Nemunas, archyvinė nuotrauka

"Kauno vandenys" turės sumokėti 4 mln eurų Nemuno užteršimą

70
(atnaujinta 15:29 2017.12.27)
Aplinkos ministerijos skaičiavimais, į Nemuną nuo 2013 metų pateko apie 129 tonų įvairių teršalų

VILNIUS, gruodžio 27 — Sputnik. Bendrovės "Kauno vandenys" padaryta žala aplinkai, kai nelegaliai į Nemuną buvo leidžiamos neišvalytos nuotekos, preliminariai įvertinta keturiais milijonais eurų, skelbia Aplinkos ministerija.

"Reikalausime, kad ši bendrovė atlygintų Nemunui padarytą milžinišką žalą", — sako aplinkos ministras Kęstutis Navickas.

Aplinkos ministerijos duomenimis, neišvalytos nuotekos nelegaliu išleistuvu į upę buvo leidžiamos nuo 2013-ųjų iki ministerijos inicijuoto patikrinimo šių metų kovo 21 dienos. Per tą laiką į Nemuną pateko dešimtys tonų teršalų — net 84 tonos azoto, 30 tonų BDS7 (bendrasis deguonies suvartojimas) ir beveik 15 tonų fosforo. Žala aplinkai apskaičiuota pagal nelegaliai išleistų teršalų bendrąjį kiekį.

Отходы в водах Немана
Užterštas Nemunas

Aplinkosaugininkai inicijavo patikrinimą, kai kilo įtarimų, kad UAB "Kauno vandenys" ne visas nuotekas išvalo iki reikiamų normų ir kad visos valyklos technologiniame procese susidarančios (nešvariausios) nuotekos patenka tiesiai į Nemuną.

Pasak ministro Kęstučio Navicko, tai buvo ne koks nors atskiras atvejis, atsitiktinis pažeidimas, o suplanuota, techniškai suprojektuota ir galimai ilgą laiką veikusi nevalytų nuotekų išleidimo sistema. Todėl kreiptasi į Kauno apygardos prokuratūrą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Įtarimai pasitvirtino jau pirminio patikrinimo metu. Buvo nustatyta, kad techninėje dokumentacijoje nepažymėtu nuotekų išleistuvu visos valyklos technologiniame procese susidarančios nuotekos žemiau mėginių ėmimo vietos buvo išleidžiamos į jau išvalytas. Kitaip tariant, tiesiai į Nemuną. Tai patvirtino Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų surinkti įrodymai ir laboratoriniai tyrimai.

Iš pradžių žalos dydis siekė 450 tūkstančių eurų. Tuo metu miesto valdžia nepripažino žalos. Kauno mero Visvaldo Matijošaičio teigimu, nuotekų, kurios patenka į upę 15 centimetrų diametro vamzdžiu, kiekis negali daryti didelės įtakos bendrai miesto nuotekų apimčiai.

70
Tegai:
žala aplinkai, gamtai padarytą žala, Kauno vandenys, Nemunas, Kaunas
Dar šia tema
Nuotekų vamzdžių avarijos metu padaryta žala jau siekia 450 tūkst eurų
Aplinkos ministerija: žala Neries upei gali siekti 300 tūkst eurų
Bikinis, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: liepos 5-osios šventės

(atnaujinta 19:15 2020.07.03)
Liepos pirmasis sekmadienis Lietuvoje paskelbtas Globėjų diena, šiemet taip liepos 5-oji, ir būtent šią dieną prieš daug metu pasaulyje pasirodė pirmaisi bikinis

Liepos 5 yra 186-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (šiemet, keliamaisiais metais — 187-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 179 dienos.

2017 metais Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatyme liepos pirmasis sekmadienis paskelbtas Globėjų diena. Šiemet globėjams skirta visa savaitė — nuo birželio 29 dienos iki liepos 5 dienos.

Šiuo metu Lietuvoje vaikus globoja 3 839 šeimos, ir jose auga 4 936 vaikai.  

Katalikai šią dieną mini Šv. Antaną Mariją Zakarijų (1502–1539). Kunigas, rūpestingos ir turtingos motinos našlės pastangomis mokėsi, studijavo mediciną Paduvoje. Grįžęs ėmė laisvalaikiu mokyti vargšus paauglius tikėjimo. Dirbo negailėdamas savęs ir išsekęs anksti mirė.

Istorijoje ši diena pasižymėjo bikinio atsiradimu. Šią dieną 1946 metais Paryžiuje buvo pristatytas pirmas bikinis.

Liepos 5 dieną vardadienius mini Antanas, Butginas, Mantmilė, Karolina, Filomena.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai
Lietuvos vėliava, archyvinė nuotrauka

Priminimas: Valstybės dieną būtina iškelti Trispalvę

(atnaujinta 20:29 2020.07.04)
Už Lietuvos valstybės vėliavos iškėlimo tvarkos pažeidimus yra numatyta administracinė atsakomybė

VILNIUS, liepos 6 — Sputnik. Liepos 6-ąją būtinai reikia iškelti Lietuvos vėliavą prie savo namų.

Svarbu nepamiršti, kad valstybės vėliava turi būti keliama laikantis Lietuvos valstybės vėliavos iškėlimo tvarkos, kurią reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 metų gruodžio 24 dienos nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos vėliavos ir kitų vėliavų kėlimo ir naudojimo". Šiuose norminiuose teisės aktuose yra detaliai reglamentuoti Lietuvos valstybės vėliavos naudojimo principai, nurodytos jos iškėlimo vietos ir progos, pateiktas valstybės švenčių ir kitų įsimintinų dienų sąrašas.

Vadovaujantis minėtu valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo straipsniais, Liepos 6-ąją Lietuvos valstybės dieną keliama prie, virš ar ant valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų įstaigų, įmonių ir organizacijų, nesvarbu, kokia jų nuosavybės forma, pastatų, taip pat gyvenamųjų namų. Atkreiptinas dėmesys, kad laikantis nustatytos tvarkos, Lietuvos valstybės vėliava iškeliama 07:00 valandą ir nuleidžiama 22:00 valandą.

Įsimintina, kad už Lietuvos valstybės vėliavos iškėlimo tvarkos pažeidimus yra numatyta administracinė atsakomybė.

Kur Vilniuje švęsti Liepos 6-ąją? Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos renginiai — 2020 >>

Lietuvos valstybės vėliavos iškėlimo nustatytos tvarkos pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą juridinių asmenų, išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, gyvenamųjų namų savininkams arba už gyvenamųjų namų eksploatavimo organizavimą atsakingiems asmenims nuo 10 iki 12 eurų (per metus pakartotinai padarytas tokio pobūdžio nusižengimas — baudą nuo 12 iki 16 eurų ir baudą valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims — nuo 10 iki 16 eurų (pakartotinai padarytas nusižengimas — baudą nuo 16 iki 30 eurų).

Lietuvos valstybės vėliava yra 1 metro pločio ir 1,7 metro ilgio, Lietuvos valstybės istorinė vėliava — 1 metro pločio ir 1,7 metro ilgio. Lietuvos valstybės vėliavos ir Lietuvos valstybės istorinės vėliavos audeklo pločio ir ilgio santykis turi būti 3:5. Kai trispalvė iškeliama vertikaliai, heraldinėje dešinėje pusėje turi būti geltona juosta, viduryje — žalia, kairėje — raudona.

Mindaugo karūnavimo diena
© Sputnik /
Mindaugo karūnavimo diena
Tegai:
Valstybės diena, Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena, vėliava