Vaistai, archyvinė nuotrauka

SAM patvirtina: vaistininkai prašo receptų nereceptiniams vaistams

53
(atnaujinta 17:52 2017.11.21)
Dideles aistras pastaruoju metu kelia receptai vaistinėse, pasirodo, kad ne tik pacientai nesupranta, kokiems vaistams reikia turėti receptą, bet ir patys farmacijos specialistai

VILNIUS, lapkričio 21 — Sputnik. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT), nagrinėjanti žmonių skundus dėl receptinių bei nereceptinių vaistų pardavimų, pastebėjo, kad pasitaiko nemažai skundų, susijusių su situacijomis, kuomet vaistininkai nepardavė nereceptinių vaistų, nors privalėjo tai padaryti, rašoma ministerijos pranešime spaudai.

Sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė mano, kad prasidėjus šaltajam metų periodui ir padaugėjus pacientų bei ženkliai išaugus darbo krūviui, kai kurie vaistininkai patys susipainiojo, kurie vaistai yra receptiniai, o kurie nereceptiniai.

"Suklaidinti žmonės rašo SAM ir klausia, nuo kada reikia recepto vaistams, kurie iš tiesų niekada nebuvo receptiniai. Suprantame, kad vaistininkai šiuo metu susiduria su padidintu darbo krūviu, tačiau klaidos darbe gali brangiai kainuoti pacientams. Tad raginame vaistininkus būti atidesniais", — sako Garuolienė.

Pasak jos, SAM paskutinėmis dienomis gauna pacientų nusiskundimų dėl to, kad vaistinės neparduodami nereceptiniai vaistai, tokie kaip nosies lašai, skirti nosies gleivinės paburkimui mažinti, ibuprofeno bei paracetamolio tabletės ir kiti žmonėms įprasti nereceptiniai vaistai.

"Atkreipiame dėmesį, kad nereceptiniai vaistai visada buvo parduodami be recepto ir toliau bus parduodami būtent taip. Suprantama, kad ir vaistininkai gali apsirikti, tad pacientai taip pat turėtų būti atidesni ir patys pasitikrinti, ar jų vartojamas vaistas tikrai yra nereceptinis", — primena viceministrė.

VVKT teigimu, būtent gamintojai rekomenduoja, ar vaistas bus receptinis, ar ne, o galutinis sprendimas priimamas registracijos metu. Ir tokie sprendimai yra priimami ne atsitiktinai, o rūpinantis žmonių sveikata, saugant juos nuo perdozavimo, netinkamo vaistų vartojimo ir galimų neigiamų pasekmių.

Veryga: vaistininkai nesąžiningai parduodavo receptinius vaistus be recepto >>

Be to, šiandien Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga susitiko su trijų opozicinių partijų atstovais ir dar kartą pabrėžė, kad receptinių vaistų pardavimo tvarkos reikia būtinai laikytis. Ministras susitikimo metu pabrėžė, kad ketina išspręsti besitęsiančias problemas, kuomet pacientai be recepto vartojo receptinius vaistus. Ministras žadėjo, kad bus peržiūrėta receptų išrašymo tvarka, daugiau galimybių suteikiant šeimos gydytojams ir mažinant pacientų eiles pas specialistus.

53
Tegai:
receptiniai vaistai, vaistinės
Dar šia tema
Lietuvoje per mėnesį išrašomi 350 tūkst elektroninių vaistų receptų
SAM rekomenduoja lietuviams vartoti generinius vaistus
Valstybinė ligonių kasa: norint už vaistus mokėti mažiau, reikia klausti
Lietuvos žmonės piktnaudžiauja psichotropiniais vaistais
Vaistinėse lankysis "slapti pirkėjai"
Lėktuvas, archyvinė nuotrauka

Atnaujinami skrydžiai į Prancūziją, Daniją ir Suomiją

(atnaujinta 18:22 2020.06.03)
Užsienio reikalų ministerija ragina atsisakyti nebūtinų kelionių į Airiją, Ispaniją ir Maltą, kur sergamumas COVID-19 išlieka aukštesnis nei 15 susirgimų 100 000 gyventojų per pastarąsias 14 dienų

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. Vyriausybė pritarė Užsienio reikalų ministerijos (URM) siūlymui atnaujinti reguliarius skrydžius į Paryžių, Kopenhagą, Bilundą, Nicą ir Turku, pranešė URM spaudos tarnyba.

Skrydžius atnaujinti prašė "SAS", "Wizzair" ir "airBaltic" oro bendrovės. Iš Vilniaus į Paryžių ir atgal skraidys "airBaltic". "SAS" iš Vilniaus ir Palangos į Kopenhagą ir atgal. "Wizzair" iš Vilniaus į Bilundą, Paryžių, Nicą ir atgal bei iš Kauno į Turku ir atgal.

Ketinantiems keliauti URM rekomenduoja atsakingai įvertinti bilietų įsigijimo galimybes į skrydžius, kuriems leidimai dar nesuteikti. Taip pat rekomenduojama iš anksto išsiaiškinti, kokius reikalavimus ir apribojimus taiko šalys, į kurias ketinama vykti.

URM kai kurioms ES valstybėms, Norvegijai, Islandijai ir Lichtenšteinui atšaukė aukščiausią perspėjimą "nevykti į užsienio valstybes", tačiau specifiniai perspėjimai vis dar išlieka. Be to, išlieka perspėjimas nevykti į Belgiją, Jungtinę Karalystę, Švediją ir Portugaliją.

Ministerijoje raginama atsisakyti nebūtinų kelionių į Airiją, Ispaniją ir Maltą, kur sergamumas koronavirusu liga išlieka aukštesnis nei 15 susirgimų 100 tūkst. gyventojų per pastarąsias 14 dienų.

"Vykstantys į kitas Europos ekonominės erdvės valstybes yra raginami imtis atsargumo priemonių. Ypač svarbu atkreipti dėmesį, kad sergamumo situacija gali pasikeiti labai greitai ir tai gali lemti būtinų apribojimų tiek užsienio valstybėse, tiek Lietuvoje atnaujinimą", — rašoma pranešime.

URM, atsižvelgdama į tai, kad kad pradėjo veikti Lietuvos, Estijos ir Latvijos tarpusavio Supratimo memorandumas dėl tarpusavio kelionių apribojimų žemės, geležinkelio, oro ir jūrų transportu panaikinimo ir bendradarbiavimo COVID-19 krizės metu, nuo birželio 1 dienos jokių specifinių rekomendacijų vykstantiems į šias šalis neteikia.

Pirmadienį Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija paskelbė 27 valstybių, kurių piliečiai gali įvažiuoti į respubliką, sąrašą. Saviizoliacijos sąlygos bus privalomos tik Maltos, Airijos ir Ispanijos piliečiams. Draudžiama įvažiuoti į Lietuvą iš Švedijos, Jungtinės Karalystės, Portugalijos ir Belgijos.

Anksčiau Baltijos šalys savo piliečiams leido laisvai judėti. Jiems nereikia laikytis dviejų savaičių izoliacijos. Be to, Lietuva pasienyje su Latvija panaikino sienų kontrolę, vykdomi tik atsitiktiniai patikrinimai.

Nuo gegužės 11 dienos Lenkijos piliečiams buvo leista atvykti į Lietuvą verslo, darbo ir mokslo tikslais, Lietuvos piliečiai taip pat gali keliauti į Lenkiją. Abiejų šalių piliečiai galėjo nesilaikyti 14 dienų izoliacijos.

Tegai:
karantinas, koronavirusas, skrydžiai, Lietuvos respublikos užsienio reikalų ministėrija (URM)
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lenkija atsisakė atidaryti sienas Baltijos šalių gyventojams
Per parą nustatyti tik du koronaviruso atvejai
Užsieniečių registracijos centras

URC neblaivų prieglobsčio prašytoją VSAT pareigūnai tramdė antrankiais ir elektros šoku

(atnaujinta 17:58 2020.06.03)
Tarnybos duomenimis, šiuo metu centre laikinai gyvena 90 užsieniečių, iš kurių 77 yra pateikę prieglobsčio prašymus

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnams teko fizine jėga ir elektros šoko prietaisu tramdyti į Užsieniečių registracijos centrą (URC) grįžusį neblaivų Rusijos pilietį, apie tai pranešė VSAT.

Agresyvus prieglobsčio prašytojas užgauliojo pasieniečius necenzūriniais žodžiais, neklausė reikalavimų nusiraminti, mėgino pastumti, o vėliau galva smogti VSAT pareigūnui.

Antradienį popiet URC budėję pasieniečiai pamatė, kad 53 metų čečėnų tautybės Rusijos pilietis, kuris šalyje yra pasiprašęs laikino teritorinio prieglobsčio, į centrą grįžo neblaivus. Jam nustatytas vidutinis girtumas — 1,86 prom.

Vyras buvo sulaikytas, jam surašytas protokolas dėl URC vidaus taisyklių pažeidimo — centre laikinai gyvenantiems užsieniečiams draudžiama svaigintis, įsinešti ar turėti alkoholinių gėrimų bei psichotropinių medžiagų.

Įprastai prieglobsčio šalyje prašantiems užsieniečiams galima išeiti iš URC teritorijos 24 valandoms, tačiau dėl paskelbto karantino laikinas išvykimas iš centro leidžiamas vienai valandai per parą.

Vyras, nuo metų pradžios gyvenantis URC, nusprendė nelaukti formalumų pabaigos ir savavališkai pamėgino eiti link bendrabučio, kuriame gyvena. Pasieniečiai užsienietį įspėjo, po ko jėga atvedė atgal į tarnybines patalpas.

Neblaivus prieglobsčio prašytojas iš pradžių užgauliojo pasieniečius necenzūriniais žodžiais, ėmė grasinti susidorojimu ir pabandė pastumti arčiausiai buvusį VSAT pareigūną. Triukšmadarys buvo sutramdytas fizine jėga, jam uždėti antrankiai.

Tačiau ir tai nepadėjo sutramdyti apsvaigusio užsieniečio. Vyras ir toliau plūdosi ir galva mėgino smogti jį tramdžiusiems pasieniečiams. Pastarieji, dukart prieš tai įspėję prieglobsčio prašytoją, kad bus panaudotas elektros šoko prietaisas, galiausiai jį ir panaudojo. Užsienietis nusiramino ir nuo kitų centro gyventojų buvo izoliuotas atskiroje patalpoje.

VSAT priminė, kad Užsieniečių registracijos centras — tai vienintelis centras Lietuvoje, skirtas laikyti sulaikytus, neteisėtai esančius ar neteisėtai atvykusius į Lietuvą užsieniečius, taip pat apgyvendinti prieglobsčio prašytojus tol, kol yra nagrinėjami jų pateikti motyvai.

Tarnybos duomenimis, šiuo metu centre laikinai gyvena 90 užsieniečių, iš kurių 77 yra pateikę prieglobsčio prašymus.

Tegai:
Rusijos pilietis, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT)
Dar šia tema
Pasieniečiai sulaikė cigaretes krovusį varėniškį
Pasieniečiai dingusią senjorę Elektrėnų savivaldybėje rado pasitelkę sraigtasparnį
Gabendami kontrabandą įkliuvo du pareigūnai ir mikroautobuso vairuotojas
G7 viršūnių susitikime dalyvaujančių šalių vėliavos, archyvinė nuotrauka

Vokietijos vyriausybė įvertino galimybę išplėsti G7 Rusijos sąskaita

(atnaujinta 16:13 2020.06.03)
Kaip anksčiau informavo Kremliaus spaudos tarnyba, JAV prezidentas Donaldas Trampas neseniai vykusiame telefoniniame pokalbyje informavo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną apie savo idėją rugsėjį surengti G7 viršūnių susitikimą

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. G7 formato pakeitimas dėl Rusijos ar kitų šalių įtraukimo yra įmanomas tik vieningu visų į asociaciją įtrauktų valstybių vadovų sprendimu, sakė oficialus Vokietijos kabineto atstovas Steffenas Seibertas, praneša RIA Novosti.

Kaip anksčiau informavo Kremliaus spaudos tarnyba, JAV prezidentas Donaldas Trampas neseniai vykusiame telefoniniame pokalbyje informavo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną apie savo idėją rugsėjį surengti G7 viršūnių susitikimą su galimu Rusijos, Indijos, Australijos ir Korėjos Respublikos vadovų kvietimu.

"Bet koks formato pakeitimas yra įmanomas tik priėmus atitinkamą sprendimą viršūnių susitikime. O svečių kvietimo praktika visada egzistavo", — sakė jis per trečiadienį vykusį instruktažą, atsakydamas į klausimą, kaip vyriausybė yra susijusi su idėja pakeisti G7 formatą.

G8 formatas egzistuoja nuo 1998 metų. 2014 metais jis buvo sumažintas iki G7, kai po įvykių Kryme klubo nariai nusprendė nevykti į kitą viršūnių susitikimą Sočyje ir susirinko be Rusijos Briuselyje.

Vakarų šalys apkaltino Rusiją kišimusi į Ukrainos reikalus ir įvedė sankcijas. Maskva ne kartą paneigė visus kaltinimus ir pareiškė, kad kalbėti su ja sankcijų kalba yra neveiksminga. Pastaruoju metu Vakaruose vis garsiau kalbama apie būtinybę panaikinti sankcijas Rusijai.

Tegai:
Vokietija, Rusija, Donaldas Trampas, JAV, G7
Dar šia tema
Trampas ir Putinas aptarė pasirengimą sušaukti G7 aukščiausiojo lygio susitikimą
Kaip JAV per Kiniją bando įvilioti Rusiją į Vakarų spąstus?