Pernykštė Kalėdų eglė Vilniuje, archyvinė nuotrauka

Kalėdos Lietuvoje: tradicijos ir dabartis

7635
(atnaujinta 12:44 2017.11.23)
Kalėdos — tai laukiamiausia žiemos šventė, kurios vienodai laukia ir maži, ir dideli, tai stebuklo kupinos akimirkos, praleistos artimiausiųjų apsuptyje bei ramus metas, suteikiantis galimybę sustoti ir pagalvoti

Kalėdos Lietuvoje, kur didžiausia dalis gyventojų save priskiria Romos katalikų bendruomenei, švenčiamos gruodžio 25-ąją dieną.

Kodėl Kalėdos švenčiamos gruodžio 25-ąją

Gražios žiemos šventės istorija prasideda nuo kūdikėlio Jėzaus Kristaus gimimo Betliejuje. Kristaus gimimo dienos pasirinkimas yra sutartinis, nes iš Evangelijose pateiktų duomenų negalima atsekti tikslios datos. Tačiau gruodžio 25-oji pasirinkta neatsitiktinai, ją reikia suprasti simboliniame kontekste.

Три Короля
Kalėdinė prakartėlė

Dažniausiai manoma, jog norėta, kad ta diena sutaptų su pagoniška saulėgrįžos švente, be to, romėnai taip pat švęsdavo saturnalijas (šventę, skirtą žemdirbystės dievui Saturnui ir atsinaujinančiai saulės galiai pažymėti).

Kalėdų šventė aiškų pavidalą krikščionybėje įgijo tik IV amžiuje, pakeisdama šias šventes ir išmokydama Kristaus gimimą laikyti tikrosios šviesos pergale. Belaukiant didžiausios metų šventės — Kalėdų — prasideda ypatingas periodas, kupinas rimties ir susikaupimo — Adventas.

Advento laikotarpis

Į Lietuvą Adventas atėjo kartu su krikščionybe. Jo trukmė nevienoda. Adventas prasideda ketvirtą sekmadienį prieš Kalėdas ir tęsiasi nuo 22 iki 27 dienų. Šiemet Adventas prasideda gruodžio 3-ąją, o pasibaigia Kūčių vakarą. Būtent Advento laikotarpis, keturi sekmadieniai iki Kalėdų, ragina mus iš naujo pažvelgti į senas tradicijas, kurių laikėsi mūsų protėviai.

Adventas nėra vien lūkuriavimo laikas, tai laikotarpis, kuriuo metu buvo svarbus susikaupimas, tad buvo vengiama triukšmingų linksmybių, švenčių ir vestuvių. Neleidžiama ir ilgai vakaroti, ypač po vidurnakčio, nes buvo manoma, kad piktosios dvasios žmones persekioja. Be to, belaukiant Kalėdų, Lietuvoje dainuotos dainos su priedainiais "leliumoj", "aleliuma", "loda", "oi kalėda kalėda". Liturginį Advento laikotarpį simbolizuoja vainikas, supintas iš žalių eglinių šakelių ir papuoštas keturiomis žvakėmis. Kas sekmadienį uždegama tiek žvakių, kiek suėjo Advento sekmadienių.

Венок Адвента
© CC0 / pexels
Advento vainikas

Šis paprotys yra kilęs iš šiaurinės Vokietijos evangelikų bendruomenės. Jo sumanytojas — pastorius Johanas Heinrichas Vichernas, vargingai gyvenančių šeimų, našlaičių ir benamių globėjas. Norėdamas pakreipti vaikų dėmesį į Kalėdų laukimo — Advento — laikotarpį jis sukūrė pirmąjį vainiką. Kad neprailgtų laikas jis ant seno medinio vežimo rato pritvirtino 19 mažų raudonų žvakių, ir keturias didelias baltas. Mažas žvakes globėjas kartu su vaikais uždegdavo kas rytą, taip jie galėjo suskaičiuoti kiek dienų liko iki Kalėdų, o kiekvieną sekmadienį — po didelę baltą. Būtent pagal šią mintį susiformavo dabartinis Adventinis vainikas. 1839 metais sukurto vainiko sumanymas tebegyvuoja, tačiau liko tik keturios žvakės, atitinkančios keturis Advento sekmadienius: trys violetinės ir viena rožinė. Trys violetinės žvakės išreiškia atgailą ir grįžimą pas Viešpatį, rožinė — džiaugsmą dėl tuoj gimsian­čio Jėzaus. Vienos po kitos žvakės uždegimas reiškia artėjimą prie Jėzaus gimi­mo, augančią šviesos pergalę prieš tamsą.

Taip pat iš kaimyninės Vokietijos į Lietuvą atkeliavo Advento kalendorius. Belaukiant šventųjų Kalėdų gruodžio pradžioje vaikams duodami Advento kalendoriai, skirti paskatinti vaikus kantriai laukti šventės ir sekti kiek gi laiko liko. 24-ose langeliuose slypi saldumynas, o paskutinis atidaromas Kūčių vakarą, prieš apsilankant Kalėdų Seneliui.

Календарь Адвента
© CC0 / pixabay
Advento kalendorius

Su Adventu prasideda ir pasnikas. Dabar dažnas žmogus  atsisako mėsiškų ir pieniškų valgių tik penktadienį, nors anksčiau šių produktų kartais būdavo atsisakoma per visą Adventą, arba tris kartus per savaitę — trečiadienį, penktadienį ir šeštadieniais. Per pasninką valgyti buvo galima tik augalinės kilmės maistą, taip pat žuvį. Advento laikotarpis baigiasi Kūčių vakarą.

Kūčių vakaras

Kūčių vakaras švenčiamas Lietuvoje Kalėdų išvakarėse. Kūčių pavadinimas yra kilęs nuo pagrindinio šios šventės patiekalo — kūčios — pavadinimo. Kalėdų išvakarėse Lietuvoje tradiciškai gaminama 7, 9 ar 12 patiekalų. Dažniausia ruošiama 12 — norint, kad artiejantys metai būtų sotūs, reikia pamaloninti kiekvieną mėnesį. Tradiciniai  valgiai — pasniko.

Kūčių dieną, iš ryto visi šeimos nariai atlieka svarbiausius darbus, po to gerai nusiprausia, ir per dieną dažniausiai nieko nevalgę, danguje sužibus pirmajai žvaigždei sėda prie Kūčių stalo. Jeigu kuris šeimos narys yra miręs arba negali vakarienėje dalyvauti, paliekama tuščia vieta prie stalo. Tai išimtinai šeimos šventė, bet nuo seno Kalėdų išvakarėse Lietuvoje buvo įprasta į svečius pasikviesti ir netoliese gyvenantį vienišą kaimyną arba pavaišinti jį valgiu nuo Kūčių stalo.

Украшенный к Рождеству стол, архивное фото
Papuoštas Kūčių vakarienės stalas

Kūčių vakarienė visuomet valgoma ramiai, rimtai ir tylomis, ir be jokio alkoholio. Vėliau visi skuba į miesto bažnyčiose vykstančias Bernelių, arba Piemenėlių mišias. Tai pirmosios Kalėdų mišios.

Šventosios Kalėdos

Kalėdos Lietuvoje švenčiamos dvi dienas — gruodžio 25-26 dienomis. Seniau jas švęsdavo ilgiau — tris ir daugiau dienų. Kalėdų vaišes įprasta ruošti iš vakaro, kartu su Kūčių vaišėmis, nes per Kalėdas negalima jokių darbų daryti. Mūsų protėviai pirmąją Kalėdų dieną kėlėsi anksti rytą, nudenginėjo Kūčių stalą, stebėjo, ar nėra vėlių buvimo pėdsakų. Šią dieną priimta švęsti ramiai, namuose. Grįžus iš bažnyčios sėdama prie stalo, sočiai pusryčiaujama, nes tai — gero derliaus ir šeimos sveikatos ateinančiais metais sąlyga.

Antroji Kalėdų diena — svečiavimosi ir jaunimo diena. Antrąja Kalėdų dieną Lietuvoje įprasta išeiti iš namų, aplankyti kaimynus, gimines. Pagrindinis Kalėdų simbolis — eglė, tačiau Lietuvoje ši tradicija prigijo palyginti visai nesenai. Paprotys puošti Kalėdų eglutę į Lietuvą atkeliavo Pirmojo pasaulinio karo metu. Vokiečių pareigūnai Lietuvoje Kalėdas šventė pagal savo papročius, o į miesteliuose rengiamas Kalėdų šventes pakviesdavo valsčių viršaičius, parapijų klebonus, mokytojus, kurių deka Kalėdų eglutės tradicija pirmiausiai paplito dvaruose, mokyklose bei bažnyčiose. Pamažu įsivyravo ir tradicija Kalėdų eglutę puošti kiekvienuose namuose. Dažniausiai jos būdavo puošiamos saldainiais, sausainėliais, obuoliais, šiaudiniais žaisliukais ar popieriaus karpiniais, mat stikliniai žaisliukai būdavo brangi retenybė.

Рождественская украшенная ель
Kalėdų eglutė

Kalėdos yra viena mylimiausių vaikų švenčių dėl dovanų. Kalėdų Senelio ryšys su Kalėdomis siekia seniausius laikus, be to, manoma, jog jis padeda vaikams patikėti stebuklu. Lietuvoje vaikai dovanas turi "užsidirbti": padeklamuoti Kalėdų Seneliui eilėraštį, padainuoti, pašokti, pagroti kokiu muzikos instrumentu.

Подарки под рождественской елкой
Dovanos po Kalėdų eglute

Kalėdos kaip ir Kūčios turi magišką prasmę, jos gali nulemti ateinančių metų laimę, derlių, šeimyninę gerovę. Kalėdų laikotarpis trunka iki Trijų Karalių. Visi to laikotarpio vakarai vadinami šventvakariais. Tai gera proga pasisvečiuoti, pasivaišinti, pasilinksminti, nes nereikia dirbti sunkių darbų — per daug šventa. Eglutė namuose stovi irgi iki Trijų Karalių.

7635
Tegai:
stebuklas, Kalėdinė eglutė, eglės papuošalai, šventė, eglė, Adventas, Kūčios, Kalėdų eglės įžiebimo šventė, Kalėdos, Lietuva
Temos:
Linksmų Kalėdų! (179)
Dar šia tema
Kalėdos prasideda: prezidentė įžiebė pirmąją eglę
Prezidentė įžiebs Kalėdų eglę
Klaipėda pradėjo ruoštis Kalėdoms
Kokia šiemet bus Kalėdų eglutė paaiškės jau po dviejų savaičių
Slidus kelias

Vairuotojai Lietuvoje perspėjami apie plikledį

Vairuotojų prašoma atsižvelgti į kelio dangos būklę ir pasirinkti saugų važiavimo greitį, o ne maksimaliai leistiną

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Lietuvos kelių direkcija perspėjo vairuotojus apie apsunkintas eismo sąlygas kai kuriose šalies dalyse.

Šiaulių ir Tauragės apskrityse bei Ukmergės rajone eismo sąlygas sunkina plikledis, slidūs kelių ruožai yra barstomi, tačiau vairuotojų prašome atsižvelgti į kelio dangos būklę ir pasirinkti saugų, o ne maksimaliai leistiną, greitį bei nedaryti staigių manevrų.

Likusioje šalies dalyje valstybinės reikšmės kelių dangos daugiausia drėgnos.

Dabar Lietuvoje be kritulių. Oro temperatūra svyruoja nuo 1 iki 5 laipsnių šilumos, pajūryje — iki 9 laipsnių šilumos.

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, dieną palis daug kur. Aukščiausia oro temperatūra sieks nuo 4 iki 9 laipsnių šilumos.

Lapkričio orai Lietuvoje ir Vilniuje
© Sputnik
Lapkričio orai Lietuvoje ir Vilniuje
Tegai:
vairuotojai, Lietuva, orų prognozė
Ligoninė

Teks išgyventi: gydytojas perspėjo apie COVID-19 atvejų augimą Lietuvoje

(atnaujinta 07:22 2020.11.24)
Pasak Kasiulevičiaus, arba karantino poveikis yra nepakankamas, arba praėjo per mažai laiko jam įvertinti

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Lietuvai teks išgyventi situaciją, kai koronaviruso atvejų skaičius toliau augs, o vakcinos vis dar nebus, rašo Vilniaus universiteto profesorius, Santaros klinikų gydytojas Vytautas Kasiulevičius savo paskyroje Facebook

Pasak jo, karantino poveikis arba nepakankamas, arba praėjo per mažai laiko jo poveikiui įvertinti.

"Čia duomenų analitikai, epidemiologai išsamiai pakomentuos visą ateinančią savaitę ir rekomenduos tinkamiausius sprendimus — griežtinti ar dar laukti efekto", — pažymėjo jis.

Kasiulevičius taip pat priminė, kad skirtingai nuo pavasario, kai įvedus karantiną kasdieną oras šilo ir drėgmė augo, dabar vyksta priešingas procesas: oras patalpose sausėja, o už lango — šala.

"Jeigu priimsime tai, kad atvejų augimas tęsis ir toliau, vakcinos dar porą menesių nebus, o ribojimai nesuveiks taip, kaip planavome, teks išgyventi ir šią situaciją", — pabrėžė jis.

Pasak gydytojo, šiuo metu didžiausias spaudimas sveikatos priežiūros srityje. COVID-19 pandemija retina medikų gretas, mažina planines paslaugas, trūksta lovų COVID-19 pacientams.

"Kiekvienas mūsų šiomis dienomis turime pasikliauti savo sveika nuovoka ir padėti išgyventi pandemiją kuo daugiau žmonių, kurie šalia mūsų", — pasakė gydytojas.

Gydytojo patarimai

Kasiulevičius priminė keletą pagrindinių principų, kuriais vadovaujantis reikia elgtis koronaviruso pandemijos metu.

Visų pirma, tai yra dviejų metrų atstumo laikymasis ir kaukės dėvėjimas. Jis taip pat pažymėjo, kad FFP2 medicininės kaukės ir respiratoriai yra geresni nei namudinės kaukės ir šalikai.

Kasiulevičius taip pat pažymėjo, kad PSO strategija "testuoti, nustatyti, atsekti, izoliuoti" pasiteisina, todėl valstybė turi jos laikytis.

Pasak gydytojo, žmonės, gyvenantys su sergančiu asmeniu, nebūtinai užsikrės, jei izoliuos sergantį atskirame kambaryje, nuolat vėdins patalpas, dezinfekuos tualeto ir vonios patalpas bei valgys iš skirtingų indų, o su sergančiu gyvai bendraus kuo trumpiau ir naudodami medicinines kaukes arba FFP2 respiratorius.

Kasiulevičius taip pat papasakojo, kad kažkodėl Lietuvoje nėra populiarus pulsoksimetrai, nors tai yra labai paprastas stebėti organizmo būklę. Šis prietaisas padeda nustatyti deguonies prisotinimo kraujyje laipsnį.

"Tai puikus jūsų plaučių būklės įgarsintojas. Jeigu įsotinimas deguonimi nukrito žemiau 92 proc., jums reikia papildomo deguonies. Tokį deguonį galite gauti ligoninėje", — paaiškino gydytojas.

Kasiulevičius taip pat priminė, kad esant COVID-19, būtina ir toliau gydyti esamas lėtines ligas terapeuto skirtais vaistais.

"Ypač svarbūs kraujospūdį mažinantys, gliukozės kiekį kontroliuojantys ir kraują skystinantys vaistai. Juos būtina tęsti, nes COVID-19 atakuoja tas žmogaus vietas, kurios silpniausios", — pridūrė jis.

Kasiulevičius pabrėžė, kad atsidūrus ligoninėje reikia laikytis visų medicinos personalo nurodymų ir vartoti paskirtą gydymą.

"Jokio eksperimentinio gydymo niekas jums nežinant nepaskirs. Jeigu jūsų būklė negerės jums iš tiesų gali pasiūlyti dar visuotiniai nepatvirtintą, bet jau nemažai mokslo ištyrinėtą gydymą. Bet tokiu atveju jūs gausite pasiūlymą raštu ir galite su tuo sutikti arba ne, atidžiai įvertindami galimas alternatyvas", — paaiškino jis.

Be to, gydytojas priminė privalomą izoliaciją nuo vyresnio amžiaus šeimos narių ir žmonių, sergančių padidėjusiu kraujospūdžiu, diabetu ar kitomis sunkiomis lėtinėmis ligomis, užsikrėtimo koronavirusu atveju.

Pastaruoju metu Lietuvoje labai padidėjo sergamumas koronavirusu. Karantinas galioja nuo lapkričio 7 dienos. Valdžia ketina jį pratęsti mažiausiai trims savaitėms.

Respublikoje patvirtinta daugiau nei 48 tūkst. koronaviruso atvejų, mirė beveik 400 pacientų.

Naujas visuotinis karantinas Lietuvoje
© Sputnik
Naujas visuotinis karantinas Lietuvoje
Tegai:
koronavirusas, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Grupė The Roop

Grupė "The Roop" vėl išbandys laimę "Eurovizijoje"

(atnaujinta 08:08 2020.11.24)
Lietuvos muzikinio kolektyvo daina "On Fire" buvo laikoma viena iš galimų pretendentų į pirmąją vietą, tačiau organizatoriai atsisakė renginio tradicine koncertine forma dėl situacijos su koronavirusu

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Grupė "The Roop", kuri turėjo atstovauti Lietuvai  Eurovizijoje 2020" Roterdame, paskelbė, kad vėl išbandys savo jėgas muzikos konkurse.

"Į klausimą, kurį girdėjome nuo pat pavasario bus atsakyta dabar — mes apsisprendėme dalyvauti Nacionalinėje Eurovizijos atrankoje. Turime dainą ir viziją. Tikimės, kad ji taps "eurovizija", — savo Instagram paskyroje parašė muzikantai.
Литовская музыкальная группа The Roop
Grupė "The Roop"

"Eurovizija 2020" turėjo vykti gegužės 12-16 dienomis Roterdame, tačiau kovo 18 dieną Europos transliuotojų sąjunga nusprendė atsisakyti renginio tradicine koncertine forma.

Lietuvių grupės daina "On Fire" buvo laikoma vienu iš galimų pretendentų į pirmąją vietą.

Be to, "The Roop" iškovojo pirmąją vietą specialiame "Eurovizijos" koncerte, kuriame dalyvavo dešimt šalių. ARD transliacijos nugalėtojus išrinko televizijos žiūrovai ir speciali komisija.

Kitais metais buvo nuspręsta "Euroviziją" surengti Roterdame. Pagal taisykles šių metų dainos negali būti teikiamos kitų metų konkursui, o kiekvienos šalies atlikėjų pasirinkimas priklauso transliuotojams.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva, Eurovizija, The Roop
Dar šia tema
"Eurovizijos" gerbėjai nepasiduoda: internautai skyrė "The Roop" pirmąją vietą
Aktorius iš Lietuvos nufilmavo "The Roop" dainos "karantininę versiją"
"The Roop" įrašė akustinę "Eurovizijai" skirtos dainos "On Fire" versiją — video
"Eurovizijos" laidoje — "The Roop" triumfas: žiūrovų simpatijos atiteko lietuvaičiams