Vytis, archyvinė nuotrauka

Šimašius ragina gelbėti Vyčio simbolį

63
(atnaujinta 16:33 2017.12.13)
Vilniaus meras prašo Seimo narių nebalsuoti už "keistą" įstatymą, kuriuo įpareigojama Lukiškių aikštėje statyti Vyčio skulptūrą

VILNIUS, gruodžio 13 — Sputnik. Vilniaus meras Remigijus Šimašius pasidalino Facebook labai aistringu straipsniu, kuriame ragina žmones susimąstyti ir nesipykti dėl Lukiškių aikštės skulptūros, kuri buvo suplanuota kaip "paminklas laisvės kovotojams".

"Kuriant naują Lukiškių aikštę, pirmiausiai galvojau apie žmonės, kurie ten vaikščios. Kad jie nei kvapo nejustų ten stovėjusio Lenino dvasios, kad jaustųsi laisvi savo miesto ir šalies šeimininkai. Atrodė, kad paminklas laisvės kovotojams mus dar ir suvienys", — rašo Šimašius.

Tačiau visuomenė suskilo į dvi dalis ir "lietuviai susipyko dėl Vyčio ir partizanų". Anot Šimašiaus, atėjo laikas gelbėti Vytį.

Vilniaus vadovas teigia, kad jei kas prieš porą metų būtų pasakęs, kad iš tautą vienijančio laisvės simbolio Vytis taps valdiško autoritarizmo, tautos susiskaldymo priežastimi, jis nebūtų patikėjęs. Bet, Šimašiaus manymu, kaip tik šiuo metu, kai Seimas bando įstatymu įpiršti žmonėms būtent Vyčio skulptūros idėją, „situacija nukeliavo iki pavojingos ribos".

"Mes esame maža tauta, temų skaldymuisi turime ir taip daug. Negalime sau leisti skaldytis dar ir dėl Vyčio. Vytis yra per geras simbolis, kad būtų tąsomas po nevaisingas diskusijas, ir prarastų savo magiškai vienijančią ir įkvepiančią galią", — teigia Šimašius.

Sostinės meras nuogąstauja dėl to, kad dalis visuomenės vertina menininkus ir jaunimą, pasisakančius už "partizanų bunkerio kalnelį" Lukiškių aikštėje, kaip ne patriotus. O kiti tuo pat metu mano, kad palaikantys Vyčio skulptūrą, yra "totalitarizmo šaukliai". O Seimas šioje situacijoje, anot Šimašiaus, "imasi reikalų ne pagal savo kompetenciją".

Konservatoriai reikalauja Lukiškių aikštėje pastatyti Vyčio skulptūrą >>

Todėl meras siūlo imtis tam tikrų veiksmų. Visų pirma, Šimašius ragina nustoti kaltinti vieni kitus patriotizmo trūkumu ir totalitarizmu. Meras mano, kad svarbu yra parodyti, kad tauta gali susitarti civilizuotai, "konkurso sąlygos ir tvarka negali būti kvestionuojami dėl to, kad nepatiko rezultatai", juk  "Vytis nemojuoja kardu po pralaimėto mūšio".

Be to Šimašius ragina susimąstyti, nes, anot jo tik pagal įstatymo įpareigijimą pastatyta skulptūra, niekada netaps laisvės simboliu.

"Įstatymu brukamas laisvės simbolis niekada nekvepės laisve", — teigia Šimašius.

Meras reikalauja leisti tautai pačiai apsispręsti dėl simboli ir nebalsuoti ketvirtadienį už įstatymą, kuris įpareigos pastatyti Vytį. O pabaigoje Šimašius primena, kad Vyčio simbolį galima naudoti visur ir visada, todėl kad taip norima, o neliepiama.

"Kaip rodo istorija, paminklų mes dar statysime ir, deja, griausime, tačiau simbolių neturime tiek, kad galėtume juos patys išniekinti. Todėl svarbiausia dabar — IšgelbėkimeVytį", — kviečia meras.

Pirmą vietą Lukiškių aikštės memorialo konkursą laimėjo Andrius Labašauskas, kuris sumanė sukurti aikštėje kalvelę, kurį leistų aikštėje atsigulus ilsėtis taip, kad matytum Šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčią, o buvę KGB rūmai liktų už nugaros, praeityje. Architektas pasitelkė "partizanų" bunkerio pavyzdį.

Tačiau kitą dieną po konkurso rezultatų paskelbimo Kultūros paveldo departamentas pareiškė, kad Labašausko "partizanų" bunkerį simbolizuoantis projektas neatitinka Lukiškių aikštės istorinio "lygaus reljefo".

Seimas antradienį nustatė, kad Lukiškių aikštė Vilniuje yra pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė, kurioje privalo stovėti Vytį vaizduojantis monumentas.

63
Tegai:
Vytis, Lukiškių aikštė, Remigijus Šimašius, Vilnius
Temos:
Lukiškių aikštės laisvės simbolis — "partizanų" bunkeris ar Vytis (10)
Dar šia tema
Kultūros departamentas nepritaria "partizanų bunkeriui" Lukiškių aikštėje
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Lietuva tarp ES antilyderių pagal mirčių keliuose skaičių

(atnaujinta 22:48 2020.07.14)
Viena iš avarijų priežasčių Rytų Europoje — prasta kelių būklė, be to, vairuotojai naudojasi senesniais automobiliais

VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. Remiantis Europos Komisijos 2017 metų duomenimis, milijonui Lietuvos gyventojų tenka 67 mirtini kelių eismo įvykiai.

Tai yra vienas aukščiausių rodiklių ES. Pagal eismo įvykių skaičių Lietuvos Respublika užima septintą vietą. Latvija su 70 avarijų rodikliu pateko į antilyderių penketuką, kaip ir Rumunija (99), Bulgarija (96), Kroatija (80) ir Lenkija (75).

Pagal situaciją keliuose Estija tapo saugiausia šalimi Baltijoje. Čia kyla 36 nelaimingi atsitikimai milijonui gyventojų.

Rečiausiai avarijos įvyksta Airijos (33), Nyderlandų (31), Danijos (30), Jungtinės Karalystės (28) ir Švedijos (25) keliuose. Į šį sąrašą pateko ir Jungtinė Karalystė, nes ataskaitoje pateikiami 2017 metų duomenys, tai yra, iki šalies pasitraukimo iš Europos Sąjungos.

Kaip rašo britų dienraštis "The Daily Mail", Europos automobilių gamintojų asociacijos pranešime teigiama, kad daug mirtinų avarijų įvyksta dėl vairuotojo išsiblaškymo.

Šiuo atžvilgiu automobilių gamintojai diegia įvairias sistemas, ribojančias automobilių greitį. Per ateinančius dvejus metus automobiliuose planuojama įrengti įspėjamąsias sistemas, stebinčias vairuotojo mieguistumą ir dėmesio kocentraciją, taip pat pažangias vairuotojo išsiblaškymo aptikimo sistemas ir kitas būtinas funkcijas. Greičio ribojimo sistemos bus privalomos naujiems Europos automobiliams nuo 2022 metų.

"Daily Mail" straipsnyje pažymima, kad Rytų Europa yra ES antilyderė pagal avarijų keliuose statistiką.

"Taip yra dėl įvairių veiksnių, įskaitant prastą kelių būklę ir senesnių transporto priemonių naudojimą su prastesnėmis saugumo technologijomis ir eksploatacinių savybių standartais", — rašoma laikraštyje.
Tegai:
ES, Lietuva
Dar šia tema
Kauno rajone į avariją pateko policijos pareigūno automobilis
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: liepos 15-osios šventės

(atnaujinta 22:45 2020.07.14)
Liepos 15 yra 196-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, nuo šios dienos iki metų galo lieka 169 dienos

Šią dieną 1410 metais Žalgirio mūšyje Lietuvos ir Lenkijos kariuomenė sutriuškino Kryžiuočių ordiną, o 1933 m. Steponas Darius ir Stasys Girėnas iš Niujorko lėktuvu "Lituanica" pakilo į skrydį per Atlanto vandenyną.

Vardadienius švenčia Enrikas, Gerimantė, Henrieta, Henrikas, Herkus, Mantas, Rozalija.

Katalikai šią dieną mini Šv. Bonaventūrą. Jis buvo filosofas scholastikas, teologas, pranciškonas. 1257 metais — Pranciškonų ordino generolas, o nuo 1273 metų — kardinolas ir popiežiaus legatas Lione. Su šv. Tomu Akviniečiu laikomas vienu žymiausių visų laikų teologų. 1482 metais paskelbtas šventuoju, o 1588-aisiais — Bažnyčios mokytoju.

Tegai:
kalendorius