Naujojoje Vilnioje pastatytas naujas socialinis daugiabutis, archyvinė nuotrauka

Naujojoje Vilnioje pastatytas naujas socialinis daugiabutis

91
(atnaujinta 16:41 2017.12.05)
Seniausiai Vilniaus mieste laukiantiems socialinio būsto asmenims ir šeimoms pasiūlyti 79 butai naujame daugiabutyje

VILNIUS, gruodžio 5 — Sputnik. Šiandien duris atvėrė naujas sostinės savivaldybės socialinis daugiabutis, kuriame apsigyvens daugiau nei 180 socialinio būsto eilėje laukusių vilniečių, praneša spaudos tarnyba.

Naujojoje Vilnioje (Linksmosios g. 139) atidarytame daugiabutyje — 79 butai, kuriuose apsigyvens 58 socialinio būsto eilėje laukiančios šeimos (137 asmenys) ir 21 šeima (44 asmenys) sugrįžusių reabilituotų politinių kalinių ir tremtinių.

Nuo 34 iki 84 kvadratinių metrų ploto būstai yra pasiūlyti seniausiai Vilniaus mieste laukiantiems socialinio būsto asmenims ir šeimoms.

B energetinės klasės daugiabutyje 10 būstų yra pritaikyta neįgaliųjų poreikiams, t. y. įrengti platesni įvažiavimai, yra sandėliukai ir kiti neįgaliesiems gyvenimą lengvinantys buities elementai.

Prie daugiabučio pastatyta aptverta vaikų žaidimų aikštelė su smėlio dėže, sūpuoklėmis ir suoliukais.

Šiuo metu sostinės savivaldybė nepasiturintiems ir socialiai remtiniems vilniečiams yra suteikusi 1 306 socialinius butus. Asmenų ir šeimų, laukiančių socialinio būsto Vilniaus mieste, sąraše šiuo metu yra 1837, iš kurių 286 šeimos (daugiau kaip 700 asmenų) naudojasi alternatyvia paramos būstui išsinuomoti forma — būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija, kuri vienam asmeniui Vilniaus mieste sudaro 78 eurus.

91
Tegai:
daugiabutis, Vilnius
Dar šia tema
Vilniaus savivaldybė iš gyventojų perka vieno ir dviejų kambarių butus
Pirmą kartą sostinė perka net 38 socialinius butus
Vilniaus Senamiestis, archyvinė nuotrauka

Vilniaus Senamiestyje keičiasi eismo tvarka: turi žinoti vairuotojai?

(atnaujinta 11:41 2020.07.07)
Nuo liepos 7 dienos judėti Senamiestyje reikės keturiomis kilpomis, kurios apims visą istorinį miesto centrą

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Jau nuo šiandien, liepos 7 dienos, Vilniaus Senamiestyje įsigalioja kilpinis eismas. Senamiesčio lankytojai bei gyventojai ir toliau galės privažiuoti automobiliu prie traukos objektų, darbo vietų ir savo namų, tačiau negalės kirsti istorinio miesto centro skersai, praneša Vilniaus savivaldybė.

Kas keičiasi nuo liepos 7 dienos?

Nuo liepos 7-os dienos judėti Senamiestyje reikės keturiomis kilpomis, kurios apims visą istorinį miesto centrą. Pagrindiniai įvažiavimai bus Trakų, Islandijos, Subačiaus ir Latako gatvėse, o išvažiavimai — Visų Šventųjų, Klaipėdos, Rūdininkų ir Universiteto gatvėse. Kiekviena kilpa turės 1–2 išvažiavimus.

Kad vairuotojams būtų patogiau įsiminti maršrutus, Senamiestis pagal kilpas suskirstytas į keturias spalvines zonas: rudą (Trakų g. zona), oranžinę (Islandijos g. zona), violetinę (Subačiaus g. zona) ir žydrą (Latako g. zona).

Ką reiškia "kilpinis eismas"?

Judėjimas kilpiniu eismu reiškia tai, kad į Senamiestį įvažiavus vienoje pusėje, išvažiuoti bus galima irgi tik toje Senamiesčio dalyje, taigi, neliks galimybės kirsti jo skersai. Į Senamiesčio teritoriją bus galima patekti ir smulkesnėmis gatvelėmis, tačiau visos jos priklausys vienai iš keturių kilpų.

Kaip orientuotis?

Eismas kiekvienoje kilpoje bus tik vienpusis, reguliuojamas draudžiamaisiais kelio ženklais ir užtvarais. Svarbiausia — stebėti ženklus ir neviršyti rekomenduojamo greičio (20 km/val.).

"Svarbiausia — reikia neskubėti ir važiuoti gyvenamajai zonai nustatytu greičiu, kad suspėtumėt stebėti kelio ženklus. O jeigu jau taip atsitiko, kad padarėte klaidą ir įvažiavote į netinkamą įvažiavimą, ramiai iš jo išvažiuokite ir keliaukite iki reikiamo. Arba tiesiog palikite automobilį parkavimo vietoje ir likusį atstumą įveikite pėsčiomis iš vienos zonos į kitą, tuo pačiu prasivaikščiodamit ir pasigrožėdami Senamiesčiu", — patarė mero pavaduotojas Vytautas Mitalas.

Atrasti tinkamą įvažiavimą bus paprasta — tik vertėtų iš anksto pasižiūrėti žemėlapyje, kokios spalvos zonoje yra jūsų tikslas, ir bus aišku, per kurią gatvę turite atvykti į Senamiestį. Priprasti prie judėjimo pokyčių padės ir maršrutų programėlių, tokių kaip "Waze" arba "Google Maps", naudojimas.

 Схема кольцевого движения в старом городе, Вильнюс
© Photo : Vilnius
Eismo tvarka Vilniaus Senamiestyje

Kokia kilpinio eismo nauda Senamiesčio gyventojams ir verslui?

Senamiesčio gyventojai ir toliau galės privažiuoti prie savo namų, tačiau gali keistis privažiavimo ir išvažiavimo maršrutas. Kilpinio eismo įvedimu siekiama pagerinti Senamiesčio gyventojų gyvenimo kokybę — jie galės džiaugtis mažesniu automobiliu srautu, triukšmu ir švaresniu oru.

Verslo vystytojams šie pokyčiai suteiks naujų galimybių. Mažiau mašinų — daugiau pėsčiųjų, dviratininkų ir klientų. Tam, kad verslas lengviau prisitaikytų prie permainų, bus numatyti laikai, kuomet bus galima patogiai atsivežti ir išsikrauti prekes palankiausiu maršrutu.

Kaip judės taksi ir viešasis transportas?

Taksi ir kiti pavėžėjimo paslaugų teikėjai klientus pasiimti arba atvežti automobiliu galės taip pat, tik naudodamiesi judėjimo kilpiniu eismu taisyklėmis. Klientų ir vairuotojų patogumui Senamiesčio centre ateityje planuojama įrengti klientų įlaipinimo bei išlaipinimo vietas.

Viešojo transporto sistema nepakis. Miestiečiai bei sostinės svečiai ir toliau galės keliauti 89-uoju ir kitais įprastais autobusų maršrutais. Keleivių patogumui Rotušės aikštės prieigose įrengiama nauja viešojo transporto stotelė. Joje stos 89 maršruto autobusai, važiuojantys link stoties. Kursuodami iš stoties autobusai stos jau įprastoje Rotušės stotelėje.

Введение кольцевого движения в старом городе, Вильнюс
© Photo : Vilnius
Vilniaus Senamiestyje keičiasi eismo tvarka

Taip pat minimaliai keisis autobusų judėjimas šalia Rotušės aikštės — važiuodami link Didžiosios gatvės jie judės mažesniu nei iki šiol lanku.

Pagal galimybes ir toliau kursuos aplinkai nekenksmingesnis, visų visuomenės grupių atstovams pritaikytas transportas.

Kokios baudos gresia tiems, kurie nesilaikys kilpinio eismo tvarkos?

Tokios pačios kaip ir visiems, nesilaikantiems kelių eismo taisyklių. Nauja eismo tvarka bus kontroliuojama pasitelkus miesto stebėjimo kameras, o užfiksuoti pažeidimai perduodami Lietuvos kelių policijos tarnybai. 

Vėliau bus testuojama ir vaizdo stebėjimo sistema su numerių atpažinimu, kuri automatiškai fiksuotų automobilių įvažiavimą į skirtingas zonas. Ilgainiui vietose, kur dabar pastatyti granitiniai stulpeliai ir kiti fiziniai barjerai, atsiras išmanūs, numerius atpažįstantys pakeliami užtvarai.

Kodėl Vilniuje reikia kilpinio eismo?

Sprendimas įvesti kilpinio eismo reguliavimą buvo priimtas, siekiant sumažinti tranzitinį eismą. Šiuo metu tranzitinis eismas Vilniaus širdyje sudaro 40 proc., o rytais — iki 70 proc.

Automobilių srautai šioje miesto dalyje didina taršos ir triukšmo rodiklius, mažina eismo dalyvių saugumą, o visa tai daro neigiamą įtaką tiek istorinių pastatų būklei, tiek gyvenimo ar laisvalaikio kokybei. Tad nuspręsta įvesti kilpinį eismą ir taip eliminuoti galimybę naudotis jo gatvėmis savojo maršruto trumpinimui.

Užsienio šalių pavyzdžiai rodo, kad pirmus tris mėnesius dauguma jaus nepasitenkinimą dėl būtinybės keisti įpročius, bet vėliau, apsipratus su naujove, sumažėjus eismo, visi pajunta tylesnio, švaresnio miesto ir saugesnio, patrauklesnio laisvalaikio miesto širdyje pranašumus. 

Tegai:
eismas, Senamiestis, Vilnius
Dar šia tema
Klaipėdoje atsiras nauji pusiau požeminiai konteineriai
Dėl Vilniaus senamiestyje kilusių vandalizmo atvejų atliekami ikiteisminiai tyrimai
Žmonės važinėja dviračiais Vilniuje

Pateikta jau per 1000 paraiškų kompensacijoms sunaikintą taršų automobilį

(atnaujinta 09:35 2020.07.07)
Šiuo tikslu iš Klimato kaitos programos skirta 5 mln. eurų. Paraiškos bus priimamos, kol pakaks šių lėšų, bet ne ilgiau kaip iki 2021 metų vasario 1 dienos

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Į Aplinkos projektų valdymo agentūrą jau kreipėsi daugiau kaip 1000 gyventojų, kurie nori gauti kompensacijas už sunaikintą taršią transporto priemonę ir įsigyti elektrinę transporto priemonę, praneša Aplinkos ministerija.

Tokiam tikslui iš Klimato kaitos programos skirta 5 mln. eurų. Paraiškos bus priimamos, kol pakaks šių lėšų, bet ne ilgiau kaip iki 2021 metų vasario 1 dienos.

Pranešama, kad kompensacinių išmokų daugiausia prašoma elektriniams paspirtukams bei paprastiems dviračiams. Dėl to, kad galima įsigyti ne vieną priemonę, dažnai kreipiamasi dėl kelių dviračių ar paspirtukų.

"Paraiškas Aplinkos projektų valdymo agentūrai galima teikti tik elektroniniu būdu per informacinę sistemą APVIS. Kompensacijos dydis apskaičiuojamas pagal faktiškai patirtas išlaidas, neviršijant priemonei nustatytų maksimalių sumų ir bendros 1 tūkst. eurų kompensacijos sumos", — teigiama pranešime.

Pabrėžiama, kad nustatytus kriterijus atitikusio sunaikinto taršaus automobilio savininkas gali gauti iki 310 eurų kompensaciją už metinį viešojo transporto bilietą, iki 400 eurų — už paprastą dviratį ar elektrinį paspirtuką, iki 700 eurų — už elektrinį dviratį, iki 1 tūkst. eurų — už elektrinį mopedą ar elektrinį motociklą.

Tegai:
aplinkos tarša, oro tarša, kompensacija
Dar šia tema
Sinkevičius ir Mažeika aptarė inicijuojamą projektą "Klaipėdos uostas — žalias uostas"
Lietuvos URM Rusijai įteikė notą dėl naftos gavybos platformoje Baltijos jūroje