Pareigūnas, archyvinė nuotrauka

VTEK Prevencijos skyriaus vedėjas atleistas šiurkštų nusižengimą

46
(atnaujinta 14:06 2017.12.07)
Mindaugas Siaurys, būdamas atsakingas už tinkamą Prevencijos skyriaus darbo organizavimą ir VTEK, kaip kolegialios institucijos, techninį aptarnavimą, ilgiau nei metus nepaisė jokių jam teisės aktais tiesiogiai nustatytų reikalavimų

VILNIUS, gruodžio 7 — Sputnik. Vyriausioje tarnybinės etikos komisijoje (VTEK) iš pareigų atleistas Prevencijos skyriaus vedėjas Mindaugas Siaurys, praneša VTEK spaudos tarnyba.

Griežčiausia tarnybinė nuobauda tarnautojui skirta už šiurkštų nusižengimą, remiantis auditoriaus atliktu Prevencijos skyriaus darbo organizavimo vertinimu bei tarnybiniam nusižengimui tirti sudarytos komisijos išvadomis.

Nustatyta, kad Siaurys viršijo savo tarnybinius įgaliojimus, kai jo vadovautame skyriuje rengti ir VTEK kompetencijai priskirti dokumentai nebūdavo teikiami kolegialiam VTEK svarstymui posėdžiuose. Konstatuota, kad Siaurys, būdamas atsakingas už tinkamą Prevencijos skyriaus darbo organizavimą ir VTEK, kaip kolegialios institucijos, techninį aptarnavimą, nepaisė tokių jam teisės aktais tiesiogiai nustatytų reikalavimų ir tai truko ilgiau nei metus.

2016 metų rugpjūtį VTEK nariai įspėjo Siaurį liautis vienasmeniškai spręsti išskirtinai VTEK kompetencijai priskirtus tarnybinius klausimus bei vykdyti darbus, apie kuriuos VTEK neinformuota ir jiems nepritaria (pavyzdžiui, Siaurio paviešinta idėja atsidėkoti medikams pinigais). Tačiau įspėjimo tarnautojas nepaisė, o jo veikla stipriai pakenkė VTEK dalykinei reputacijai.

Šiurkštus tarnybinis nusižengimas — toks, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos valstybės tarnybos bei kitų valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo veiklos etikos principams.

46
Tegai:
atleisti iš tarnybos, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), Mindaugas Siaurys, Lietuva
Dar šia tema
Problemų su teisėsauga turintys gydytojai privalo būti atleisti iš pareigų
Tarptautinė kovos su korupcija komisija patikrino parlamentarus ir teisėjus
Ingrida Šimonytė

Šimonytė ragina užsienio lietuvius įtikinti savo artimuosius Lietuvoje pasiskiepyti

(atnaujinta 11:50 2021.04.21)
Ji šiandien nuotoliniu būdu susitiko su Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) pirmininke Dalia Henke, Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininke Dalia Asanavičiūte ir PLB viešųjų ryšių komisijos pirmininku Vaidu Matulaičiu

VILNIUS, balandžio 21 — Sputnik. Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ragina užsienio lietuvius įtikinti savo artimuosius Lietuvoje pasiskiepyti nuo koronaviruso. Apie tai pranešama Vyriausybės Facebook paskyroje.

Ji šiandien nuotoliniu būdu susitiko su Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) pirmininke Dalia Henke, Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininke Dalia Asanavičiūte ir PLB viešųjų ryšių komisijos pirmininku Vaidu Matulaičiu.

"Nors esate toli nuo gimtinės Lietuvos, Jus jungia čia gyvenantys Jūsų artimieji. Todėl šiandien prašau Jūsų pagalbos — paraginkite savo tėvus ar senelius, kaimynus ar kitus pažįstamus senjorus Lietuvoje pasirūpinti savo sveikata ir gyvybe. Paraginkite juos pasiskiepyti nuo COVID-19", — teigiama pranešime.

Premjerės teigimu, skiepas yra vienintelis mokslo įrodytas būdas apsisaugoti nuo šio viruso bei apsaugoti aplinkinius.

"Juk grįžę vasarą į Lietuvą būsite pasiilgę apkabinti artimą", — sakė ji.

Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 516,9 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6 proc. Šie du rodikliai svarbūs priimant sprendimus dėl karantino laisvinimo scenarijų Lietuvoje.

Per praėjusią parą pirma skiepo doze vakcinuoti 10 270 žmonių, antra skiepo doze — 4 339. Iš viso 215 134 žmonės šalyje vakcinuoti dviem skiepo dozėmis. Dar 365 741 šiuo metu laukia antros skiepo dozės. Iš viso panaudotos 796 009 vakcinos.

Ketvirtadienį Vyriausybė pratęsė karantiną iki gegužės 31 dienos. Kartu ministrų kabinetas nutarė sušvelninti karantino režimą, numatydamas bendravimo išimtis imunitetą nuo COVID-19 turintiems asmenims.

Tegai:
vakcinacija, vakcina, koronavirusas, Lietuva, Ingrida Šimonytė
Temos:
Vakcinacija nuo COVID-19 Lietuvoje ir pasaulyje: iššūkiai ir pažanga
Lietuvos vėliava Vilniaus centre

Seimo komitetas nepritarė siūlymui Sausio 13-ąją paskelbti nedarbo diena

(atnaujinta 12:06 2021.04.21)
Seimo nariai baiminasi, kad paskelbus Sausio 13-ąją nedarbo diena, nutrūktų jos minėjimo tradicijos

VILNIUS, balandžio 21— Sputnik. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas trečiadienį vienbalsiai nepritarė siūlymui Sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną, paskelbti nedarbo diena.

Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sakė, kad per 30 metų nusistovėjo tradicijos, kaip šalyje minima ši diena, o įvedus laisvadienį jos nutrūktų.

"Tradicijos labai gyvos su žvakelių degimu languose, su paskaitomis, su liudininkų atsiminimais, specialiomis pamokomis. Jei padarytume laisvadienį, šita tradicija nutrūktų", — pareiškė jis.

Be to, politikas pabrėžė, kad žiūrint iš ekonominio taško, Lietuva išsiskiria kaip viena daugiausiai laisvadienių turinčių valstybių.

"Vyriausybės išvadoje buvo pažymėta, kad Lietuva išsiskiria kaip viena iš gausiausiai laisvadienių turinčių valstybių – 16, tai jei būtų priimtas papildomai dar vienai, turėtume 17 ir susilygintume su visiškai pirmaujančiomis valstybėmis, kurios yra kelios. Tai nėra gera tendencija žiūrint iš ekonominės pusės", — teigė komiteto vadovas.

Bendras vidutinis valstybinių švenčių skaičius Europos Sąjungoje yra 12. Šventinių dienų daugiau nei Lietuvoje yra tik Bulgarijoje ir Vengrijoje, kur jų yra 17.

Manoma, kad viena nedarbo diena Respublikos valstybės biudžetui kainuoja 50 milijonų eurų.

Sausio 13-osios įvykiai Vilniuje

Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Tą naktį prie Vilniaus televizijos bokšto įvyko ginkluotas susirėmimas. 

Lietuva be įrodymų tvirtina, kad tai pradėjo sovietų kariai. Incidento metu žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.

Kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Byloje buvo kaltinami 67 žmonės. Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas, jiems paskirta atitinkamai septynerių ir ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.

Tegai:
Sausio 13-oji, nedarbo diena, Seimas
Dar šia tema
Bilotaitė su JK ambasadoriumi aptarė Rusijos veiksmus "Sausio 13-osios byloje"
EP palaikė Lietuvos poziciją sausio 13-osios bylos teisėjų klausimu
Teismas sugriežtino Melio ir Ivanovo bausmes Sausio 13-osios byloje