Šiais metais lietuviai atnešė į vaistines 14 tūkst kg pasenusių vaistų
(atnaujinta 15:21 2017.12.28)
Šiais metais lietuviai atnešė į vaistines 14 tūkst kg pasenusių vaistųVILNIUS, gruodžio 28 — Sputnik. Šiemet šalies vaistinės surinko iš gyventojų beveik 14 tūkstančių kilogramų pasenusių ir nereikalingų naikintinų vaistų. Tai beveik 2,5 karto daugiau, negu 2014 metais, kai šis darbas pradėtas vykdyti sistemingai, praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).
"Pasenusių ir nereikalingų vaistų, kaip ir kitų cheminių medžiagų negalima išmesti bet kur — labai svarbu tinkamai jas sutvarkyti, kad jos nekeltų grėsmės mūsų sveikatai ir nedarytų neigiamo poveikio aplinkai. Todėl džiugu, kad vis daugiau Lietuvos gyventojų elgiasi sąmoningai, ir pasenusius vaistus grąžina vaistinėms", — sako SAM Vaistinių ir farmacijos specialistų skyriaus vedėja Miglė Domeikienė.
Saugodami vaistus, kurių tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs, bei kitas chemines medžiagas namuose, didiname apsinuodijimų riziką. Paprasčiausiai išmesti į šiukšlių dėžę ar išpilti į kanalizaciją negalima ir vaistų, nes jei šias pavojingas medžiagas išpilsime į kanalizaciją, anksčiau ar vėliau jos pateks į vandentiekį ir padidins aplinkos užterštumą. Aplinkosaugos problemų gali kilti ir dėl to, kad iš šiukšlių dėžės šios medžiagos patenka į sąvartyną, o palaidoti po žeme pasenę vaistai ir kitos cheminės medžiagos skverbsis į aplinką. Be to, jomis gali apsinuodyti benamiai.
SAM primena, kad pasenusius vaistus gyventojai turėtų atnešti į vaistines, kuriose dirbantys specialistai vykdydami Farmacijos įstatymo nuostatas, juos nemokamai priims ir perduos įmonei, kuri tinkamai juos sutvarkys.
Nuo 2014 metų, kai siekiant užtikrinti, kad naikintini vaistai būtų nuolat surenkami iš gyventojų ir tinkamai sunaikinami, šiems darbams skiriamos biudžeto lėšos, nei ministerija, nei Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) nėra gavusi gyventojų skundų, kad vaistinės atsisako priimti naikintinus vaistus, tačiau jei taip nutiktų, VVKT prašo ją informuoti apie incidentą.
Panaudotų švirkštų, kurie laikomi pavojingomis medicininėmis atliekomis, taip pat negalima išmesti bet kur. Jei švirkštus pacientų namuose naudoja medicinos darbuotojai, jie negali palikti šių atliekų pacientų namuose. Iš pacientų namų suteikus paslaugą turi būti surenkami ne tik švirkštai, bet ir lašinės, panaudotos pirštinės ir kitos atliekos. Jų surinkimas iš medicinos įstaigų ir utilizavimas yra reglamentuotas ir kontroliuojamas.
Tais atvejais, kai vaistus susileidžia patys gyventojai, sukauptus švirkštus jie gali nemokamai atiduoti į savo savivaldybės didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Minėtos aikštelės nemokamai priima taip pat ir kitas buities pavojingąsias atliekas, įskaitant ir medicininius termometrus.
Vilniaus mieste, iš gyventojų, termometrus nemokamai surenka UAB "Grinda". Visiems suinteresuotiems asmenims galima kreiptis dėl išsamesnės informacijos — tel. 1355; (8 5) 215 2112; +370 650 99267. Kitų miestų gyventojai gali kreiptis į savivaldybes.
Kokia šiandien diena: rugsėjo 21-osios šventės
(atnaujinta 20:59 2020.09.20)
Rugsėjo 21-oji nuo seno Lietuvoje laikyta Bobų vasaros pradžia, be to, šią dieną minima Tarptautinė taikos diena, o katalikai mini Šv. Mato, apaštalo ir evangelisto, šventęRugsėjo 21-oji yra 264-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, keliamaisiais metais — 265-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 101 diena.
Savo vardadienius šiandien švenčia: Matas, Mantvilas, Nijolė, Viskintė.
Rugsėjo 21-oji nuo seno Lietuvoje laikyta Bobų vasaros — šilto sezono rudens metu — pradžia (tęsiasi iki 29 d.). Šiuo metu buvo tradicija pagerbti pribuvėjas, priimančias ateinančius į pasaulį vaikus.
Anot meteorologų, rugsėjo pabaigoje — spalio pradžioje į Lietuvą užklysta anticiklonas iš pietų, atnešdamas apie savaitę ar dvi saulėtų ir šiltų orų. Oras sušyla iki 20 laipsnių ir net daugiau. Tiesa, tokia bobų vasara būna ne kasmet, kas keleri metai.
Tarp gydytojų seksologų egzistuoja nuomonė, kad būtent bobų vasaros metu moterys patiria didžiausią seksualinį potraukį. Didžiausias potraukis vyrams kyla pavasarį.
Be to, Lietuvoje šią dieną minima Tarptautinė taikos diena.
Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinė Asamblėja, paskelbusi šią šventę, rekomendavo visoms valstybėms šią dieną laikyti visuotine susitaikymo diena ir net karo metu šią dieną nutraukti karo veiksmus. Diena minima nuo 1981 metų.
Dar Lietuvoje šią dieną minima Tarptautinė Alzheimerio ligos diena.
Šią dieną įvairių šalių Alzheimerio ligos asociacijos organizuoja seminarus, konferencijas, kuriose plačioji visuomenė informuojama apie šią ligą, gydytojai dalijasi patirtimi. Lietuvos Alzheimerio ligos asociacija įsteigta 2003 m. Asociacija rūpinasi padėti neturtingiems šia liga sergantiems žmonėms, atkreipti visuomenės dėmesį į pirminius ligos požymius.
Alzheimerio liga dažniausiai serga pagyvenę 65–70 metų amžiaus žmonės, tačiau kartais susergama ir 40-ies. Sergant liga silpnėja žmogaus atmintis, žmogus tampa išsiblaškęs, galiausiai nebesugeba skaityti, rašyti, nebesiorientuoja aplinkoje. Sergantysis pradeda nuolat ką nors užmiršti, nebeatpažįsta artimų žmonių. Taigi, kenčia ne tik jis, bet ir artimieji.
Pastebėjus pirminius ligos požymius — atminties sutrikimus, nuolatinį išsiblaškymą, patariama kuo greičiau kreiptis į gydytoją.
Rugsėjo 21 d. Katalikų Bažnyčios kalendoriuje pažymėta šv. Mato, apaštalo ir evangelisto, šventė. Pasak krikščionių tradicijos, Matas yra pirmosios Naujojo Testamento Evangelijos autorius. Prieš tai jis buvo muitininkas. Evangelijoje pagal Morkų ir Evangelijoje pagal Luką vadinamas Leviu.
Krikščioniškajame mene jo simbolis yra angelas.
Jį tarp apaštalų mini visi 4 evangelistai. Hebrajiškai jo vardas reiškia "Dievo dovana". Jėzus įžvelgė jame slypinčius talentus ir padovanojo jį visuotinei Bažnyčiai: fariziejų ir Rašto aiškintojų nekenčiamas muitininkas tapo vienu iš kertinių Bažnyčios akmenų.
Šventasis Matas yra bankininkų, buhalterių ir mokesčių rinkėjų globėjas.
Ši diena Lietuvos istorijoje
1935 metais Feliksas Vaitkus lėktuvu Lituanica II (Lockheed L-5B Vega) perskrido Atlanto vandenyną.
2004 metais Lietuvą sukrėtė nestiprus, bet jaučiamas žemės drebėjimas, kurio epicentras buvo Karaliaučiaus krašte.
Ši diena pasaulio istorijoje
1792 metais per Didžiąją Prancūzijos Revoliuciją Nacionalinis Konventas paskelbė Prancūziją respublika (Pirmoji Prancūzijos respublika).
1866 metais gimė anglų rašytojas, pasaulinio garso mokslinės fantastinės literatūros kūrėjas Herbertas Džordžas Velsas. Žinomiausi jo kūriniai: "Laiko mašina" (1895 m.), "Nematomas žmogus" (1897 m.).
1934 metais gimė dainininkas Leonardas Koenas.
1947 metais gimė JAV rašytojas Stivenas Kingas.
Vyriausia planetos gyventoja pasiekė ilgaamžiškumo rekordą
(atnaujinta 09:02 2020.09.20)
Kane Tanaka gimė 1903 metų sausio 2 dieną. Ji mėgsta šokoladą ir gazuotus gėrimus ir tikisi sulaukti 120 metųVILNIUS, rugsėjo 20 — Sputnik. Japonei Kanė Tanaka (Kane Tanaka), kuri buvo įtraukta į Gineso rekordų knygą kaip vyriausia planetos gyventoja, yra 117 metų 261 diena, pranešė televizijos kanalas NHK.
Tai visų japonų ilgaamžiškumo rekordas, kurį nustatė užpernai mirusi Nabi Tadžima (Nabi Tajima).
Kanė Tanaka gimė 1903 metų sausio 2 dieną. Ji mėgsta šokoladą ir gazuotus gėrimus ir tikisi sulaukti 120 metų.
Naujausiais duomenimis, dabar Japonijoje yra daugiau nei 80 tūkstančių vyresnių nei 100 metų žmonių, iš jų 88 procentus sudaro moterys. 1963 metais Japonijoje buvo tik 153 vyresni nei 100 metų žmonės, tačiau jau 1981 metais jų skaičius pasiekė tūkstantį, o 1998 metais — dešimt tūkstančių.
Tegai:
- Dar šia tema
- Gydytojas atskleidė ilgaamžiškumo paslaptį