Rūta Vanagaitė, archyvinė nuotrauka

Europos žydų kongresas smerkia išpuolius prieš Vanagaitę

153
(atnaujinta 10:11 2017.11.02)
Kongresas pasmerkė vykstančius Lietuvoje išpuolius prieš rašytoją Rūtą Vanagaitę už knygą apie Holokaustą ir paragino Lietuvos Vyriausybę rimtai išnagrinėti lietuvių vaidmenį nacių okupacijos metu

VILNIUS, lapkričio 2 — Sputnik. Europos žydų kongresas (EJC) pasmerkė prasidėjusią Lietuvoje išpuolių prieš rašytoją Rūtą Vanagaitę kampaniją už knygą apie Holokaustą, kurioje ji pasakoja apie lietuvių kolaborantų dalyvavimą žydų naikinime per Antrąjį pasaulinį karą. Šis pareiškimas paskelbtas EJC tinklalapyje.

"Neįmanoma, kad 2017 metais knygos, kuriose išreikštos kam nors nepageidaujamos nuomonės, ne gali būti išleistos dėl grynai politinių priežasčių. Tai primena tolimiausius tamsius laikus", — pažymėjo EJC prezidentas Moshe Kantor.

Kongresas paragino Lietuvos Vyriausybę ir politinį elitą "rimtai išnagrinėti lietuvių vaidmenį nacių okupacijos metu, sustabdyti šlovinimą tų, kurie bendradarbiavo su naciais ir aktyviai dalyvavo Lietuvos žydų nužudyme".

EJK savo pranešime taip pat pabrėžė, kad negalima pamiršti tų lietuvių, kurie rizikuodami savo gyvybei gelbėjo žydus.

Žiaurūs išpuoliai prieš Vanagaitę prasidėjo po jos pasisakymų apie tai, kad vienas iš "Miškų brolių" — ginkluoto antisovietinio pokario pogrindžio lyderių— Adolfas Ramanauskas-Vanagas galėjo dalyvauti žydų sunaikinime, o taip pat būti KGB agentu.

Tai sutapo su jos naujos autobiografinės knygos "Višta strimelės galva" išleidimu. Kaip nepritarimo su rašytojos istoriniais vertinimais ženklą leidykla "Alma Littera" išėmė iš pardavimo visas jos knygas ir nutraukė bendradarbiavimo sutartį.

Lietuvos URM komentaras dėl Europos žydų kongreso pareiškimo

Šalies Užsienio reikalų ministerija trečiadienį pakomentavo EJC pareiškimą, kuriame pareiškė, kad Lietuva jau daug metų dirba Holokausto tyrimų ir švietimo srityje, konsultuodamasi su tarptautinėmis  žydų organizacijomis, taip pat su Pasaulio žydų kongresu ir Europos žydų kongresu.

"Žydų genocido ir Lietuvos antisovietinės rezistencijos supriešinimas šiame kontekste yra visiškai nepriimtinas ir tarnauja tik istorijos iškraipymui", — sakoma URM pranešime.

Lietuvos žydų bendruomenė pozicija

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė (LŽB)  pareiškė savo poziciją dėl viešojoje erdvėje kilusių diskusijų, susijusių su rašytojos Vanagaitės pareiškimais Lietuvos partizaninio judėjimo vadovo Adolfo Ramanausko-Vanago veiklos atžvilgiu. 

"Šiuo metu LŽB nėra žinoma esant patikimų, istoriniais dokumentais pagrįstų duomenų, patvirtininačių  Ramanauskui-Vanagui mestus kaltinimus prisidėjus prie Lietuvos žydų Holokausto", — rašoma pranešime.

Ragindama visas puses susilaikyti nuo skubotų pareiškimų, skatinančių visuomenės susipriešinimą, LŽB pabrėžia, jog  diskusija sudėtingais lietuvių-žydų istorijos klausimais turi vadovautis pagarbos, atvirumo, sąžiningumo principais.

LŽB pažymi, kad gerbia privačios leidyklos "Alma littera" teisę pačiai vykdyti ir plėtoti jos verslo strategiją. Tačiau LŽB laiko leidyklos sprendimus utilizuoti Vanagaitės kūrinius neproporcingais, ir galimai sudarančius prielaidas kilti visuomenės priešpriešai.

Laikantis nuomonės, kad istorinis teisingumas ir jo atkūrimas turi remtis profesionalių istorikų autentiškais dokumentais argumentuotais tyrimais, LŽB kviečia visuomenę, profesionalius istorikus ir šalies vadovus imtis priemonių, kuriomis būtų užkertamas kelias tolesniam visuomenės susiskaldymui ir nepakantumo sklaidai.

153
Tegai:
Holokaustas, Europos žydų kongresas, Rūta Vanagaite
COVID-19 testas

Šalyje nustatyta beveik 600 naujų koronaviruso atvejų

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo daugiau nei 226 tūkst. žmonių

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Praėjusią parą, Lietuvoje patvirtinti 597 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, mirė 9 žmonės, pranešė Statistikos departamentas.

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 226 783 žmonės. Nuo pandemijos pradžios dėl COVID-19 ligos mirė 3 697 žmonės.

Per parą ligoninėse mirė 9 žmonių. Paskutinių 7 dienų naujų atvejų vidurkis parai — 938.

Kaip skelbia Statistikos departamentas, naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų, šiuo metu siekia 444,7 atvejo.

Iš viso iki šiol pasveiko 205 965 asmenys (statistiškai), deklaruotas jų skaičius — 162 120. Šiuo metu statistiškai sergančių žmonių skaičius — 12 591 (deklaruotas: 56 436).

Per parą epidemiologiškai ištirta 989 atvejų. Dėl rizikingo sąlyčio per parą izoliuota 1 240 asmenų. Iš viso saviizoliacijoje šiuo metu yra 74 316 žmonės.

Per praėjusią parą pirma skiepo doze paskiepyta 1 339 žmonių, antra – 42. Iš viso dviem skiepo dozėmis vakcinuota 189 353 žmonių, panaudota 669 044 vakcinų.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuvoje nustatyti 839 nauji koronaviruso atvejai
Europos Tarybos vadovas paskelbė apie nesutarimus dėl "Sputnik V"
PSO paaiškino, kuo pavojingos koronaviruso mutacijos
Balsavimas

Radviliškio mero rinkimuose vienas kandidatų nesurinko balsų daugumos

(atnaujinta 09:33 2021.04.12)
Preliminariais duomenimis, daugiausiai rinkėjų balsų surinko Jolanta Margaitienė ir Vytautas Simelis

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nario– mero rinkimuose nė vienas iš pirmajame rinkimų ture dalyvavusių kandidatų nesurinko Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme nustatytos balsų daugumos, praneša Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK).

Dėl to balandžio 25 dieną bus organizuojamas pakartotinis balsavimas.

"Jame varžysis du pirmajame rinkimų ture daugiausiai rinkėjų balsų surinkę kandidatai", — rašoma pranešime.

Preliminariais duomenimis, daugiausiai rinkėjų balsų surinko Jolanta Margaitienė ir Vytautas Simelis.  

Tegai:
rinkimai, balsavimas, Radviliškis, Vyriausioji rinkimų komisija
Dar šia tema
Prasidėjo išankstinis balsavimas Radviliškio rajono savivaldybės mero rinkimuose
Vyriausioji rinkimų komisija pirmąjį pusmetį paskirstė finansavimą politinėms partijoms
Radviliškyje vyksta mero rinkimai — iš anksto balsavo 10,53 procentų rinkėjų
Линии электропередач

"Kommersant": Baltijos šalys pirmą kartą atsisakė elektros energijos Rusijos

(atnaujinta 10:07 2021.04.12)
Remiantis leidinio informacija, Latvija, nepaaiškinusi priežasčių, dviem dienoms — balandžio 8 ir 11 — sustabdė komercinį importą iš Rusijos, kai buvo atliktas bandomasis Baltarusijos ir Lietuvos perdavimo linijos atjungimas

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Latvija nutraukė Rusijos elektros importą per bandomąjį elektros tiekimo linijų tarp Baltarusijos ir Lietuvos sustabdymą, praneša leidinys "Kommersant" su nuoroda šaltinius.

Pasak vieno iš žiniasklaidos pašnekovų, Latvijos sistemos operatorius (AST), nepaaiškinęs priežasčių, iki nulio sumažino skerspjūvio srautus su Rusija. Tai įvyko per bandymus, susijusius su Baltijos šalių pasitraukimu iš BRELL energijos žiedo (Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija ir Lietuva). Be to, "Sistemos operatorius" (Rusijos vieningos energetikos sistemos dispečeris) pabrėžė, kad anksčiau buvo suderinta dėl bandymų su visais energijos žiedo dalyviais.

Dėl to energijos kainos europinėje Rusijos dalyje ir Urale sumažėjo 1-3%, o Lietuvoje neatidėliotinos kainos padidėjo 8,5%, padidėjus tiekimui iš Lenkijos ir Švedijos. Tai atspindėjo staigus elektros energijos pabrangimas (keturiais eurais už megavatą per valandą).

Savo ruožtu Rusijos Energetikos ministerija pranešė, kad perdavimo linijos tarp Baltarusijos ir Lietuvos uždarymas neturėjo įtakos elektros sistemos veikimui. Kaip paaiškino "Inter RAO", elektros tiekimas Lietuvai iš Kaliningrado srities nebuvo nutrauktas.

Pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija yra BRELL energijos žiedo dalis kartu su Baltarusija ir Rusija. Baltijos šalys nusprendė atsijungti ir sinchronizuotis su Europos elektros sistema per Lenkiją — per "LitPol Link" ir "Harmony Link" jūrų kabelį. Tai planuojama įgyvendinti iki 2025 metų.

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas noru pasiekti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Tačiau, pasak daugelio ekspertų, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus nepaprastai brangus išteklių ir pinigų prasme, o ateityje taip pat pakenks vartotojų kišenėms, kurioms neišvengiamai kils tarifai.

Tuo tarpu Maskva tikisi, kad net ir Baltijos šalims palikus BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Interviu Sputnik Lietuva Energetikos ir finansų instituto vyresnysis ekspertas Sergejus Kondratjevas pabrėžė, kad Baltijos šalys kol kas turi pranašumą, kad elektrą galima gauti iš įvairių šaltinių, kurių jos neteks, jei išeis iš BRELL.

Tegai:
Baltarusija, Latvija, Lietuva, BRELL
Temos:
Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL
Dar šia tema
Prie BelAE prisidėjo tranzitas. Lietuvai "suskaudo" kitoje vietoje
Seimas leido sukurti elektros kaupimo sistemą
Ekspertas: Lietuvos neišgelbės jokie kaupikliai energetinės sistemos kolapso atveju