Rasų kapinės, archyvinė nuotrauka

Siūloma sukilimo dalyvių palaikus perlaidoti istorinėse Rasų kapinėse

13
(atnaujinta 18:15 2017.12.05)
Vilniaus mėras ragina greičiau apsispręsti, kurias vietas parinkti sukilimo dalyviams perlaidoti, nes 2018 metais Rasų kapinėse vyks restauravimo darbai

VILNIUS, gruodžio 6 — Sputnik. Vilniaus meras Remigijus Šimašius kreipėsi į Seimo Kultūros komitetą, Vyriausybę ir kitas atsakingas institucijas, siūlydamas Gedimino kalne rastus 1863-1864 metų sukilimo dalyvių palaikus perlaidoti istorinėse Rasų kapinėse, praneša savivaldybės spaudos tarnyba.

"Įvertinome galimas palaidojimo vietas ir manome, kad tinkamiausia vieta yra istorinės Rasų kapinės. Šios kapinės yra išskirtinis kultūros ir istorinės atminties paveldas. Be to, jose jau yra palaidoti sukilimo dalyviai A. Oskierka, M. Jamontas, J. Giedraitis ir kiti", — rašoma mero kreipimesi.

Anot mėro, 2018 metais Rasų kapinėse vyks didelės apimties kompleksinius kapinių restauravimo darbai, todėl dabar pats metas apsispręsti, kurias vietas parinkti sukilimo dalyvių perlaidojimui.

Savivaldybė parinko keletą konkrečių vietų Rasų kapinėse, tinkančių palaidoti 1863-1864 metų sukilimo dalyvių palaikus. Vietos dera garbingai progai, nes yra prie centrinio tako, lengvai pasiekiamos lankytojų ir tinkamos organizuoti pagerbimo ceremonijoms: prie Centrinės koplyčios (12 kvartale) buvusių kolumbariumų vietose, arba Centrinėje koplyčioje, kuri bus restauruota.

Rasų kapinės yra vienos iš seniausių ir istoriškai svarbiausių objektų sostinėje traukiančios ir užsienio turistus. 1801 metais įsteigtos Rasos iki šių dienų išsaugojo laikmečio dvasią ir aplinkos savitumą, yra gausiai lankomos bei tarnauja edukacijos tikslams, čia vyksta pagerbimo ceremonijos.

Rasose palaidoti įvairių tautybių mokslo, visuomenės, kultūros veikėjai: Vilniaus universiteto profesoriai, valstybininkai, visuomenininkai, rašytojai, muzikai, aktoriai, dailininkai ir sukilimų dalyviai.

13
Tegai:
sukilimo dalyvių palaikus, Rasų kapinės, Vilnius
COVID-19 testai, archyvinė nuotrauka

COVID-19 liga nustatyta "Humana" sandėlio darbuotojai 

(atnaujinta 17:41 2020.06.04)
Kaip papasakojo NVSC atstovė Rolanda Lingienė, dėl “Humana” darbuotojos sunkios būklės nepavyksta nustatyti visų galimų kontaktų

VILNIUS, birželio 4 - Sputnik. Nuo birželio 1 dienos Lietuvoje registruoti keturi įvežtiniai koronaviruso atvejai, ketvirtadienį spaudos konferencijos metu teigė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus padalinio vadovė Rolanda Lingienė.

"Asmenys atvyko iš Jungtinės Karalystės, Švedijos, Vokietijos ir Nigerijos", – papasakojo ji.

Kaip teigia specialistė, šia savaitę iš Lietuvos oro uostų į gydymo įstaigas nebuvo išgabentas nei vienas asmuo, t. y. patikrinus atvykusiuosius, COVID-19 ligos požymių nenustatyta.

"Šios infekcijos židiniuose situacija nepasikeitė, aktyvūs infekcijos židiniai registruoti Vilniaus, Kauno ir Utenos apskrityse", – atskleidžia Lingienė.

Per pastarąją parą nustatyti trys nauji koronaviruso atvejai: du Vilniaus apskrityje ir vienas – Klaipėdos, iš trijų patvirtintų atvejų du atvejai yra įvežtiniai.

Vilniaus apskrityje registruotas įvežtinis atvejis iš Vokietijos: asmuo birželio 2 dieną atvyko per Kalvarijos pasienio kontrolės punktą automobiliu, kuriuo vyko šeši asmenys: keturi vyko iš Jungtinės Karalystės, du iš jų – vairuotojai. NVSC ieško dar vieno iš Vokietijos, Duseldorfo, šiuo automobiliu vykusio asmens.

Asmuo, kuriam nustatytas koronavirusas, grįžęs saviizoliavosi. NVSC kol kas neturi duomenų, kad jis Vokietijoje su kuo nors turėjo artimų kontaktų. Lietuvoje jis turėjo sąlytį su dar vienu asmeniu, jie abu izoliuoti.

Vienas iš asmenų – "Humana People to People" darbuotoja, įmonė yra Kibirkšties gatvėje 6. Pasak Lingienės, tai yra didelis sandėlis, kuriame dirba keli šimtai darbuotojų vienu metu.

"Asmuo susirgo gegužės 23 dieną, po dviejų dienų sirgimo nuotoliniu būdu kreipėsi į Vilniaus Karoliniškių polikliniką, buvo įtartas tam tikras susirgimas, bet ne COVID-19, buvo paskirtas gydymas. Dėl šio paskyrimo aiškinamės su poliklinikos administracija.

Asmuo birželio 1 dieną pablogėjus būklei kreipėsi į Greitąją medicinos pagalbą ir buvo transportuotas į Santaros klinikų infekcinių ligų centrą. Šiuo metu jo būklė yra sunki, jis gydomas reanimacijoje. Atliekant epidemiologinę diagnostiką, nustatyti du sąlytį turėję asmenys šeimoje, net 61 asmuo turėjo didelės rizikos sąlytį turėjo darbovietėje“, – aiškina ji.

Pasak Lingienės, organizuojamas šių asmenų ištyrimas, o užsikrėtusiojo asmens užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios – asmens apklausti nepavyksta dėl jo labai blogos sveikatos būklės, bendraujama tik su artimaisiai: epidemiologinė diagnostika šiuo atveju yra labai apsunkinta.

Klaipėdos apskrityje nustatytas antrasis įvežtinis koronaviruso atvejis iš Nigerijos. Ukrainos pilietybę turintis jūreivis praėjusį sekmadienį grįžo iš Nigerijos, kur dirbo laive, o vėliau iš Ispanijos skrido lėktuvu į Madridą, Frankfurtą ir Rygą, iš kur parvažiavo įmonės automobiliu.

"Su juo vyko kiti laivo įgulos nariai – apie 14 asmenų ir vairuotojas. Autobusas buvo nuomotas iš kitos įmonės", – sakė Lingienė.

Minskas, Nepriklausomybės aikštė
© Sputnik / Иван Руднев

Asmuo pirmuosius simptomus pajuto dar Nigerijoje, todėl NVSC skubiai įspės apie rizikingus skrydžius.

Taip pat prašoma su NVSC susisiekti lietuvius, kurie gegužės 29 dieną skrido iš Frankfurto į Rygą.

Ketvirtadienio duomenimis, bendras užsikrėtusiųjų skaičius siekė 1687, iš jų - 344 sveikatos priežiūros specialistai. Šiuo metu serga 334 asmenys, izoliacijoje yra 294 asmenys. Per praėjusią parą nustatyti trys nauji ligos atvejai. Nuo viruso pasveiko 1273 žmonės, mirusiųjų skaičius nepasikeitė — 71. 

Lietuvoje karantino režimas pratęstas iki birželio 16 dienos. Pamažu valdžios institucijos švelnina jo sąlygas, darydamos daugiau nuolaidų gyventojams ir verslui.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija.

Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 6,3 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 383 tūkst. žmonių.

Tegai:
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), COVID-19
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Virusologas: besimptomiai COVID-19 nešiotojai gali būti grėsmė Baltijos šalims
PSO: antroji COVID-19 banga gali būti pražūtinga
PSO pakomentavo duomenis apie COVID-19 gydymą vitaminais
Koronavirusas

Septynios dešimties ligoninių Lietuvoje atnaujino darbą

(atnaujinta 15:56 2020.06.04)
Šiuo metu aktyviausios Klaipėdos, Telšių, Panevėžio, Utenos ligoninės, kurios atnaujino daugiau nei 80 procentų stacionarių paslaugų

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Savo veiklą ėmė atnaujinti 7 iš 10 (beveik 72 proc.) stacionarines paslaugas teikiančių, praneša Sveikatos apsaugos ministerija.

Šiuo metu aktyviausios Klaipėdos, Telšių, Panevėžio, Utenos ligoninės, kurios atnaujino daugiau nei 80 procentų stacionarių paslaugų.

Vos trečdalį (32 proc.) ligoninių veiklą atnaujino Vilniaus apskrityje.

Klaipėdos apskrityje darbą atnaujina 39 (85 proc.) stacionarines paslaugas teikiančių gydymo įstaigų, Šaulių apskrityje — 8 (77,7 proc.), Kauno apskrityje — 20 (69 proc.), Telšių apskrityje — 5 (83 proc.), Utenos apskrityje — 7 (88 proc.), Panevėžio apskrityje — 15 (83 proc.), Alytaus apskrityje — 12 (71 proc.), Tauragės apskrityje — 4 (67 proc.), Marijampolės apskrityje — 3 (60 proc.), Vilniaus apskrityje — 10 (32 proc.).

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, džiugu, kad vis daugiau gydymo įstaigų išgirsta prašymus atidaryti duris pacientams ir tai padaro. 

"Pagirtina, kad kai kurios gydymo įstaigos sureagavo į ministerijos kvietimą kuo greičiau atnaujinti veiklą. Juolab, kad karantino metu stacionarinių paslaugų apimtys buvo susitraukusios iki minimumo. Visgi nerimą kelia kai kurių ligoninių pasyvumas. Turime suprasti, kad pirmoji koronaviruso banga buvo sėkmingai suvaldyta, turime prisitaikyti ir išmokti gyventi vadinamojoje naujoje realybėje. Gydymo įstaigų steigėjai ir vadovai turi suprasti, kad prioritetas yra pacientų sveikata", — sakė jis.

Gydymo įstaigų veikla oficialiai atnaujinama yra tik tuo atveju, kai jos parengia, suderina su NVSC paslaugų atnaujinimo ir teikimo planą, kaip turi būti užtikrinta tinkama infekcijų kontrolė, pacientų ir medikų saugumas.

Karantino metu kiekviena gydymo įstaiga pati nusprendžia, nuo kada ir kokių paslaugų teikimas bus atnaujintas, kaip paslaugos bus teikiamos pacientams — nuotoliniu būdu ar gyvai priimant pacientus, kaip bus valdomi pacientų srautai. 

Bendras užsikrėtusiųjų skaičius Lietuvoje siekia 1687. 1273 žmonės pasveiko nuo viruso. Mirusiųjų skaičius nepasikeitė — 71.

Lietuvoje karantino režimas pratęstas iki birželio 16 dienos. Pamažu valdžios institucijos švelnina jo sąlygas, darydamos daugiau nuolaidų gyventojams ir verslui.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 6,3 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 383 tūkst. žmonių.

Koronavirusas — mitai ir tiesa
© Sputnik /
Koronavirusas — mitai ir tiesa
Tegai:
Utena, Panevėžys, Telšiai, Klaipėda, ligoninė, koronavirusas, Lietuva, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM)
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Valdančiųjų lyderis papasakojo apie konservatorių "melą" lobizmo skandalo fone
Ekspertas: žvalgybos duomenys gali padėti sukurti vakciną nuo COVID-19
Vilnius, archyvinė nuotrauka

"Ką tie plakatai šneka?": mokytoja nuplėšė palaikymo plakatus prie JAV ambasados

(atnaujinta 19:52 2020.06.04)
Lietuvių kalbos mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė pasidalino vaizdo įrašu, kuriame nuplėšdama palaikymo plakatus prie JAV ambasados sako, kad tokiu būdu "stabdo provokacijas prieš artimiausius Lietuvos partnerius — prezidentą Donaldą Trampą ir JAV"

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Trečiadienio vakarą prie JAV ambasados buvo nuplėšti palaikymo plakatai, kuriuos palieka lietuviai, norėdami palaikyti Amerikos protestuotojus.

Vėliau lietuvių kalbos mokytojos Astros Genovaitės Astrauskaitės Facebook paskyroje pasirodė vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip pati mokytoja ir nuplėšia tuos plakatus. Tačiau ketvirtadienio rytą vaizdo įrašas buvo pašalintas iš jos puslapio ir tik popiet vėl grąžintas.

Ši mokytoja išgarsėjo, kai pernai raudonais dažais apliejo "Laisvės kalvos" maketą Lukiškių aikštėje.

Savo vaizdo įraše moteris paaiškino, jog tokiais veiksmais stabdo Lietuvoje "neaiškių Sorošo organizacijų rengiamas veikas, kurios JAV privedė prie riaušių, miestų deginimų".

"Joks žmogus nėra atsakingas už jo giminaičių padarytus nusikaltimus, ir tuo labiau visa rasė nėra atsakinga už vieno žmogaus nusikaltimus. Stabdom provokacijas prieš Lietuvos artimiausius partnerius — JAV ir Donaldą J. Trampą. 🇺🇸 🇱🇹", — paliko prierašą moteris.

Be to, įraše mokytoja sako, kad Vilniuje taikomi dvigubi standartai. Jos manymu, Lietuvai palaikyti skirtos vėliavos ir plakatai yra plėšomi, deginami, o amerikiečiams skirtas palaikymas — ne.

"Prie Amerikos ambasados išdarinėja tokius dalykus... Tai yra absurdas. Ką tie plakatai šneka? Amerikoje vergija jau baigėsi prieš 170 metų ir ten jokio rasizmo nėra, yra tik žmonių nusikaltimai", — sako moteris.

Kartu su mokytoja plakatus nuplėšia vyras, kuris pačiame vaizdo įraše neužfiksuotas, tačiau jis ir filmavo.

Jie, kartu nuplėšę visus plakatus, surinko į šiukšlių maišą paliktas gėles bei žvakes.

Visa tai buvo padaryta, nes nenorima, jog ir Lietuvoje kiltų tokie patys protestai, riaušės, kaip ir JAV. Mokytoja palaikymo simbolius prie ambasados vadina gėda ir miesto niokojimu.

Jungtines Valstijas apėmė protestų banga, neramumai prasidėjo po gegužės 25 dieną Mineapolyje įvykusio incidento, kai mirė 46 metų afroamerikietis Džordžas Floidas. Jį sulaikymo metu policininkas pargriovė ant žemės, surakino antrankiais ir keliu prispaudė kaklą. Beginklis vyras kelis kartus sakė pareigūnui, kad negali kvėpuoti, tačiau policininkas nekreipė dėmesio ir Floidas vėliau mirė intensyviosios terapijos skyriuje.

Visoje šalyje demonstracijos pamažu peraugo į riaušes, lydimas masinių plėšimų ir susirėmimų su policija. Daugelis Amerikos miestų merų ir valstijų gubernatorių buvo priversti įvesti savo regionuose komendanto valandas ir netgi įtraukti Nacionalinės gvardijos pajėgas, kad šios padėtų numalšinti neramumus.

Tegai:
protestai, JAV, Lietuva
Dar šia tema
Džonsonas Floido mirtį pavadino baisia ​​ir neatleistina
Ši šalis nėra tokia visagalė. Ką parodė protestai JAV
Trampas teigia, kad policija prieš protestuotojus nenaudojo guminių kulkų
Kaip kova su rasizmu JAV virto susirėmimais su plėšikais