VILNIUS, gruodžio 18 — Sputnik. Kitąmet minint partizano Adolfo Ramanausko — Vanago šimtąsias gimimo metines JAV Konektikuto valstijoje, Niu Briteno miestelyjejam bus pastatytas paminklas, praneša Lietuvos gyventojų ir rezistencijos centras.
Paminklas stovės Niu Britene, kur 1918 metų kovo 6 dieną gimė ir Šventojo Andriejaus bažnyčioje buvo pakrikštytas vienas iš "partizaninio pasipriešinimo" vadų. Niu Briteno valdžia pritarė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pastangoms įamžinti Adolfo Ramanausko-Vanago atminimą jo gimimo vietoje.
Paminklą numatoma gaminti iš rausvai pilko granito ir statyti ant grindinio aikštelės. Jo aukštis — 3,5 metrai, svoris — 7500 kilogramų. Apatinėje paminklo dalyje bus tekstas lietuvių ir anglų kalbomis, virš teksto iškaltas Vytis — Lietuvos valstybės herbas.
Paminklas bus iškaltas Lietuvoje Genocido ir rezistencijos tyrimo centro bei Tautos fondo (JAV) lėšomis, transportavimo ir pastatymo kaštus apmokės Lietuvos užsienio reikalų ministerija.
"Paminklui pasiūlyta garbinga vieta, šalia gausiai lankomo Amerikos meno muziejaus, gyventojų pamėgtame parke, kuriame švenčiamos miesto šventės", — rašoma centro pranešime spaudai.
Šio parko projekto autorius projektavo ir garsiausią JAV poilsio vietą — centrinį Niujorko parką. Paminklas stovės atskirame skverelyje, prie jo, kaip ir prie kitų svarbiausių lankytinų miesto vietų, miesto merija žada pastatyti informacinį stendą ir suoliukus.
Paminklo autorius — skulptorius Jonas Jagėla, jo kompoziciją sudarys "kovotojų už Lietuvos laisvę" ženklas: vertikali ir dvi horizontalios lygiagretės, transformuotos į šakotą ąžuolą. Taip siekiama pabrėžti, kad 10 metų miškas buvo Lietuvos partizanų namai, o ąžuolas yra lietuvių tautos stiprybės ir nenugalimumo simbolis, plačiai naudotas partizaninio karo metu.
Šią idėja įgyvendina Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Užsienio reikalų ministerija, LR generalinis konsulas Niujorke Julius Pranevičius, Tautos fondas ir Niu Briteno lietuvių bendruomenė.
Lietuvoje "partizanais" vadinami ir "miško broliai" — nacionalistiškai nusiteikusios ginkluotosios grupės, veikusios respublikos teritorijoje 1940-1950 metais. Antisovietinis nacionalistinis judėjimas suklestėjo Lietuvoje 1944-1947 metais.
Antrojo pasaulinio karo metu daugelis tų, kurie prieštaravo TSRS valdžiai, kariavo fašistinės Vokietijos pusėje. Be to, "miško broliai" buvo prisidėję prie civilių žudymo karo metu, bei prie Tarybų partijos darbuotojų ir paprastų tarybinei valdžiai palankių piliečių sunaikinimo.
VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nario– mero rinkimuose nė vienas iš pirmajame rinkimų ture dalyvavusių kandidatų nesurinko Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme nustatytos balsų daugumos, praneša Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK).
Dėl to balandžio 25 dieną bus organizuojamas pakartotinis balsavimas.
"Jame varžysis du pirmajame rinkimų ture daugiausiai rinkėjų balsų surinkę kandidatai", — rašoma pranešime.
Preliminariais duomenimis, daugiausiai rinkėjų balsų surinko Jolanta Margaitienė ir Vytautas Simelis.
VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Lietuva pagal nedarbo rodiklį tapo trečia Europos Sąjungoje, praneša "Eurostatas".
2021 metų vasario mėnesį nedarbo lygis siekė 9,6 proc. — tai yra 2,9 proc. daugiau nei 2020 metų vasario mėnesį, kai jis sudarė 6,7 proc. Tuo tarpu 2021 metų sausio mėnesį nedarbas siekė 9,6 proc., tai yra, rodiklis per mėnesį nepakito.
"Eurostato" duomenimis, šių metų vasarį Lietuvoje buvo 143 tūkst. bedarbių.
Didžiausias nedarbo lygis Ispanijoje — 16,1 proc., tai yra 3,7 mln. žmonių. Antroje vietoje Italija — 10,2 proc. (2,5 mln. žmonių).
Kaimyninėje Latvijoje nedarbas 2021 metų vasario mėnesį sudarė 8,7 proc. (83 tūkst. žmonių), o Estijoje — 7,2 proc. (50 tūkst. žmonių).
Vidutiniškai Europos Sąjungoje nedarbas siekė 7,5 proc. — apie 16 mln. žmonių.
Mažiausiai bedarbių Portugalijoje — 3,1 proc., antroje vietoje Čekija — 3,2 proc., trečioje vietoje Nyderlandai — 3,6 proc.
Anksčiau finansų ministerija prognozavo, kad nedarbo lygis šiek tiek sumažės 2022 metais. Manoma, kad vyriausybės paramos priemonės ir įmonių gebėjimas prisitaikyti prie neįprastų COVID-19 pandemijos sąlygų, kol ji yra kontroliuojama, darys švelninantį poveikį užimtumui.