Gydytojo daiktai, archyvinė nuotrauka

Lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms receptus galima išrašyti ilgam laikui

39
(atnaujinta 12:24 2017.11.26)
Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai primena, kad receptai nekompensuojamiems vaistams gali būti išrašomi vienų metų laikotarpiui, o kompensuojamiesiems vaistams – pusei metų

VILNIUS, lapkričio 26 — Sputnik. Pacientams, sergantiems tam tikromis lėtinėmis ligomis, receptus galima išrašyti ilgesniam laikui, nekompensuojamus vaistus vienų metų laikotarpiui, o kompensuojamuosius vaistus — pusei metų, praneša Sveikatos apsaugos ministerijos spaudos tarnyba.

Tokia galimybė egzistuoja keletą metų, bet ja būtų galima naudotis kur kas aktyviau, nei iki šiol. Tai būtų patogiau ir gydytojams, ir pacientams, kuriems reikėtų rečiau ateiti pas gydytojus receptų.

"Pastaruoju metu žmonėms kyla nemažai klausimų, ar vartojant receptinius vaistus reikės pas gydytoją lankytis kas mėnesį, kad galėtų gauti receptą. Atkreipiame dėmesį, kad daugeliu atveju to daryti tikrai nereikia, nes lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms receptai gali būti išrašomi ilgesniam, iki metų laikotarpiui ir tokia tvarka galioja jau ilgą laiką. Tad kviečiame gydytojus aktyviau naudotis šiomis galimybėmis", — sako viceministrė Kristina Garuolienė.

Taigi pacientams sergant lėtinėmis ligomis, gydantis gydytojas, įsitikinęs, kad paskirti vaistai yra veiksmingi, išskyrus narkotinius ir psichotropinius, gydymui tęsti gali išrašyti:

  • kompensuojamuosius vaistus iki 6 mėnesių gydymo kursui reikiamą kiekį ant vieno popierinio recepto blanko arba su žyma "Gydymui tęsti", atitinkamai išrašant vaistus ant atskirų popierinių receptų blankų (pacientui vaistus įsigyjant kas mėnesį, du ar tris mėnesius);
  • nekompensuojamuosius vaistus iki 12 mėnesių gydymo kursui su žyma "Ilgalaikiam gydymui", išrašant ant vieno popierinio recepto blanko vienam atsiėmimui skirtą vaistų kiekį bei nurodant atsiėmimų periodiškumą.  

Jei pildoma elektroninė recepto forma su žymomis "Ilgalaikiam gydymui" ir "Gydymui tęsti", nurodomas visam gydymo laikotarpiui skirtas vaistų kiekis ir išdavimų skaičius. Tokiu atveju pacientui nebūtina vaistinėje įsigyti visą išrašytą vaistų kiekį. Jis gali įsigyti vaistus gydytojo nurodytų periodiškumu (kas mėnesį, du, tris).

Taip pat pacientai receptinių vaistų lėtinių ligų gydymui, ūmiems migrenos priepuoliams gydyti, vaistus gimstamumui kontroliuoti be recepto gali įsigyti vaistinėje ne ilgesniam kaip 30 dienų gydymo laikotarpiui. Taip vaistus įsigyti galima tokiu atveju, jeigu juos suvartojo, tačiau žmogus laiku negali pateikti pas gydytoją bei vartojimą gali įrodyti pateikdamas anksčiau vartotų vaistų receptus ar farmacijos specialistas gali tai patikrinti paciento elektroninėje medicinos istorijoje.

39
Tegai:
receptai vaistams, kompensuojamieji vaistai, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Lietuva
Temos:
Medicina ir sveikata (344)
Dar šia tema
SAM patvirtina: vaistininkai prašo receptų nereceptiniams vaistams
Lietuvoje per mėnesį išrašomi 350 tūkst elektroninių vaistų receptų
Eurai, archyvinė nuotrauka

Kaunietis, pasisavinęs beveik ketvirtį milijono, stos prieš teismą

(atnaujinta 16:34 2020.06.04)
Kaip pranešė FNTT, įtarimai buvo pareikšti dėl sukčiavimo ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Baigtas tyrimas, kuriame Kaune veikusios įmonės vadovas galimai pasisavino apie 233 tūkst. eurų ir nuslėpė beveik 29 tūkst. eurų mokesčių, apie tai pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

FNTT duomenimis, įtarimai buvo pareikšti dėl sukčiavimo ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo.

Ikiteisminio tyrimo metu išsiaiškinta, kad sukčiauti pelno mokesčiu ir pasisavinti gautas lėšas galimai ketinęs Kaune veikiančios metalo apdirbimo įmonės vadovas organizavo nusikalstamą bendrovei priklausančio turto — geležinkelio atšakos ir aikštelės — pardavimo grandinę. 

Vadovas nekilnojamąjį turtą fiktyviai pardavė kitai jo netiesiogiai valdomai bendrovei, kuri tą patį turtą žymiai brangiau perpardavė tikrajam pirkėjui. Tyrimo duomenys rodo, kad dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo bei sukčiavimo buvo nesumokėta beveik 29 tūkst. eurų pelno mokesčio.

Siekdamas pasisavinti už sandorį gautas lėšas, įtariamasis toliau veikė sukčiaudamas ir manipuliuodamas pasisavino beveik 233 tūkst. eurų, padarydamas didelę turtinę žalą.

Griežčiausia už apgaulingą apskaitos tvarkymą numatoma bausmė — laisvės atėmimas iki ketverių metų. Už apgaule įgytą svetimą turtą ir veikimą organizuotoje grupėje baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų, o už didelės vertės turto pasisavinimą gresia iki dešimties metų nelaisvės.

Tegai:
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), Kaunas
Dar šia tema
Klaipėdietis, pasisavinęs įmonės turtą ir pinigus, stos prieš teismą
FNTT tyrimas dėl pinigų plovimo atskleidė pažeidžiamiausius verslo sektorius
Lėktuvas, archyvinė nuotrauka

Susisiekimo ministerija siūlo steigti virtualią oro bendrovę

(atnaujinta 16:32 2020.06.04)
Nacionalinis oro vežėjas — virtuali oro bendrovė galėtų būti įkurta iki šių metų pabaigos arba kitų metų pradžios

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Susisiekimo ministerija siūlo Vyriausybei steigti nacionalinį oro vežėją — virtualią oro bendrovę. Apie tai praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Manoma, kad tai leistų lanksčiau reaguoti į naujus Lietuvos oro susisiekimo poreikius, nepriklausant nuo nuolat kintančios užsienio oro vežėjų strategijos.

Virtuali oro bendrovė — tai įmonė, perkanti skrydžių valandas ir, priklausomai nuo sprendimų, galinti pirkti ir kitas su oro vežėjo veikla susijusias, pvz., bilietų platinimo, paslaugas iš kito oro vežėjo, tačiau rinkoje teikianti paslaugas su savo prekės ženklu. Pavyzdžiui, tokiu principu veikia Estijos oro vežėjas "Nordica".

Susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus teigimu, tai ypač aktualu atkuriant oro susisiekimo rinką po COVID-19 pandemijos, kadangi jos pasekmės oro transportui yra ypač skaudžios.

"Egzistuoja tikimybė, kad atsigaunant po šios krizės oro susisiekimas gali nebegrįžti į tokį veiklos modelį, koks buvo iki šiol", — pažymėta pranešime.

Tikimasi, kad nacionalinis oro vežėjas — virtuali oro bendrovė galėtų būti įkurta iki šių metų pabaigos arba kitų metų pradžios. Jos steigimas būtų finansuojamas iš valstybės biudžeto.

Šiuo metu Lietuva neturi nacionalinio oro vežėjo. 

Tegai:
Susisiekimo ministerija
Dar šia tema
Su-57 bandymai baigti: kada Rusijos oro pajėgos priims pirmuosius 76 naikintuvus
Lietuvos oro uostai nustoja tikrinti keleivius dėl COVID-19
Leista atnaujinti skrydžius į daugiau Vokietijos oro uostų ir į Nyderlandus
Nord Stream-2

Deputatas pavadino galimas sankcijas prieš "Nord Stream-2" šantažu

(atnaujinta 14:20 2020.06.04)
Anot jo, Vašingtonas negali sąžiningai konkuruoti su Rusija Europos energetikos rinkoje ir parodo pasirengimą imtis atvirai neteisėtų veiksmų užkirsti kelią Rusijos ir Europos dujų projektui

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. JAV ketinimas įvesti naujas sankcijas prieš "Nord Stream-2" yra bandymas sutrukdyti projekto įgyvendinimą per ekonominį ir politinį šantažą, sakė Sergejus Železniakas, Rusijos Valstybės Dūmos tarptautinių reikalų komiteto narys.

Kaip trečiadienį pranešė "Bloomberg", JAV senatoriai planuoja išplėsti sankcijas prieš "Nord Stream-2" projektą.

Naujos priemonės gali turėti įtakos draudimo bendrovėms, teikiančioms draudimo, perdraudimo paslaugas vamzdyne eksploatuojamiems laivams.

"Ketinimas išplėsti JAV sankcijų paketą prieš "Nord Stream-2" yra desperatiškas bandymas sutrukdyti Rusijos ir Europos projekto įgyvendinimą per ekonominį ir politinį šantažą. Vašingtonas ilgą laiką aktyviai priešinosi Europos bendradarbiavimo su Rusija plėtrai, keldamas pavojų savo partneriams ir energetiniam saugumui", — sakė jis.

Anot jo, Vašingtonas negali sąžiningai konkuruoti su Rusija Europos energetikos rinkoje ir parodo pasirengimą imtis atvirai neteisėtų veiksmų užkirsti kelią Rusijos ir Europos dujų projektui.

"Nord Stream-2" projektas apima dviejų dujotiekio vamzdynų, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tiesimą. Jie bus nutiesti nuo Rusijos krantų iki Vokietijos palei Baltijos jūros dugną.

Kai kurios valstybės, ypač Ukraina ir JAV, nepritaria projektui. Kijevas baiminasi prarasti pajamas iš Rusijos dujų tranzito, o Vašingtonas yra suinteresuotas reklamuoti savo suskystintas dujas Europos rinkoje. Lietuva, Latvija, Lenkija savo ruožtu projektą laiko "politiškai motyvuotu".

Praėjusių metų gruodį JAV įvedė sankcijas projektui, reikalaudamos, kad tiesimą vykdančios bendrovės nedelsdamos nutrauktų statybas. Šveicarijos "Allseas" paskelbė sustabdanti vamzdžių klojimą. Gegužės mėnesį žiniasklaida pranešė, kad Vašingtonas rengia naujas ribojamąsias priemones dujotiekiui, kad užkirstų kelią jo paleidimui.

Tuo pat metu Maskva, taip pat Berlynas ir Viena ne kartą pabrėžė, kad "Nord Stream-2" yra išimtinai komercinis projektas ir skirtas pagerinti Europos valstybių energetinį saugumą. Norvegija taip pat rėmė statybas.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
JAV, Europa, Rusija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Lenkijos žiniasklaida papasakojo, nuo ko gali priklausyti "karo" už Baltijos šalis eiga
Ekspertas paaiškino, kodėl Rusija naftos rinkoje prarado mažiausiai iš visų