Mokykliniai suolai, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje moksleivių skaičius per 17 metų sumažėjo perpus

49
(atnaujinta 07:16 2017.12.07)
Analitinio žurnalo atliktas tyrimas atskleidė baisią demografinę duobę, nuo 2000-ųjų Lietuvoje beveik perpus sumažėjo moksleivių, bet geriausiai jie išlaiko rusų kalbos valstybinį egzaminą

VILNIUS, gruodžio 6 — Sputnik. Demografinė krizė Lietuvoje sukėlė neigiamą poveikį šalies švietimo sistemai, nuo 2000-ųjų pradžios moksleivių skaičius respublikoje sumažėjo beveik dvigubai, rašo RIA Novosti su nuoroda į žurnalo "Reitingai" vyriausiąjį redaktorių Gintarą Sarafiną.

Žurnalo "Reitingai" sudarytojai trečiadienį pristatė naują Lietuvos gimnazijų ir aukštųjų mokyklų reitingą. Leidinio duomenimis, 2001-aisiais šalyje mokėsi 604 tūkstančių moksleivių, 2017-aisiais — tik 330,8 tūkstančio.

"Toji demografinė duobė turi bene didžiausios įtakos mūsų mokyklų, aukštojo mokslo sistemai", — teigia Sarafinas.

Jo teigimu, demografinės tendencijos rodo, kad kai kuriose savivaldybėse ilgainiui gali likti vos po vieną mokyklą ir darželį. Jis taip pat pabrėžė, kad kai kuriose savivaldybėse gyventojų tankis primena Mongolijos stepes — beveik po 2-5 gyventojus vienam kvadratiniam kilometrui.

Lietuviškos mokyklos Maskvoje moksleiviai, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Дмитрий Дубинский

"Reitingai" duomenimis sparčiausiai — net 3,5 karto — moksleivių mažėjo Visagino savivaldybėje, beveik tris kartus — Neringos, Skuodo, Pagėgių, Zarasų, Alytaus, Anykščių, Ignalinos, Varėnos ir kituose rajonuose. Net ir augančiose Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestų savivaldybėse moksleivių mažėjo apie pusantro karto.

Žurnalo surinkti duomenys taip pat rodo, jog prasčiausiai šalies abiturientai gimnazijose paruošiami lietuvių kalbos, geriausiai — rusų kalbos valstybiniam brandos egzaminui.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, dėlmasinės migracijos nuo 1990-ųjų gyventojų skaičius sumažėjo nuo 3,7 milijonų žmonių iki 2,8 milijonų.

49
Tegai:
demografinė krizė, migracijos krizė, migracija, moksleiviai, mokyklos, Lietuva
Dar šia tema
Vilniuje bus pastatytos naujos mokyklos ir priestatai prie jų
Krašto apsaugos dienos renginiuose dalyvavo daugiau nei 1,5 tūkst moksleivių
Kaunas pirmauja šalyje pagal išmaniųjų klasių skaičių
Balandžio 16-oji

Kokia šiandien diena: balandžio 16-osios šventės

(atnaujinta 17:19 2021.04.15)
Šią dieną sulaukusi 35-erių metų amžiaus, Prancūzijoje, Nevero vienuolyne, mirė Bernadeta, kuriai 1858 m. Lurde buvo apsireiškusi Švenčiausioji Mergelė Marija. 1933 metais Popiežius Pijus XI paskelbė ją šventąja

Balandžio 16-oji yra 106-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 259 dienos.

Šiandien saulė teka 06:18, leidžiasi 20:22, dienos ilgumas 14 val. 04 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Benediktas, Giedrius, Algedė, Kalikstas ir Ūdrys.

Ši diena Lietuvos istorijoje

1794 metais Šiauliuose paskelbtas pirmasis Lietuvos kariuomenės sukilimo aktas.

1885 metais gimė Juozas Vaičkus, vienas lietuvių profesionaliojo teatro kūrėjų, aktorius, režisierius. Mirė 1935 m.

1948 metais mirė lietuvių muzikos klasikas, kompozitorius, profesorius Juozas Gruodis. Gimė 1884 m.

2007 metais Juozas Imbrasas išrinktas Vilniaus miesto meru.

Ši diena pasaulio istorijoje

1879 metais sulaukusi 35-erių metų amžiaus, Prancūzijoje, Nevero vienuolyne, mirė Bernadeta, kuriai 1858 m. Lurde buvo apsireiškusi Švenčiausioji Mergelė Marija. 1933 metais Popiežius Pijus XI paskelbė ją šventąja.

1889 metais gimė anglų komikas Čarlis Čaplinas.

1906 metais baigti ryšio kabelio tarp JAV ir Kinijos tiesimo darbai.

1940 metais gimė Danijos karalienė Margaretė II.

1945 metais II pasaulinio karo metais JAV armija Vokietijoje įžengė į Niurnbergą.

1948 metais įkurta Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacija (OEEC).

1970 metais Prancūzijos Alpėse sniego nuošliauža užgriuvo vaikų sanatoriją, žuvo 72 žmonės.

1996 metais Britanijoje paskelbta apie princo Endriu ir Saros Fergiuson skyrybas.

2008 metais būdamas 90 metų nuo vėžio mirė Chaoso teorijos kūrėjas Edvardas Lorenzas, kuris atskleidė drugelio efektą — tai, kaip maži veiksmai gali nulemti didelius pokyčius.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai
Vilniaus autobusai

Vilniaus autobusų parkas bus perkeltas 2023 metais

(atnaujinta 22:40 2021.04.15)
Pabrėžiama, kad pagrindinė užduotis šiuo metu yra užtikrinti, jog šis naujasis kvartalas būtų patrauklus Vilniaus miesto gyventojams ir pakeltų visos šios miesto dalies urbanistinę bei architektūros kokybę

VILNIUS, balandžio 15 — Sputnik. Verkių autobusų parkas, esantis Vilniuje, bus perkeltas 2023 metais. Apie tai savo Facebook paskyroje rašo Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

"Ilgiau nei pusšimtį metų Verkių autobusų parke stovėdavo autobusai — teritorija, kažkada buvusi užmiestyje, dabar yra beveik centre. Bet ji uždara, nedraugiška miestui ir nekurianti vertės aplinkiniams gyventojams. Netrukus tai pasikeis. Autobusų parką iš čia iškelsime 2023-aisiais. Į kelias mažesnes vietas, iš kur patogiau pradėti ir pabaigti maršrutus", — rašo jis.

Jo teigimu, parkas bus perkeltas į kompaktiškesnes teritorijas, nes su naujais autobusais reikia mažiau erdvių jų remontui.

"Mes jau kuriame viziją, kalbame su aplinkiniais gyventojais ir verslais, kaip šią didžiulę 9 ha teritoriją paversti multifunkcine gyva ir stilinga miesto erdve — su viešosiomis paslaugomis, gyvenamaisiais namais ir viešosiomis erdvėmis", — teigia jis.

Meras pabrėžia, kad pagrindinė užduotis šiuo metu yra užtikrinti, jog šis naujasis kvartalas būtų patrauklus Vilniaus miesto gyventojams ir pakeltų visos šios miesto dalies urbanistinę bei architektūros kokybę.

Tuo pačiu Šimašius teigia, kad Paupio kvartalui nuo idėjos iki įgyvendinimo prireikė beveik 20 metų, todėl tikisi, jog šiam prireiks mažiau.

Tegai:
Remigijus Šimašius, Vilnius, autobusai
Rusijos vėliava

Merkel, Makronas ir Zelenskis aptars santykius su Rusija

(atnaujinta 17:51 2021.04.15)
Anksčiau buvo pabrėžiama, kad Angela Merkel dalyvaus Zelenskio ir Makrono derybose virtualiąja forma

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Vokietijos kanclerė Angela Merkel kartu su Prancūzijos ir Ukrainos prezidentais Emanueliu Makronu ir Vladimiru Zelenskiu penktadienį, balandžio 16 dieną aptars padidėjusią įtampą su Rusija. Apie tai pranešė RIA Novosti, remdamasi agentūra AFP ir Eliziejaus rūmų pareiškimu.

Kaip pažymėta, tai įvyks Ukrainos lyderio vizito Paryžiuje metu. "Prezidentas Makronas priims Zelenskį papietauti, o po to abu turės vaizdo konferenciją su Angela Merkel", — sakoma pareiškime. Pokalbyje Makronas, Merkel ir Zelenskis palies eskalacijos riziką, kurią "sukels Rusijos kariuomenės koncentracija prie sienos su Ukraina".

Anksčiau buvo pranešta, kad Merkel dalyvaus Zelenskio ir Makrono derybose virtualiąja forma. Buvo pažymėta, kad tokiu būdu lyderių susitikimas vyks "Normandijos formatu", nedalyvaujant Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

Įtampa santykiuose tarp Rusijos ir Ukrainos, taip pat Vakarų šalių padidėjo dėl kovo pabaigoje paaštrėjusio konflikto Donbase. Kijevas, taip pat save vadinančios Donecko ir Luhansko liaudies respublikos, paskelbė apie apšaudymo, žvalgybinės veiklos ir karinės technikos judėjimo padidėjimą kontaktinės linijos srityje.

Vėliau Ukraina apkaltino Rusiją karinio buvimo regione stiprinimu. Ukrainos gynybos ministerija mano, kad Maskva pasienyje sutelkė reguliariosios armijos dalinius ir sustiprino milicijos mokymus. Atsakydamas į tai Kremlius pareiškė, kad Rusijos kariuomenė juda per jos teritoriją "tomis kryptimis, kuriomis ji mano esant reikalinga", taip pat paragino Kijevą "nutolti nuo karingos temos“" ir nutraukti provokacijas.

Tegai:
Vokietija, Prancūzija, Ukraina, Rusija