Neblaivus vairuotoja, archyvinė nuotrauka

Neblaivių vairuotojų automobiliai gali būti konfiskuojami

80
(atnaujinta 09:58 2017.12.29)
Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad neblaivaus vilniečio automobilis yra nusikaltimo padarymo priemonė, nes jį nuteistasis tiesiogiai naudojo savo nusikalstamai veikai padaryti, todėl turi būti konfiskuojamas

VILNIUS, gruodžio 29 — Sputnik. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija paliko galioti Vilniaus apygardos teismo nuosprendį, kuriuo iš neblaivaus vairuotojo konfiskuotas jo vadovaujamai įmonei priklausantis automobilis, praneša Generalinės prokuratūros spaudos tarnyba.

Tai pirmoji galutinė ir neskundžiama nutartis tokio pobūdžio bylose.

Šių metų sausio 1 dieną įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pataisos, pagal kurias asmenims, vairavusiems transporto priemonę, kai etilo alkoholio koncentracija kraujyje viršijo 1,5 promilės, pradėta taikyti baudžiamoji atsakomybė. Už tai asmeniui gresia bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Pradėjus taikyti baudžiamąją atsakomybę, ne visuomet teismai nurodydavo konfiskuoti pažeidėjo automobilį, motyvuodami teisingumo, proporcingumo principais bei tuo, kad dar nėra susiformavusi teismų praktika. 

Vilnietis S.G. buvo vienas pirmųjų vairuotojų, kurie neblaivūs sustabdyti iškart po įstatymo įsigaliojimo — 2017 metų sausio 1-osios naktį. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad S.G. automobilį "VW Passat" vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje etilo alkoholio koncentracija buvo 2,02 promilės. Automobilis "VW Passat" priklausė S.G. vadovaujamai įmonei.

Vilniaus miesto apylinkės teismas sausį vairuotojui už vairavimą neblaiviam skyrė 30 parų areštą. Subendrinus su nuosprendžiu už kitus nusikaltimus, kai bausmės vykdymas buvo atidėtas, vyrui skirta galutinė 1 metų ir 20 parų laisvės atėmimo bausmė. Teismas taip pat jam uždraudė dvejus metus vairuoti. Automobilis, kurį vairavo vairuotojas, nebuvo konfiskuotas.

Nesutikdami su nuosprendžiu, apeliacinius skundus Vilniaus apygardos teismui pateikė ir nuteistasis, ir Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras. Išnagrinėjęs apeliacinius skundus, Vilniaus apygardos teismas gegužę bausmę pakeitė — nuteistajam laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas trejiems metams ir skirti įvairūs įpareigojimai. Teismas konfiskavo S.G. vadovaujamai įmonei priklausantį automobilį "VW Passat".

Po šio nuosprendžio nuteistojo advokatas su kasaciniu skundu kreipėsi į Aukščiausiąjį Teismą. Jis prašė panaikinti abu nuosprendžius ir baudžiamąją bylą nutraukti arba panaikinti Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio dalį dėl bendrovei priklausančio automobilio "VW Passat" konfiskavimo ir jį grąžinti teisėtam savininkui, tai yra S.G. vadovaujamai įmonei.

Aukščiausiasis Teismas, atmesdamas advokato skundą, sutiko su Generalinės prokuratūros prokuroro argumentais, jog apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad automobilis "VW Passat" atitinka konfiskuotino turto sąvoką, nes be jo nusikalstama veika negalėjo būti padaryta.

"S. G. vadovaujamai įmonei priklausantis automobilis yra nusikaltimo padarymo priemonė, nes šią transporto priemonę nuteistasis tiesiogiai naudojo savo nusikalstamai veikai padaryti, todėl ji turi būti konfiskuojama", — konstatavo Aukščiausiasis Teismas šių metų gruodžio 20 dienos nutartyje. 

Byloje nustatyta, jog S.G. yra vienintelis įmonės, kuriai priklauso automobilis, akcininkas ir vadovas, todėl būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir imdamas šios bendrovės automobilį sausio 1-oios naktį parvažiuoti namo, suprato, kad nusikalstamai veikai daryti ima trečiajam asmeniui priklausantį turtą ir norėjo būtent taip elgtis.

80
Tegai:
automobilių konfiskavimas, neblaivūs vairuotojai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuva
Dar šia tema
Sulaikytą neblaivų vairuotoją giminaitis bandė "gelbėti" kumščiais
Savo laisvadienio metu pasienietis sulaikė girtą vairuotoją ir pakeleivius
Policijos pareigūnas bus atleistas dėl vairavimo neblaiviame stovyje
Televizoriaus ekranas

Lietuvos televizijos programose ir toliau mažėja rusiškos produkcijos

(atnaujinta 14:24 2020.10.01)
Tyrimo metu nustatyta, kad, palyginti su 2019-aisiais, šiemet rusiškos produkcijos kiekis nacionalinėse televizijos programose dar labiau sumažėjo

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Lietuvos radijo ir televizijos komisija atliko kasmetinį tyrimą, kad nustatytų, kiek ir kokios kilmės programų transliuoja televizijos Lietuvoje, rašoma komisijos pranešime.

Komentuodamas tyrimo išvadas Komisijos pirmininkas Mantas Martišius pastebėjo, kad rusiškos produkcijos kiekis mūsų šalyje matomose televizijos programose nuosekliai mažėja, o daugumoje rodytų televizijų programų Europos kūrinių proporcija yra didesnė nei 50 proc. televizijos produkcijos kiekio.

"Džiugu, kad europietiški kūriniai vis ryškiau randa kelią į visų lietuviškų televizijų programas, taip stiprindami ir puoselėdami bendrijos pamatines vertybes bei skatindami platesnį Europoje sukurtų produktų pažinimą", – sakė Martišius.

Tyrimo metu nustatyta, kad, palyginti su 2019-siais, šiemet rusiškos produkcijos kiekis nacionalinėse televizijos programose dar labiau sumažėjo.

"Viliuosi, kad pozityviosios tendencijos vis drąsiau skiepysis į lietuviškų televizijų programas, kartu leisdamos geriau pažinti savo artimus ir tolimus bendrosios erdvės kaimynus", – pridūrė Martišius.

Anksčiau konservatoriai inicijavo Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kuriomis nustatyta, kad televizijos programos ir radijo transliacijos ne oficialiomis ES kalbomis negali užimti daugiau nei 10 % eterio laiko.

Lietuva reguliariai bando riboti Rusijos televizijos kanalų transliavimą. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) ketino apriboti televizijos "Rossija 24" transliaciją dėl Rusijos Valstybės Dūmos deputato Vladimiro Žirinovskio pareiškimų. Kartu visos Rusijos valstybinės televizijos ir radijo transliavimo bendrovės Tarptautinių santykių direktorato vadovas Piotras Fedorovas pabrėžė, kad tokie Vilniaus veiksmai nėra pagrįsti.

LRTK taip pat metams sustabdė Rusijos "RTR-Planeta" televizijos kanalo transliaciją. 

Šiemet šalyje taip pat buvo uždrausta transliuoti penkis RT kanalus. Lietuva savo sprendimą pagrindė tuo, kad jie priklauso MIA "Rossija segodnia" generaliniam direktoriui Dmitrijui Kiseliovui, kuriam taikomos ES sankcijos. Tačiau "RT" vyriausioji redaktorė yra Margarita SimonIan, kuriai netaikomos jokios ES sankcijos, o bendrovės MIA "Rossija segodnia" ir "RT" yra atskiri juridiniai asmenys.

Rusija ne kartą pabrėžė, kad Lietuvos valdžios veiksmai yra ir neleistini.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pažymėjo, kad Baltijos šalių valdžios iniciatyvos pirmiausia palies rusakalbę auditoriją, jos "neapsaugotus sluoksnius". Ji priminė, kad specializuotos tarptautinės organizacijos ne kartą smerkė tokių draudimų ir apribojimų taktiką, visų pirma ragindamos žiniasklaidos pliuralizmą ir užtikrindamos visuomenės prieigą prie įvairių informacijos šaltinių.

Tegai:
tyrimas, televizija
Dar šia tema
Lietuvoje mažėja rusiškų televizijos laidų apimtys
Moteris parduotuvėje, archyvinė nuotrauka

Parduotuvių tyrimas parodė, kaip pasikeitė pigiausių maisto produktų krepšelis

(atnaujinta 14:06 2020.10.01)
Rugsėjo mėnesį pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis buvo 0,19 euro brangesnis nei pernai

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis Lietuvos parduotuvėse krenta 5 mėnesį iš eilės ir, palyginti su rugpjūčio mėnesiu, sumažėjo -1,33 eurų (-2,3 proc.), rodo rugsėjo Pricer.lt kainų analizė.

Tuo tarpu pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis buvo tik 0,19 euro brangesnis nei praeitų metų rugsėjo mėnesį.

"Maximos" tinklo krepšelis — pigiausias: jis atpigo 0,62 euro. "LIDL" užima antrąją vietą, "Norfa" — trečiąją. Toliau — "RIMI", "IKI" ir "E-RIMI".

Populiarių ir gerai žinomų Pricer.lt produktų vidutinio krepšelio kainų rugsėjo mėnesio analizė rodo, kad, palyginti su 2020 rugpjūčio mėnesiu, kainos krenta -1,74 euro (4,3 proc.). 2020 rugsėjo mėnesio žinomų produktų vidutinio krepšelio kaina buvo -0,58 euro mažesnė už 2019 rugpjūčio mėnesio krepšelį.

Žinomų prekių ženklų krepšelio kainų reitinge pigiausiu tapo IKI, krepšelio kainą sumažinusi -4,17 euro. "Barbora" — antrojoje vietoje, "Rimi" — trečiojoje, "Maxima" užima ketvirtąją vietą, penktojoje vietoje palikdama "e-Rimi".

"Rugsėjis — mėnuo, kai mažmeninėje maisto prekyboje jaučiamas štilis. Vartotojas, išleidęs pinigus atostogoms, vaikų paruošimui mokyklai, daro pauzę ir pradeda elgtis atsakingiau. O čia dar COVID19 "antroji banga", skatinanti pavasarį stebėtą elgesį — lankytis parduotuvėse rečiau ir pirkti daugiau — viskas veda prie to, kad pirkėjas renkasi tas parduotuves, kurios geriau sprendžia jo poreikius ir atsisako apsilankymų antro pasirinkimo parduotuvėse", — rašo analizės autoriai.

Taip pat tyrimo autoriai pažymi, kad kaip patikimiausią būdą pritraukti pirkėjus mažmeninės prekybos tinklai mato kainų mažinimą.

Kaip rodo anksčiau atlikta Lietuvos banko apklausa, namų ūkiai patyrė negatyvių pasekmių dėl COVID-19 ir vartojimo klausimu bus atsargesni. 

Daugiau nei pusė (52 %) apklaustų namų ūkių teigė pajutę dėl COVID-19 įvesto karantino pasekmes, beveik trečdalis (29 %) respondentų nurodė dėl to patyrę pajamų sumažėjimą. 

Pastaroji priežastis buvo įvardijama dažniausiai — ją nurodė daugiau nei pusė (62 %) karantino poveikį jautusių namų ūkių. Kiek rečiau nurodytas išlaidų sumažėjimas (29 %) ar jų padidėjimas (24 %), darbdavio paskelbta prastova (15 %).

Tegai:
tyrimas
Dar šia tema
Ekonomistas papasakojo apie sėkmingą koronaviruso krizės įveikimą  
Vienam iš "Lietuvos geležinkelių" konduktorių nustatytas koronavirusas
Klaipėdoje dėl COVID-19 bus tikrinamos kavinės, parduotuvės ir pramogų vietos
Duobė vietoj parduotuvės: Estija liko be didžiausio prekybos centro