Gedimino kalnas, arcyvinė nuotrauka

Didžiausias pavojus kyla Gedimino kalno pagrindiniam pėsčiųjų takui

32
(atnaujinta 16:39 2017.11.27)
Kultūros ministerija tvirtina, kad Gedimino kalnas kruopščiai ruošiamas žiemos sezonui bei daroma viskas, kad būtų sumažintas nuošliaužų skaičius

VILNIUS, lapkričio 27 — Sputnik. Dėl grunto įtrūkimų ir besiformuojančių nuošliaužų Gedimino kalne kyla pavojus pagrindiniam pėsčiųjų takui ir po nepriklausomybės atkūrimo atstatytam gynybinės sienos fragmentui, teigė kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius pirmadienį spaudos konferencijos metu.

Anot jo, Gedimino bokštui nekyla jokia grėsmė. Istoriai statiniai atlaikys nuošliaužas, o didžiausias pavojus kyla pagrindiniam pėsčiųjų takui ir pietinės gynybinės sienos fragmentui. Viceministras priminė, kad šis pastato fragmentas nėra istorinis, nes buvo atstatytas tik 1995-1997 metais. Tako istorija yra kiek senesnė, tačiau taip pat nėra Gedimino laikų. Augustinavičius pabrėžė, kad serpantinas įrengtas 1890-aisiais, kai carinės Rusijos valdžia nusprendė paversti kalną parku ir pritaikyti lankymui, o iki tol buvo naudojamas istorinis takas nuo Vilnios pusės.

Оползень на горе Гедеминаса
© Photo : lnm.lt
Lapkričio pradžioje nuošliaužos metu gruntas nusmuko iki pagrindinio pėsčiųjų tako

Ruošdamėsi žiemos sezonui specialistai įrengė visame kalne drenažo sistemą. Be to, viceministras išvardijo, kokie darbai atliekami, kad išvengti daugiau nuošliaužų. Kai kuriose vietose yra nuimta apsauginė plėvelė, ir tokiu būdu tikimasi išgarinti vandenį iš grunto. Taip pat uždengta laikina stoginė kalno aikštelėje, izoliuojami Kunigaikščių rūmai, įrengiama danga ir drenažas, vanduo nukreipiamas į miesto lietaus kanalizacijos sistemą. Taip pat Augustinavičius pažadėjo laikinai uždengti stogine Kunigaikščių rūmus.

Šiuo metu Vykdydami Gedimino kalno tvarkybos darbus archeologai privaloma tvarka atlieka archeologinius tyrimus. Spalį šiaurės vakarų šlaite, prie atraminės sienos, archeologai aptiko devynis kapus. Dalis jų buvo suardyti, nėra įkapių ar kitų papildomų radinių, tad nustatyti tikslų palaidojimo laiką yra sudėtinga. Tarp rastų palaikų jau identifikuoti šio sukilimo vado Zigmanto Sierakausko palaikai, taip pat yra didelė tikimybė, jog pavyko identifikuoti ir Kosto Kalinausko palaikus.

Lapkričio 4 dieną  buvo priimtas galutinis sprendimas uždaryti lankytojams Gedimino kalną.

Griuvimo istorija

Valstybės simbolio — Gedimino kalno — būkle ypač susirūpinta, kai pernai vasarį nuo jo nuslydo didelė nuošliauža.

Nacionalinio muziejaus teigimu, įgriuvos, medžių išvartos, paviršinio sluoksnio nuošliaužos Gedimino kalno šlaituose pastaraisiais dešimtmečiais atsirasdavo periodiškai. Tam įtakos turi ir intensyvus eismas Vrublevskio bei Arsenalo gatvėse, keltuvas, statybos prie kalno, dėl kurių nukasama šlaitų dalis. Šie veiksniai paskatino susidaryti įgriuvas Antrojo pasaulinio karo metais iškastų ir atmestinai užpiltų tunelių vietoje, pakeitė hidrologinę situaciją.

Kultūros komitetas: gražaus Gedimino kalno neturėsime dar ilgą laiką >>

Dėl sudėtingos Gedimino kalvos, kuri yra beveik 40 metrų aukščio, geologinės struktūros ir stačių šlaitų praeityje būta ir katastrofiškų grunto nuošliaužų. Viena iš jų, istorinių šaltinių liudijimu, — Gedimino kalno nuošliauža 1396 metais, kuri nuslinko nuo kalno vakarinio šlaito ir sugriovė Vilniaus vaivados Montvydo rūmus bei nusinešė net 15 žmonių gyvybes. Šiam šlaitui sutvirtinti XVI amžiuje buvo įrengta atraminė siena.

32
Tegai:
nuošliauža, Gedimino kalnas, Vilnius
Temos:
Gedimino kalno nuošliauža (40)
Dar šia tema
Archeologai atlieka tyrimus Gedimino kalne
Gedimino kalne rasti sukilėlių palaikai turi būti palaidoti Vilniaus kapinėse
Geologijos tarnyba: Gedimino kalne galimos naujos nuošliaužos
Mokiniai eina į mokyklą, archyvinė nuotrauka

Švelnėja reikalavimai darželiams, mokykloms ir universitetams

(atnaujinta 13:08 2020.06.03)
Švietimo įstaigoms išlieka galioti reikalavimas sudaryti sąlygas rankų higienai, vėdinti patalpas, dezinfekuoti paviršius, išlieka prievolė dėvėti apsaugines veido kaukes ir kt.

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. Nuo pirmadienio, birželio 1 dienos, sušvelninti saugos reikalavimai ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupėms, bendrojo ugdymo mokykloms, profesinio mokymo įstaigoms, aukštosioms mokykloms ir suaugusiųjų mokymui.

Apie tai praneša Sveikatos apsaugos ministerija.

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigos

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupėse nebelieka reikalavimo riboti kontaktą iki 15 minučių ir laikytis ne mažesnio kaip 2 metrai atstumo. 

"Toliau būtina užtikrinti, kad ugdymo paslaugos būtų organizuojamos maksimaliai laikantis grupių izoliacijos principo, vaikus maitinti grupės patalpose, sudaryti sąlygas darbuotojams, vos tik atvykus į darbą, pasimatuoti kūno temperatūrą", — rašoma pranešime. 

Reikalavimas darbuotojams, priimantiems vaikus, dėvėti kaukes ar kitas veido apsaugos priemones, taip pat išlieka.

Bendrojo ugdymo mokyklos 

Bendrojo ugdymo mokyklos nuo birželio 1 dienos gali dirbti ir nuotoliniu, ir kontaktiniu būdu. 

SAM rekomenduoja prioritetą teikti ugdymui lauke, tačiau, jeigu konsultacijos vyksta klasėse, turi būti išlaikomas 1 metro atstumas tarp žmonių. Taip pat geriau, kai mokytojas ateina į mokiniams priskirtą klasę, o ne mokiniai eina pas jį. 

Patariama kiek galima apriboti bendravimą, mokinių buvimo laiką mokykloje organizuoti taip, kad vienu metu nesusidurtų skirtingos klasės.

Profesinio mokymo įstaigos

Profesinio mokymo, suaugusiųjų mokymo įstaigose, aukštosiose mokyklose nebelieka reikalavimo išlaikyti 1 metro atstumą vienas nuo kito, bet patariama riboti studentų srautus, apsiriboti trumpesniu kontaktu, dėvėti veido kaukes ir kt. 

Rotušes aikštė, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Visoms švietimo įstaigoms išlieka galioti reikalavimas sudaryti sąlygas rankų higienai, vėdinti patalpas, dezinfekuoti dažnai liečiamus paviršius, pateikti informaciją apie asmens higieną, išlieka prievolė dėvėti apsaugines veido kaukes ir kt. 

Į darželius ir mokyklas nepriimami sergantys vaikai. Darbuotojams, kuriems pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų ir kitų užkrečiamųjų ligų požymiai (tokie kaip karščiavimas, sloga, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.), rekomenduojama konsultuotis Karštąja koronaviruso linija 1808 arba susisiekti su savo šeimos gydytoju konsultacijai nuotoliniu būdu.

Lietuvoje karantino režimas buvo pratęstas iki birželio 16 dienos. Pamažu valdžios institucijos švelnina jo sąlygas, darydamos daugiau nuolaidų gyventojams ir verslui. Trečiadienio duomenimis, bendras užsikrėtusiųjų skaičius siekė 1684. 1260 žmonių pasveiko. Mirusiųjų skaičius nepasikeitė — 71.

Tegai:
universitetai, mokykla
Dar šia tema
Per parą nustatyti tik du koronaviruso atvejai
Tyrimas: moterys nuo koronaviruso nukentėjo labiau nei vyrai
Seimas pritarė pokyčiams dėl ligos išmokų karantino metu
Roma, archyvinė nuotrauka

Italija atidarė sienas turistams Europos Sąjungos

(atnaujinta 12:57 2020.06.03)
Nuo birželio 3 dienos ES valstybių narių, JK, Norvegijos ir Šveicarijos piliečiai gali laisvai atvykti į Italiją

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. Nuo birželio 3 dienos 26 ES šalių ir daugelio šalių, įskaitant JK, Norvegiją ir Šveicariją, piliečiams leidžiama įvažiuoti į Italiją. Turistams nereikia laikytis dviejų savaičių karantino dėl naujo koronaviruso grėsmės, pranešė RIA Novosti.

Be to, patiems italams vėl leidžiama laisvai keliauti į kitus regionus. Karantino metu buvo taikomi griežti apribojimai kelionėms už šalies ribų. Užsieniečiams buvo leista atvykti į Italiją tik dėl svarbių priežasčių, tokių kaip darbas.

Nuo koronavirusinės infekcijos Italijoje nuo vasario mirė daugiau nei 33,5 tūkst. žmonių. Iš viso nuo epidemijos pradžios šalyje buvo nustatyta apie 233 tūkst. užsikrėtimų SARS-CoV-2 virusu, kuris sukelia COVID-19 pneumoniją. Griežtas karantinas šalyje įvestas nuo kovo 10 dienos.

Tegai:
siena, Italija
Dar šia tema
Nuo birželio 1 dienos panaikinama Lietuvos ir Latvijos sienos kontrolė
Kroatija atvėrė sienas Lietuvos piliečiams
Estijos užsienio reikalų ministras tikisi, kad Lenkija atvers sienas Baltijos šalims