Vadovėliai, archyvinė nuotrauka

Švietimo ministerija praneša apie 2018 metų brandos egzaminų pasikeitimus

273
(atnaujinta 09:45 2018.01.09)
Esminių permainų 2018 metais neįvyks, tačiau abiturientams ir jų mokytojams rekomenduojama atkreipti dėmesį į keletą pasikeitimų

VILNIUS, sausio 5 — Sputnik. Šalies abiturientai iki vasario 24 dienos turi pasirinkti, kuriuos brandos egzaminus laikys šiemet, o iki sausio 16 dienos turi apsispręsti dėl menų ir technologijų mokyklinių brandos egzaminų pasirinkimo ir raštu apie tai informuoti savo mokyklos administraciją, primena Švietimo ir mokslo ministerija su nuoroda į Nacionalinį egzaminų centrą (NEC).

Mokykliniai suolai, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Андрей Богданов

2018 metų pagrindinė brandos egzaminų sesija prasidės balandžio 4 dieną užsienio kalbos (anglų) valstybinio brandos egzamino kalbėjimo dalimi ir baigsis birželio 22 dieną chemijos valstybiniu brandos egzaminu.

Kaip ir ankstesniais metais, lietuvių kalbos ir literatūros įskaita bus laikoma ugdymo procese nuo vasario 28 dienos iki balandžio 20 dienos. Įskaitos datą ir laiką nustato mokyklos vadovas.

Esminių permainų 2018 metais nėra, tačiau abiturientams ir jų mokytojams rekomenduojama atkreipti dėmesį į keletą pasikeitimų.

Brandos egzaminų tvarkaraštis

Dėl šiais mokslo metais prisidėjusių 10 papildomų ugdymo dienų daugiau brandos egzaminų bus rengiama šeštadieniais: pernai buvo 6, šiemet — 9. Mokiniams, kurie egzaminą laikys šeštadieniais, prieš tai bus suteikiama laisva diena.

Fizikos ir informacinių technologijų valstybiniai brandos egzaminai vyks anksčiau — gegužės mėnesį.

Visų valstybinių brandos egzaminų rezultatai bus paskelbti iki liepos 12 dienos, apeliacijos dėl valstybinių brandos egzaminų rezultatų išnagrinėtos iki liepos 20 dienos.

Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas

Laikydami lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą, abiturientai ir kiti kandidatai autorius galės pasirinkti iš visų šio dalyko egzamino programoje privalomų autorių.

Laikantieji per egzaminą galės naudotis privalomų programinių autorių kūriniais, pateiktais elektroniniu formatu. Kiekvienas mokinys, kol iki egzamino pabaigos liks pusantros valandos, kompiuteriu galės naudotis vieną kartą 20 minučių arba du kartus po 10 minučių.

Kaip ir anksčiau, jie taip pat galės naudotis Dabartinės lietuvių kalbos žodynu ir dvikalbiais žodynais. Rašinys bus vertinamas ne 50, o 100 taškų. Tai padės tiksliau įvertinti mokinio darbą. Mokinys, kuris nepasirems nė vienu iš 36 privalomų programinių autorių, egzamino neišlaikys.

Pirmą kartą — pasirenkamasis brandos darbas

Šiais mokslo metais daugiau kaip 200 abiturientų pasirinko rengti brandos darbus, daugiausia iš biologijos, istorijos, chemijos. Jo rezultatą numatyta įskaityti stojant į aukštąsias mokyklas.

Jei brandos darbas iš I ar II konkursinio dalyko bus įvertintas 9 ar 10, tai stojančiajam bus skiriama papildomai 0,25 konkursinio balo.

Darbų vertinimas nuotoliniu būdu

2018 metais fizikos ir informacinių technologijų valstybinių brandos egzaminų darbai bus vertinami elektroniniu-nuotoliniu būdu. Toks egzaminų darbų vertinimo būdas lankstesnis ir greitesnis.

Sutrumpėja apeliacijų teikimo laikas

Apeliaciją bus galima pateikti ne per tris, o per dvi darbo dienas nuo egzamino rezultatų paskelbimo dienos. Pateikus apeliaciją, mokinio darbas vertinamas iš naujo.

Tik juodos spalvos tušinukai

Dėl to, kad nuo 2018 m. bus palaipsniui pereinama prie skenuotų mokinių darbų kopijų vertinimo elektroniniu būdu, mokiniai per egzaminus turės naudotis tik juodos spalvos tušinukais, korektūros priemonėmis naudotis negalima.

Norint baigti mokyklą ir gauti brandos atestatą, privaloma išlaikyti du brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros bei vieną laisvai pasirinktą.

Stojantiesiems į valstybės finansuojamas studijas aukštosiose mokyklose būtinas užsienio kalbos bei matematikos egzaminas, pastarojo nereikia tik pretenduojantiems į menų studijas.

Daugiau informacijos galima rasti Nacionalinio egzaminų centro tinklalapyje.

273
Tegai:
abiturientai, brandos egzaminai, Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuva
Temos:
Švietimas Lietuvoje (171)
Dar šia tema
Geriausi šalies abiturientai apdovanoti Vyriausybės rūmuose
Aukštųjų mokyklų studentais šiais metais tapo daugiau nei 22 tūkst asmenų
Šiemet perpus sumažėjo egzaminų apeliacijų
Brandos egzaminai — moksleivių ir tėvų galvos skausmas
Vakcinacija nuo koronaviruso

Dešimtys žmonių Lietuvoje pasiskundė šalutiniu vakcinos nuo COVID-19 poveikiu

(atnaujinta 14:45 2021.01.24)
Pažymima, kad kai kuriems netgi prireikė medicininės pagalbos, tačiau ne hospitalizacijos. Mirties atvejų nebuvo

VILNIUS, sausio 24 — Sputnik. Lietuvoje kelios dešimtys žmonių pasiskundė savo sveikatos būkle po vakcinacijos nuo COVID-19, pareiškė Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresnioji patarėja Rugilė Pilvinienė, praneša TASS su nuoroda į Lietuvos žiniasklaidos priemones.

Anot jos, žmonės skundėsi raumenų skausmu, pykinimu, vėmimu, galvos skausmais, buvo ir tokių, kuriems smarkiai pakilo temperatūra.

Be to, kai kuriems vakcinuotiems dėl šalutinio poveikio prireikė medicininės pagalbos. Mirties atvejų nebuvo užfiksuota.

"Tačiau mes neturime duomenų, kad jiems (vakcinuotiems — Sputnik) prisireikė stacionarizavimo, ilgalaikio gydymo", — pasakė Pilvinienė.

Lietuvoje vakcinacija prasidėjo gruodžio 27 d. Pirmiausia buvo pradėta skiepyti personalą, kovojantį su koronavirusu. Tada buvo pradėta skiepyti kitas gyventojų grupes.

Naujausiais duomenimis, beveik devyni tūkstančiai gyventojų buvo visiškai paskiepyti, o daugiau nei 58 tūkstančiai žmonių gavo pirmąją dozę.

Lietuvoje užregistruota daugiau nei 176 tūkstančiai COVID-19 atvejų, pasveiko virš 119 tūkstančių žmonių, o mirė — 2649.

Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau pareikalavo iki liepos pradžios užtikrinti masinę respublikos gyventojų vakcinaciją. Kad Lietuva įgytų kolektyvinį imunitetą koronavirusui, reikia paskiepyti 70 procentų gyventojų.

Tegai:
vakcinacija, koronavirusas, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Koronaviruso pandemija palyginta su Černobylio katastrofa
Europa nustatė tikslus sukurti kolektyvinį imunitetą koronavirusui
PSO pranešė apie didžiulį koronaviruso vakcinų trūkumą pasaulyje
Avarija

Kauno rajone eismo įvykis nusinešė trijų žmonių gyvybes

(atnaujinta 13:04 2021.01.24)
Nelaimė įvyko apie vidurnaktį netoli Ražiškių kaimo. Dėl išvažiavimo į priešpriešinio eismo juostą susidūrė trys automobiliai

VILNIUS, sausio 24 — Sputnik. Trys žmonės žuvo per automobilių avariją Kauno rajone, praneša Lietuvos policija.

Eismo įvykis įvyko šeštadienį, sausio 23 dieną, apie vidurnaktį netoli Ražiškių kaimo. Automobilis "Mercedes Benz E220", kurį vairavo 1997 metais gimęs vyras, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą. Jis susidūrė su priešpriešiais važiavusiais automobiliais "Toyota Prius", kurį vairavo vyras (g. 1987 m.) ir "Audi A8", vairuojamu moters (g. 1987 m.).

Eismo įvykio metu žuvo automobilio ",Mercedes Benz E220" vairuotojas ir "Toyota Prius" važiavusi keleivė (g. 1976 m.). Automobilio "Toyota Prius" vairuotojas dėl daugybinių sužalojimų paguldytas į ligoninę, kur sausio 24 d. 1:19 mirė.

Vykdomas ikiteisminis tyrimas.

Tegai:
Kauno rajonas, eismo įvykis
Dar šia tema
Rokiškyje pareigūnams teko ilgai gaudyti girtą "Mercedes-Benz" vairuotoją — video
Šakių rajone eismo įvykio metu sužeisti du nepilnamečiai
Kauno gatvėse fiksuojama mažiau nelaimių