Gedimino kalnas, archyvinė nuotrauka

Gedimino pilis uždaroma iki gruodžio 1-osios, darbuotojai neatleidžiami

95
(atnaujinta 12:11 2017.11.07)
Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė patvirtino, kad dėl naujų nuošliaužų Gedimino kalnas uždaromas mažiausiai iki gruodžio 1 dienos, bet visi darbuotojai bus aprūpinti darbu ir nebus atleisti

VILNIUS, lapkričio 7 — Sputnik. Šeštadienį buvo priimtas galutinis sprendimas uždaryti lankytojams Gedimino kalną. Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) direktorė Birutė Kulnytė LRT.lt teigė, kad pilies darbuotojai nebus atleisti ir jiems bus rasti kiti darbai.

Kulnytė teigia, jog iš viso pilyje dirba 14 darbuotojų.

"Turime 1,5 milijono eksponatų, todėl darbuotojai neliks be darbo. Žmonės tikrai nebus atleisti. Pilyje dirba 14 žmonių, skaičiuojant su budinčiais, valytojais ir kitais, nes ten jie dirba be išeiginių dienų, slenkančiu grafiku. Vieni dabar yra budintys, kiti dirba kitus darbus. Muziejus jų atleisti tikrai nesiruošia", — tikina Kulnytė.

Jos teigimu, Gedimino pilis nedirbs mažiausiai iki gruodžio 1 dienos, o vėliau viskas priklausys nuo situacijos.

"Situacija yra tokia, kokia yra, nuošliauža turės nuslinkti iki pabaigos. Kalnas uždarytas ne tiek dėl pavojaus lankytojams, kiek dėl ten dirbančių žmonių, technikos. Kartais atsiranda ir neadekvačių žmonių, kuriems būtinai reikia nueiti ten, kur yra užtvaros", — teigia LNM direktorė.

Pasak kultūros viceministro Renaldo Augustinavičiaus, kalnas uždarytas prevencijos tikslais, o ne dėl realaus lankytojams kylančio pavojaus. Pėstiesiems ir transportui kurį laiką bus neprieinama ir Kazio Škirpos alėja.

Nuošliaužų Gedimino kalne buvo ir praėjusią savaitę. Jos taip pat buvo paviršinės. Kultūros viceministro teigimu, jos formuojasi dėl kritulių, o slenkanti velėna esą nėra vertinga.

"Čiuožia tai, kas yra sukurta sovietmečio pabaigoje ir nepriklausomybės pradžioje, — žurnalistams šeštadienį sakė viceministras. — Todėl iš esmės tas gruntas yra bevertis, jis tik gadina mums estetinį vaizdą, kalnas neatrodo toks gražus, bet žalos kultūros paveldo objektui, grėsmės geologinei struktūrai kol kas nėra."

Naujausia didelė nuošliauža rytiniame Gedimino kalno šlaite susiformavo šeštadienio rytą. Nuslinkus velėnai, atsidengė pagrindinio tako poliai, o dalis jo įgriuvo. Pasak viceministro, nuošliaužos didina kalno tvarkymo išlaidas.

Vilniaus miesto savivaldybė dėl kalno būklės yra paskelbusi ekstremalią situaciją.

Kultūros ministerija žada iki kitų metų vasaros pristatyti, kaip kalnas bus tvarkomas ir kiek tai gali kainuoti. Vyriausybė šią vasarą skyrė 3 milijonus eurų Gedimino kalnui tvarkyti. Anot Augustinavičiaus, kitąmet tam turėtų būti skirta dar iki 6 milijonų eurų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ragina vyriausybę peržiūrėti Gedimino kalno tvarkymo planus, atsižvelgiant į gausius kritulius.

Spalio 29-osios rytą Gedimino kalno rytinio šlaito papėdės nuošliauža po naktinio merkiančio lietaus įtrūko, pasislinko žemyn ir atsirėmė į specialiai suformuotą grunto atramą, tada pranešė muziejaus atstovai.

Griuvimo istorija

Valstybės simbolio — Gedimino kalno — būkle ypač susirūpinta, kai pernai vasarį nuo jo nuslydo didelė nuošliauža.

Nacionalinio muziejaus teigimu, įgriuvos, medžių išvartos, paviršinio sluoksnio nuošliaužos Gedimino kalno šlaituose pastaraisiais dešimtmečiais atsirasdavo periodiškai. Tam įtakos turi ir intensyvus eismas Vrublevskio bei Arsenalo gatvėse, keltuvas, statybos prie kalno, dėl kurių nukasama šlaitų dalis. Šie veiksniai paskatino susidaryti įgriuvas Antrojo pasaulinio karo metais iškastų ir atmestinai užpiltų tunelių vietoje, pakeitė hidrologinę situaciją.

Dėl sudėtingos Gedimino kalvos, kuri yra beveik 40 metrų aukščio, geologinės struktūros ir stačių šlaitų praeityje būta ir katastrofiškų grunto nuošliaužų. Viena iš jų, istorinių šaltinių liudijimu, — Gedimino kalno nuošliauža 1396 metais, kuri nuslinko nuo kalno vakarinio šlaito ir sugriovė Vilniaus vaivados Montvydo rūmus bei nusinešė net 15 žmonių gyvybes. Šiam šlaitui sutvirtinti XVI amžiuje buvo įrengta atraminė siena.

95
Tegai:
Gedimino kalnas, Vilnius
Temos:
Gedimino kalno nuošliauža (40)
Dar šia tema
Vilniuje vyras bandė nuvyti turistus nuo Gedimino bokšto
Išminuotojai išgabeno iš Gedimino kalno seną miną
Vakcinos nuo koronaviruso sukūrimas

Ekspertas: žvalgybos duomenys gali padėti sukurti vakciną nuo COVID-19

(atnaujinta 12:17 2020.06.03)
Greičiausiai sukurti vaistą nuo koronaviruso ir užkirsti kelią grėsmei gyventojams sugebės tos šalys, kurios turi daugiausia informacijos apie kitų šalių įdirbį šioje srityje, mano ekspertas Vitalijus Vechovas

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. Žvalgybos duomenys gali padėti sukurti vakciną nuo koronaviruso COVID-19, interviu Sputnik Lietuva pasakė ekspertas informacijos saugumo srityje, Maskvos Baumano valstybinio technikos universiteto Skaitmeninės kriminalistikos katedros profesorius Vitalijus Vechovas.

Karinės žvalgybos pagalba sustiprinti medicininę žvalgybą būtų labai naudinga, spaudos konferencijoje pasakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Jis pažymėjo, kad pandemija parodė, jog reikia tam tikro žvilgsnio į priekį, vertinant įvairius aspektus, susijusius su rizika sveikatai.

Profesorius Vitalijus Vechovas pareiškė, kad nėra atskiros medicininės žvalgybos sąvokos, yra specializuotos struktūros, kurios gauna žvalgybos duomenis iš įvairių sričių.

"Tiesą sakant, pirmaujančių pasaulio šalių žvalgybos veikla šioje srityje buvo vykdoma gana ilgą laiką, iš pačių pradžių, nuo tada, kai buvo suformuotos specialiosios tarnybos. Jos dirba siekdamos gauti žvalgybinės informacijos įvairiomis kryptimis — ir ekonomikos, mokslo ir technologijų plėtros, biologijos, biologinės saugos, be kito ko ir savo šalių gyventojų atžvilgiu, srityse. Ir čia nėra nieko naujo, tai yra viena iš viso pasaulio karinės žvalgybos veikimo sričių. <...> Kas turi maksimalią žvalgybos informaciją apie draugų ir priešų pasiekimus kuriant kokį nors naują ginklą ar atoveiksmį šiam ginklui... Šiuo atveju kalbama apie virusus ir vakcinas... Atitinkamai, tos šalys galės greičiau sukurti atitinkamas veiksmingas vakcinas ir užkirsti kelią jų gyventojams galinčiai kilti grėsmei".

Tegai:
Lietuva, vakcina, COVID-19, žvalgyba
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Rusija PSO pasiūlė aštuonias vakcinas nuo koronaviruso
Rusijoje įvardyta vakcinos nuo COVID-19 klinikinių tyrimų pradžios data
Kinija įvertino JAV pareiškimus dėl KLR noro pavogti vakciną nuo COVID-19
Koronaviruso testai

Per parą nustatyti tik du koronaviruso atvejai

(atnaujinta 12:08 2020.06.03)
Mirčių nuo koronaviruso skaičius nepasikeitė, palyginti su praėjusia diena. 1260 pacientų pasveiko

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. Lietuvoje per parą nustatyti tik du nauji koronavirusinės infekcijos atvejai. Apie tai buvo pranešta vyriausybės tinklalapyje, skirtame kovai su COVID-19.

Trečiadienio 11:25 val. duomenimis, bendras užsikrėtusiųjų skaičius siekė 1684. 1260 žmonių pasveiko nuo viruso. Mirusiųjų skaičius nepasikeitė — 71.

Antradienį laboratorijos ištyrė 5387 mėginius. Nuo tyrimų pradžios buvo ištirta 315112 ėminių.

Lietuvoje karantino režimas buvo pratęstas iki birželio 16 dienos. Pamažu valdžios institucijos švelnina jo sąlygas, darydamos daugiau nuolaidų gyventojams ir verslui.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija.

Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 6,2 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 378 tūkst. žmonių.

Koronavirusas — mitai ir tiesa
© Sputnik /
Koronavirusas — mitai ir tiesa
Tegai:
koronavirusas, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
"Ačiū, Lietuva": Vilniuje buvo surengti koncertai kovojančių su COVID-19 žmonių garbei
JT: pandemija atskleidė didėjančią nelygybę