Kauno Dariaus ir Girėno stadionas, archyvinė nuotrauka

Valstybė naujajam Kauno stadionui skirs 1,5 mln eurų

48
(atnaujinta 15:55 2017.11.22)
Kitų metų valstybės biudžete numatyti pinigai Kauno Dariaus ir Girėno stadiono rekonstrukcijai

VILNIUS, lapkričio 22 — Sputnik. Ruošiamame kitų metų valstybės biudžeto projekte Kauno Dariaus ir Girėno stadiono rekonstrukcijai yra numatoma skirti 1,5 milijono eurų, praneša Kauno savivaldybės spaudos tarnyba.

"Planuojame, jog stadiono statybos kainuos apie 25 milijonus eurų. Tiksli suma paaiškės užbaigus statybos darbų konkursą. Mažesnę dalį finansavimo — 5 milijonus eurų — turime užsitikrinę iš Europos Sąjungos fondų. 10 milijonų skirs pats miestas, o likusią sumą per dvejus ateinančius metus tikimės gauti iš valstybės. Gera pradžia jau padaryta", — apie finansavimo struktūrą pasakojo Kauno savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas.

Pasak Vyriausybės vadovo, didžioji valstybės finansavimo dalis šį projektą pasieks 2019 metais.   

"Akivaizdu, jog Lietuvai seniai reikia bent vienos kokybiškos aikštės, kurioje galėtų vykti tarptautinės varžybos. Futbolo mėgėjai gali būti ramūs: Vyriausybė pažadus vykdys ir lėšų Kauno stadiono rekonstrukcijai skirs. Miestas turi įvykdyti savo įsipareigojimus, o mes didžiausią finansavimo intensyvumą planuojame 2019 metais", — sako premjeras Saulius Skvernelis.

Šį sėkmės sulaukusį pasiūlymą biudžetui pateikė Kaune rinkti Seimo nariai Aušra Papirtienė ir Gediminas Vasiliauskas. Pasak pastarojo, Kaune planuojamo stadiono svarbą supranta visi, todėl abejonių dėl valstybės indėlio šiame projekte nekilo niekam.

Po rekonstrukcijos stadionas bus tinkamas didžiausiems pasaulio sporto renginiams bei koncertams, į kuriuos galės tilpti 30 tūkstančių žiūrovų.

Atgimusiame Dariaus ir Girėno stadione esančių vietų skaičius nuo 9,5 tūkstančių padidės iki 15 tūkstančių. Absoliučiai visos tribūnos bus uždengtos stogu. Išskirtinis projektuotojų sprendimas — medinė fasadinė stadiono dalis, paslėpsianti betonines tribūnų konstrukcijas ir padėsianti stadionui įsilieti į Žaliakalnio kraštovaizdį.

Kas statys moderniausią šalyje stadioną paaiškės visai netrukus. Statybos darbų konkurse atnaujinus pasiūlymų pateikimo terminą, vokų atplėšimas numatytas lapkričio mėnesio pabaigoje.

Dariaus ir Girėno stadionas

1921 metais Kauno miesto savivaldybė išnuomavo Lietuvos fizinio lavinimo sąjungai (LFLS) žemės sklypą (apie 3,5 hektaro), kuriame buvo įrengta futbolo aikštė ir bėgimo takai. 1924-1925 metais LFLS pirmininko Stepono Dariaus iniciatyva buvo įrengtas pirmasis sporto stadionas Lietuvoje.

1934 metais stadionas buvo rekonstruotas. Kauno savivaldybė perdavė Kūno kultūros rūmams apie penkių hektarų sklypą tarp Sporto gatvės ir Perkūno alėjos. Jame jau buvo pastatyti KKR, o dalį sklypo užėmė LFLS aikštė, buvo pradėtas statyti Valstybinis stadionas.

Senasis stadionas buvo išimtis Europoje. Jo bėgimo takas — 500 metrų. O futbolo aikštės ilgis beveik 120 metrų.

1998 metais stadione atlikta bėgimo takų, sektorių rekonstrukcija, paklota nauja moderniausia danga, įsigyta matavimo aparatūra bei prietaisai, sumontuotos ir perdažytos tribūnos. Pagal UEFA reikalavimus stadione sudėtos plastikinės kėdės (9180 vietų). Stadionas tapo vienu iš geriausių Europoje.

2005 metais stadione vyko 18-asis Europos jaunimo  lengvosios atletikos čempionatas. Jam ruošiantis buvo atnaujinta stadiono įranga, pastatyta nauja vaizdo švieslentė, įrengtos apšilimo ir metikų treniruočių aikštės.  

2009 metais liepos mėnesį stadione vyko lengvosios atletikos varžybos "Kaunas 2009". Tai buvo svarbiausias sporto įvykis Lietuvoje ir vyko Lietuvos tūkstantmečio minėjimo kontekste.

2007 metais Dariaus ir Girėno sporto centro statinių kompleksas įrašytas į Kultūros vertybių registrą ir yra valstybės saugomas objektas.

48
Tegai:
stadiono rekonstrukcija, valstybės biudžetas, rekonstrukcija, Dariaus ir Girėno stadionas, Vyriausybė, Kaunas
Temos:
Kaunas — antroji Lietuvos sostinė (252)
Dar šia tema
Prie Kauno pilies kitąmet atsiras dar vienas amfiteatras
Ruduo

Kokia šiandien diena: rugsėjo 21-osios šventės

(atnaujinta 20:59 2020.09.20)
Rugsėjo 21-oji nuo seno Lietuvoje laikyta Bobų vasaros pradžia, be to, šią dieną minima Tarptautinė taikos diena, o katalikai mini Šv. Mato, apaštalo ir evangelisto, šventę

Rugsėjo 21-oji yra 264-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, keliamaisiais metais — 265-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 101 diena.

Savo vardadienius šiandien švenčia: Matas, Mantvilas, Nijolė, Viskintė.

Rugsėjo 21-oji nuo seno Lietuvoje laikyta Bobų vasaros — šilto sezono rudens metu — pradžia (tęsiasi iki 29 d.). Šiuo metu buvo tradicija pagerbti pribuvėjas, priimančias ateinančius į pasaulį vaikus.

Anot meteorologų, rugsėjo pabaigoje — spalio pradžioje į Lietuvą užklysta anticiklonas iš pietų, atnešdamas apie savaitę ar dvi saulėtų ir šiltų orų. Oras sušyla iki 20 laipsnių ir net daugiau. Tiesa, tokia bobų vasara būna ne kasmet, kas keleri metai.

Tarp gydytojų seksologų egzistuoja nuomonė, kad būtent bobų vasaros metu moterys patiria didžiausią seksualinį potraukį. Didžiausias potraukis vyrams kyla pavasarį.

Be to, Lietuvoje šią dieną minima Tarptautinė taikos diena.

Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinė Asamblėja, paskelbusi šią šventę, rekomendavo visoms valstybėms šią dieną laikyti visuotine susitaikymo diena ir net karo metu šią dieną nutraukti karo veiksmus. Diena minima nuo 1981 metų.

Dar Lietuvoje šią dieną minima Tarptautinė Alzheimerio ligos diena.

Šią dieną įvairių šalių Alzheimerio ligos asociacijos organizuoja seminarus, konferencijas, kuriose plačioji visuomenė informuojama apie šią ligą, gydytojai dalijasi patirtimi. Lietuvos Alzheimerio ligos asociacija įsteigta 2003 m. Asociacija rūpinasi padėti neturtingiems šia liga sergantiems žmonėms, atkreipti visuomenės dėmesį į pirminius ligos požymius.

Alzheimerio liga dažniausiai serga pagyvenę 65–70 metų amžiaus žmonės, tačiau kartais susergama ir 40-ies. Sergant liga silpnėja žmogaus atmintis, žmogus tampa išsiblaškęs, galiausiai nebesugeba skaityti, rašyti, nebesiorientuoja aplinkoje. Sergantysis pradeda nuolat ką nors užmiršti, nebeatpažįsta artimų žmonių. Taigi, kenčia ne tik jis, bet ir artimieji.

Pastebėjus pirminius ligos požymius — atminties sutrikimus, nuolatinį išsiblaškymą, patariama kuo greičiau kreiptis į gydytoją.

Rugsėjo 21 d. Katalikų Bažnyčios kalendoriuje pažymėta šv. Mato, apaštalo ir evangelisto, šventė. Pasak krikščionių tradicijos, Matas yra pirmosios Naujojo Testamento Evangelijos autorius. Prieš tai jis buvo muitininkas. Evangelijoje pagal Morkų ir Evangelijoje pagal Luką vadinamas Leviu.

Krikščioniškajame mene jo simbolis yra angelas.

Jį tarp apaštalų mini visi 4 evangelistai. Hebrajiškai jo vardas reiškia "Dievo dovana". Jėzus įžvelgė jame slypinčius talentus ir padovanojo jį visuotinei Bažnyčiai: fariziejų ir Rašto aiškintojų nekenčiamas muitininkas tapo vienu iš kertinių Bažnyčios akmenų.

Šventasis Matas yra bankininkų, buhalterių ir mokesčių rinkėjų globėjas.

Ši diena Lietuvos istorijoje                   

1935 metais Feliksas Vaitkus lėktuvu Lituanica II (Lockheed L-5B Vega) perskrido Atlanto vandenyną.

2004 metais Lietuvą sukrėtė nestiprus, bet jaučiamas žemės drebėjimas, kurio epicentras buvo Karaliaučiaus krašte.

Ši diena pasaulio istorijoje

1792 metais per Didžiąją Prancūzijos Revoliuciją Nacionalinis Konventas paskelbė Prancūziją respublika (Pirmoji Prancūzijos respublika).

1866 metais gimė anglų rašytojas, pasaulinio garso mokslinės fantastinės literatūros kūrėjas Herbertas Džordžas Velsas. Žinomiausi jo kūriniai: "Laiko mašina" (1895 m.), "Nematomas žmogus" (1897 m.).

1934 metais gimė dainininkas Leonardas Koenas.

1947 metais gimė JAV rašytojas Stivenas Kingas.

Tegai:
katalikų bažnyčia, Lietuva, šventė, šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai
Ilgaamžė Kanė Tanaka, archyvinė nuotrauka

Vyriausia planetos gyventoja pasiekė ilgaamžiškumo rekordą

(atnaujinta 09:02 2020.09.20)
Kane Tanaka gimė 1903 metų sausio 2 dieną. Ji mėgsta šokoladą ir gazuotus gėrimus ir tikisi sulaukti 120 metų

VILNIUS, rugsėjo 20 — Sputnik. Japonei Kanė Tanaka (Kane Tanaka), kuri buvo įtraukta į Gineso rekordų knygą kaip vyriausia planetos gyventoja, yra 117 metų 261 diena, pranešė televizijos kanalas NHK.

Tai visų japonų ilgaamžiškumo rekordas, kurį nustatė užpernai mirusi Nabi Tadžima (Nabi Tajima).

Kanė Tanaka gimė 1903 metų sausio 2 dieną. Ji mėgsta šokoladą ir gazuotus gėrimus ir tikisi sulaukti 120 metų.

Naujausiais duomenimis, dabar Japonijoje yra daugiau nei 80 tūkstančių vyresnių nei 100 metų žmonių, iš jų 88 procentus sudaro moterys. 1963 metais Japonijoje buvo tik 153 vyresni nei 100 metų žmonės, tačiau jau 1981 metais jų skaičius pasiekė tūkstantį, o 1998 metais — dešimt tūkstančių.

Tegai:
ilgaamžis, Japonija
Dar šia tema
Gydytojas atskleidė ilgaamžiškumo paslaptį