Gydytojas, archyvinė nuotrauka

Dauguma Lietuvos gyventojų nepateisina "dovanų" medikams

31
(atnaujinta 14:48 2017.12.19)
Už suteiktas paslaugas ar norėdami jas gauti niekada neoficialiai neatsiskaito 57% šalies gyventojų, nors dažniausiai medicinos personalas su malomumu priima pacientų "padėkas"

VILNIUS, gruodžio 19 — Sputnik. Tik 1% Lietuvos gyventojų, kreipdamiesi į medikus, visada duoda dovanas, o dauguma — net 57% — niekada neoficialiai neatsiskaito už suteiktas paslaugas ar norėdami jas gauti, praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

Tokius rezultatus atskleidė lapkričio mėnesį SAM atlikta visuomenės nuomonės apklausa.

Kyšininkavimą pateisina kas trečias

Į klausimą, kaip dažnai žmonės neoficialiai atsiskaito už sveikatos priežiūros paslaugas, 7% apklaustųjų atsakė dažniausiai, 17% — kartais, dar 16% — labai retai. Dažniau neoficialiai linkusios atsiskaityti moterys ir vyresni nei 36 metų respondentai, mažesnių miestų ir kaimo vietovių gyventojai.

Neoficialius mokėjimus ar dovanas duodančius pacientus pateisina trečdalis (34%) apklaustųjų — dažniausiai moterys ir vyresni nei 56 metų respondentai, mažesnių miestų ir kaimo vietovių gyventojai. Tačiau tik penktadalis (21%) apklausos dalyvių pateisina neoficialius mokėjimus ir dovanas priimančius medikus. Tokio medikų elgesio nepateisina net 75% respondentų.

Dažniausiai neoficialiai atsiskaitantys pacientai iš medicinos personalo sulaukia padėkos (75%). 39% atsakiusiųjų teigė, jog dovana paimama, nors prieš tai jos tarsi bandoma atsisakyti, 3% apklaustųjų teigimu, medicinos personalas atsisakė dovanos ir informavo, kad niekada jų nepriima, dar 2% nurodė, kad medikas tiesiog atsisakė neoficialaus atlygio. Tačiau tik vienas respondentas nurodė, kad jam buvo paaiškinta, jog už kyšio davimą gresia baudžiamoji atsakomybė.

Korupciją sumažintų bausmės ir tinkamai organizuota sveikatos priežiūra

Kad papildomai atsiskaityti nėra būtina mano 42% apklausos dalyvių, beveik trečdalis (34%) atsakė mokantys mokesčius, todėl medicinos personalas privalo atlikti savo darbą be neoficialių mokėjimų ir dovanų, beveik tiek pat (32%) sakė tiesiog neturintys pinigų.

Kiek mažiau respondentų (27%) teigė, jog kyšio davimas prieštarauja jų įsitikinimams ir vertybėms. Pastarąjį atsakymą rinkosi aukščiausią išsimokslinimą turintys, daugiausiai uždirbantys didmiesčių gyventojai. Dar 19% teigimu duoti kyšį paprasčiausiai nejauku. Tai, kad duoti kyšį yra nusikaltimas, atsakiusiųjų manymu, sustabdytų tik 8% piliečių.

Gydytojas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Кондратюк

Nuomonei, kad papildomai atsilyginti nėra būtina, dažniau pritaria 18-45 metų respondentai, taip pat gaunantys didesnes pajamas, o 36-55 metų apklaustieji, miestiečiai ir gaunantys didžiausias pajamas respondentai dažniau mano, kad medicinos personalas privalo atlikti savo darbą be neoficialių mokėjimų ir dovanų, nes jie moka mokesčius.

Į klausimą, kas galėtų mažinti korupciją sveikatos priežiūros sektoriuje, dažniausiai respondentai atsakė, jog tam įtakos turėtų tinkamai organizuota pati sveikatos priežiūra (45%). Šiek tiek rečiau apklausos dalyviai minėjo sveikatos priežiūros paslaugų kokybę (41%), antikorupcinį švietimą (38%) ir bausmės už kyšio paėmimą (37%).

Taip pat buvo paminėta, kad mažinti korupciją sveikatos apsaugos sistemoje galėtų padėti nuobaudos, gresiančios kyšį duodančiam pacientui, socialinė reklama korupcijos prevencijos tema, skatinimas pranešti apie bandymus duoti kyšį ir baimė būti nubaustam.

Visuomenės nuomonės apklausą SAM užsakymu atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija "Spinter tyrimai".  Šių metų lapkritį buvo apklausti 1005 respondentai nuo 18 iki 75 metų amžiaus, gyvenantys didžiuosiuose Lietuvos miestuose, miesteliuose bei kaimo vietovėse.

31
Tegai:
medikai, kyšis, Lietuva
Temos:
Medicina ir sveikata (347)
Dar šia tema
Atsargiau su dovanomis gydytojams: net ir šakotis yra kyšis
Sveikatos priežiūros įstaigos yra labiausiai korumpuotos Lietuvoje
Vilniaus oro uostas

Sveikatos apsaugos ministerija parengė rekomendacijas keliautojams

(atnaujinta 23:23 2020.07.07)
Nuo birželio 17 dienos Lietuvos valdžia atšaukė karantiną, tačiau šalyje galioja nepaprastoji padėtis

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), atsižvelgdama į nepalankią COVID-19 infekcijos plitimo situaciją kai kuriose Pasaulio šalyse, ragina keliautojus imtis reikiamų atsargumo priemonių ir paisyti specialistų rekomendacijų, pranešė SAM.

Koronaviruso infekcijai, kaip ir kitoms užkrečiamosioms ligoms, būdingas inkubacinis periodas, tai yra, kad net jei žmogus jaučiasi gerai, nereiškia, kad tuo metu jis nėra užsikrėtęs infekcija.

Koronaviruso inkubacijos laikotarpis siekia apie 14 dienų, todėl grįžus (ar vykus tranzitu) iš valstybių, kuriose sergamumas viršija nustatytą 25 atvejų 100 tūkst. gyventojų rodiklį, privaloma dvi savaites izoliuotis. Grįžus iš tų šalių, kuriose sergamumas mažesnis — 15 atvejų 100 tūkst. gyventojų, izoliuotis rekomenduojama.

Taip pat grįžtantys iš paveiktų šalių, kuriose sergamumas viršija 25 atvejus 100 tūkst. gyventojų, per 24 valandas privalo užsiregistruoti Nacionaliniame visuomenės sveikatos centre (NVSC), užpildant elektroninę anketą.

Be to, Lietuvos sienos kirtimo vietoje bus matuojama temperatūra. Nustačius koronaviruso infekcijos simptomus, tokie keliautojai bus atskirti nuo kitų žmonių, iškviesta greitoji medicinos pagalba ir jie bus nugabenti į gydymo įstaigą.

Žmonėms, atvykusiems iš Bulgarijos, Čekijos, Džibučio, Egipto, Ganos, Indijos, Jungtinės Karalystės, Monako, Nepalo, Mergelių salų, Rumunijos, Svazilendo ir Turkijos, kur sergamumas yra kiek mažesnis, specialistai rekomenduoja izoliuotis, laikytis saugaus atstumo nuo kitų žmonių, pagal galimybes dėvėti asmens apsaugos priemones.

Jiems taip pat reikia stebėti savo sveikatą. Jei išsivystytų COVID-19 ligos simptomai, jie turėtų nedelsdami skambinti į Karštąją koronaviruso liniją telefono numeriu 1808, pateikti susirgimo aplinkybes ir vykdyti medikų rekomendacijas.

Iš kitų, nelaikomų paveiktomis, šalių grįžus izoliuotis nereikia, tačiau rekomenduotina laikytis bendrų koronaviruso infekcijos plitimo prevencijos priemonių.

Nuo birželio 17 dienos Lietuvos valdžia atšaukė karantiną, tačiau galioja nepaprastoji padėtis. Karantino režimas galiojo nuo kovo 16 dienos.

Iš viso Lietuvoje šiuo metu COVID-19 serga 207 žmonės. Lietuvoje iš viso nustatyti 1844 koronaviruso atvejai, pasveiko 1547, mirė 79.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau nei 11,4 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 534 tūkstančiai žmonių mirė.

Tegai:
karantinas, koronavirusas, keliautojai, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM)
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Estija ketina sušvelninti apribojimus iš užsienio atvykstantiems darbuotojams
Mokslininkas priėjo prie netikėtų išvadų apie koronaviruso kilmę
COVID-19 statistika Lietuvoje: per parą nė vieno pasveikusio žmogaus
Žydėjimas, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: liepos 8-osios šventės

(atnaujinta 23:20 2020.07.07)
Trečiadienį, liepos 8-ąją, minima Tarptautinė alergijos diena, be to, šią dieną katalikai mini Šv. Kilijoną, Šv. Kolonatą ir Šv. Totnaną

Liepos 8 yra 189-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, tačiau kadangi šie metai — keliamieji, tai — 190-a diena. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 176 dienos.

Trečiadienį minima Tarptautine alergijos diena. Ši diena skirta atkreipti dėmesį į alergijos priežastis, organizuojamos įvairios visuotinės akcijos.

Alergija — ypač jautri žmogaus organizmo reakcija į jį patekusį alergeną, į kurį įprastai žmonės nereaguoja. Alergizuoti gali įvairūs augalai, žiedadulkės, maistas, netgi šaltis.

Alergiškumą skatina didėjanti aplinkos tarša, nenatūralūs maisto produktai, vaistų ir buitinės chemijos medžiagų vartojimas, netgi stresas. Alergija gali išsivystyti ir tuomet, jei stengiamasi gyventi pernelyg steriliai, jei mama kūdikį saugo nuo bet kokių dulkių ir bakterijų. Tuomet jo imunitetas nuo pirmų dienų neišmoksta kovoti.

Manoma, kad alergijos atveju organizmo šalinimo sistemos (kepenys, inkstai, virškinimo traktas) yra perkrautos, todėl organizmas toksinus šalina per odą (atopinis dermatitas, alerginis dermatitas, kontaktinis dermatitas ir kt.) ar per kvėpavimo takų gleivinę (alerginis rinitas, bronchinė astma).

Katalikai šią dieną mini Šv. Kilijoną, kuris buvo vyskupas, kankinys, taip pat Šv. Kolonatą — kunigą, kankinį, ir Šv. Totnaną, kuris buvo diakonas, kankinys.

Liepos 8 dieną vardadienį švenčia Vaitautas, Valmantė, Arnoldas, Elžbieta, Elzė, Virginija, Virga, Arnas, Arentas.

Tegai:
šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai