Pinigai, archyvinė nuotrauka

Sparčiausiai vidutinė alga auga Vilniuje ir Kaune

253
(atnaujinta 19:42 2017.11.26)
Lietuvoje 2017-ųjų rugsėjį mažesnę negu MMA algą jau gavo 25% mažiau asmenų nei pernai

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. Praėjusį ketvirtį Lietuvoje vidutinis atlyginimas neatskaičius mokesčių buvo 851 euras (per metus padidėjo 7,2%), o MMA per metus nepasikeitė — 380 eurai, praneša SEB banko spaudos tarnyba.

Pranešime teigiama, kad atlyginimas atskaičius mokesčius trečią ketvirtį padidėjo 8,3% dėl šių metų sausio 1 dieną nuo 200 iki 310 eurų padidėjusio maksimalaus neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) ir nuo 100 iki 200 eurų pakelto papildomo NPD už kiekvieną auginamą vaiką. Dėl trečią ketvirtį piką pasiekusios infliacijos realusis darbo užmokestis per metus padidėjo tik 3,7%, tad perkamoji dirbančiųjų asmenų galia augo lėčiau negu anksčiau.

Ekonominės verslo plėtros prielaidos ir toliau yra ypač palankios toms įmonėms, kurios eksportuoja prekes ar paslaugas, tad daugelis tokių įmonių supranta būtinybę didinti algą darbuotojams ir kitąmet. Be to, prisideda ir "Sodros" ir Valstybinės mokesčių inspekcijos kovos su slepiamomis darbo pajamomis rezultatų. "Sodros" duomenimis, 2017-ųjų rugsėjį mažesnę negu MMA algą jau gavo 25% mažiau asmenų nei pernai.

Taip pat akivaizdu, kad vidutinis darbo užmokestis Vilniuje ir Kaune tebeaugo sparčiau negu vidutinė alga Lietuvoje, tad didžiausi du Lietuvos miestai ir toliau tolsta nuo likusios Lietuvos.

Valstybės sektoriuje vidutinis darbo užmokestis per metus padidėjo 5,6%, arba 2,5% punkto lėčiau negu privačiame sektoriuje, nepaisant to, kad nuo liepos 1 dienos buvo padidintas policininkų, gydytojų ir slaugytojų darbo užmokestis.

Vidutinė alga valstybės sektoriuje vis dar didesnė negu privačiame sektoriuje, tačiau tikėtina, kad kitąmet padėtis pasikeis, jeigu pareiginės algos bazinis dydis didės tik 2 eurais. Valstybės biudžete algoms didinti numatyta 5,3% daugiau išlaidų negu šiemet, tad norint, kad alga augtų bent jau tokiu tempu kaip privačiame sektoriuje, valstybės sektoriuje turi mažėti dirbančiųjų skaičius.

Tikimąsi, kad 2018 metų vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių šalyje didės 7% ir augimui įtaką darys ne tik darbo rinkos padėtis, bet ir nuo 380 iki 400 eurų didėsianti MMA.

253
Tegai:
MMA kėlimas, algų didinimas, neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD), Lietuva
Dar šia tema
Konservatoriai siūlo padidinti minimalią mėnesinę algą
Nacionalinis susitarimas: ir algas pakels, ir mokesčius sumažins
Landsbergis: politikų algos kils sulaukus geresnių laikų
Švietimo darbuotojai reikalauja kelti algas arba žada streikuoti
Didinamos gydytojų ir slaugytojų algos
Pensininkai, archyvinė nuotrauka

Lietuvos gyventojams žada padidinti pensijas

(atnaujinta 10:38 2020.10.24)
Skaičiuojama, kad 2021 metais vidutinė pensija pasieks 404 eurus. Tuo tarpu anksčiau "Swedbank" pranešė, kad ši suma yra beveik du kartus mažesnė už norimos pensijos dydį

VILNIUS, spalio 24 — Sputnik. Vyriausybė pritarė atnaujintai socialinio draudimo pensijų indeksavimo tvarkai, praneša spaudos tarnyba.

Planuojama, tai atveria galimybes kitąmet pensijas didinti 7,17 proc. 

"Tam reikia pakeisti formulę taip, kad nežymus bendrojo vidaus produkto (BVP) smuktelėjimas šiemet netaptų kliuviniu pensijų augimui ir senjorų bei neįgaliųjų skurdo mažinimui, kai kitąmet prognozuojamas darbo užmokesčio fondo augimas", teigiama pranešime. 

Skaičiuojama, kad vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2021 metais pasieks 428 eurus, o vidutinė pensija – 404 eurus. Šiuo metu vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu sudaro 399 eurus, o vidutinė pensija – 377 eurus.

Vyriausybė taip pat pritarė Seime įregistruotoms pataisoms dėl išankstinių pensijų. Jei įstatymas būtų priimtas, tiek būsimi, tiek esami išankstinių pensijų gavėjai gautų didesnes pensijas iki senatvės pensijos amžiaus ir jau sulaukę jo.  

Swedbank“ užsakymu atliktos gyventojų apklausos duomenys rodo, kad šalies gyventojų norus ir poreikius tenkinanti senatvės pensija turėtų siekti 700–800 eurų.

Daugiau kaip 60 proc. šalies gyventojų norėtų gauti tarp 500 ir 800 eurų svyruojančią pensiją. 19 proc. nurodo, jog juos tenkinančios pensijos dydis turėtų būti rėžyje tarp 800 ir 1000 eurų. Didesnės nei 1000 eurų pensijos sumos tikėtųsi 1 iš 10 šalies gyventojų. 

Lietuvoje pensininkai yra viena pažeidžiamiausių socialinių grupių. Remiantis "Eurostato" tyrimu, Baltijos respublika užėmė pirmąją vietą ES šalyse, kuriose pensininkams dažniausiai gresia skurdas.

Tegai:
Lietuva
Dar šia tema
Ekonomistas: šildymo kainos Lietuvoje krito sparčiau nei ES
Be 13-osios pensijos ir naujų mokesčių: Vyriausybė pritarė kitų metų biudžetui
Pneumatinis pistoletas, archyvinė nuotrauka

Vilniuje jaunas vyras apšaudė važiuojantį traukinį

Įtariama, kad  vyras, šaudydamas iš pneumatinio pistoleto "PM 49", išdaužė pravažiuojančio šilumvežio lango stiklą

VILNIUS, spalio 24 — Sputnik. Vilniuje šeštadienio naktį iš pneumatinio pistoleto šovęs vyras, įtariama, apgadino šilumvežį, praneša Policijos departamentas.

Incidentas įvyko apie 2 val. 52 min. Vilniuje, Kuršių gatvėje. 27 metų vyras šaudydamas iš pneumatinio pistoleto "PM 49", įtariama, pataikė į pravažiuojančio šilumvežio lango stiklą ir jį išdaužė.

Įtariamasis uždarytas į areštinę.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo, už tai gali būti baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Tegai:
Vilnius
Dar šia tema
Vilniaus rajone policijos pareigūnai paleido šūvius į nestojusį automobilį
Policijos pareigūnai miške pasiklydusio vyro ieškojo ilgiau nei parą
Šalčininkų rajone nežinomi asmenys pateko į namus, apsimetę policininkais