Avarija, archyvinė nuotrauka

Įvardintas pats avaringiausias miestas

52
(atnaujinta 10:33 2018.01.10)
Avaringiausia vairuotojų grupe išliko patys jauniausi 18–25 metų vairuotojai, bei senjorai, per metus labiausiai pabloginę avaringumo rodiklius

VILNIUS, sausio 9 — Sputnik. Vilnius pernai išlaikė eismo įvykių sostinės titulą — čia užfiksuota kas penkta 2017 metais šalyje įvykusi avarija, praneša draudimo bendrovė BTA.

Avaringiausias Vilnius, didžiausias eismo įvykių augimas — Panevėžyje ir Šiauliuose

Specialistai atkreipia dėmesį, kad dauguma eismo įvykių pernai įvyko didžiuosiuose miestuose ir pagal šį rodiklį dominuoja sostinė — pernai Vilniuje įvyko 20% visų eismo įvykių.  Kaune pernai įvyko apie 15%, o Klaipėdoje — 9,9% eismo įvykių. Tačiau įdomu ir tai, kad didžiausias eismo įvykių augimas praėjusiais metais užfiksuotas Šiaulių rajono savivaldybėje ir Panevėžio mieste.

Didžiausias avaringumo pokytis — tarp senjorų

Draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis sako, kad lyginant 2017 ir 2016 metų duomenis matyti, jog eismo įvykių dažnis padidėjo 4%.

"Didžiausią nerimą kelia pokytis garbaus amžiaus vairuotojų grupėje. 80 metų ribą peržengę vairuotojai tradiciškai priskiriami sezoninių vairuotojų grupei, kuri į kelius išrieda tik šiltuoju sezonu, bet panašu, kad ši grupė įpročius keičia. <…> Pastarosios žiemos buvo itin šiltos. Esant neapsunkintoms eismo sąlygoms važiuoti pasitikrinti situacijos sodybose, soduose atsiranda ir daugiau reikalo, ir galimybių, tad tikėtina, kad senjorai jomis ir naudojasi", — sako BTA Ekspertizių skyriaus vadovas.

Jo teigimu, garbus vairuotojų amžius reiškia patirtį, tačiau ne tokį greitą reakcijos, susiorientavimo laiką.

Pernai senjorai sukėlė vos 1% visų eismo įvykių, tačiau jų avaringumo augimo tempas buvo sparčiausias.

Jauniausi vairuotojai — pavojingiausi

Draudikų duomenimis, jauniausi vairuotojai (18-25 metų) 1,5 karto dažniau sukelia eismo įvykius nei bet kurios amžiaus grupės vairuotojai.

"Būtent 18-25 metų amžiaus vairuotojai vis dar dažniausiai patenka į eismo įvykius. Dėl to kalta patirties stoka, išsiblaškymas už vairo, taip pat ir greičio viršijimas bei pavojingas, rizikingas manevravimas. Eismo įvykiai labai retai kyla dėl kokių nors ypatingų aplinkybių — dažniausiai tai standartinės neapdairumo klaidos: saugaus atstumo nesilaikymas, viršytas greitis, neatsakingi manevrai", — vardija Žiukelis.

52
Tegai:
Vilnius
Dar šia tema
Tarp avaringiausių šventinių dienų Lietuvoje — Lapkričio 1-oji
Draudikai: sukėlus avariją su netinkamomis padangomis, draudimas negalios
Mokymas profesinėse mokyklose

Profesinio mokymo populiarumas Lietuvoje auga: priimta dvigubai daugiau asmenų

(atnaujinta 16:44 2021.02.24)
Žiemos priėmimo rezultatais, daugiausia stojančiųjų pasirinko apskaitininko, motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojo, paramediko, elektriko modulines profesinio mokymo programas

VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Lietuvoje šiemet per žiemos priėmimą į profesinio mokymo įstaigas priimta dvigubai daugiau stojančiųjų, praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Ministerijos duomenimis, praėjusią savaitę pasibaigus žiemos priėmimui į profesines mokyklas, priimta 1 040 norinčiųjų įgyti rinkoje paklausią profesiją. Tuo tarpu 2020 metais žiemos priėmimo metu buvo priimta 515 asmenų.

"Darbo rinkoje daug pokyčių, kuriuos lėmė ne tik besitęsianti pandemija, — ištisos verslo šakos transformuojasi, todėl darbuotojų perkvalifikavimas, naujų kvalifikuotų darbuotojų atėjimas į rinką yra būtini šalies ekonomikos raidai", — sako švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė.

Populiariausi tarp stojančiųjų buvo Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras (129), profesinio mokymo centras "Žirmūnai" Vilniuje (115), Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras Kaune (97), Marijampolės profesinio rengimo centras (83).

Daugiausia stojančiųjų pasirinko apskaitininko, motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojo, paramediko, elektriko modulines profesinio mokymo programas.

Bendrojo priėmimo žiemos etape šiemet dalyvavo 29 profesinio mokymo įstaigos, jos siūlė 99 profesinio mokymo programas. Šiame etape galėjo dalyvauti visi baigusieji pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą.

Antrus metus iš eilės priėmimas į profesinio mokymo įstaigas vyksta du kartus: žiemą ir vasarą. O likus laisvų vietų, į jas bus galima stoti ir prasidėjus mokslo metams. Tai reiškia, kad išplėtus priėmimo į profesinio mokymo įstaigas laiką, pradėti mokytis jose galima beveik visus metus. Taip siekiama užtikrinti lankstumą ir atliepti į besimokančiųjų ir darbo rinkos poreikius.

Bendrasis priėmimas į profesinio mokymo įstaigas vykdomas centralizuotai internetu — per LAMA BPO bendrojo priėmimo sistemą.

Vyriausybės patvirtintame 2021 m. priėmimo plane į profesinio mokymo įstaigas numatyta iš viso pakviesti 20,6 tūkst. stojančiųjų — tiek, kiek pernai, kai sulaukta rekordinio susidomėjimo.

Atsiliepiant į valstybės ir regionų darbo rinkos poreikius, taip pat įvertinus pernykščius rezultatus, šiemet padidintas priėmimas į inžinerijos, informacijos ir ryšių technologijų, gamybos ir perdirbimo sritis, taip pat didelis vietų skaičius planuojamas sveikatos priežiūros, socialinės gerovės, statybos ir architektūros sritims — visur, kur jaučiamas kvalifikuotų darbuotojų poreikis.

Tegai:
profesinės mokyklos, Lietuva
Temos:
Švietimas Lietuvoje
Vasario 25-oji

Kokia šiandien diena: vasario 25-osios šventės

(atnaujinta 19:54 2021.02.24)
Vasario 25 yra 56-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 309 dienos

Šiandien saulė teka 07:19, leidžiasi 17:45, dienos ilgumas 10 val. 26min.

Mėnulis (jaunatis) teka 08:26 val., leidžiasi 19:36 val.

Savo vardadienį šiandien švenčia Alma, Margiris, Notangas, Rasa, Regimantas, Valdonė, Viktoras.

Vasario 25-oji Lietuvos istorijoje

1336 metais vokiečių ordino kariuomenė (kryžiuočiai) apgulė Pilėnų pilį Žemaitijoje, ginamą kunigaikščio Margirio. Negalėdami apsiginti, pilies ginėjai sudegino visą turtą ir patys susidegino.

1891 metais gimė poetas Faustas Kirša. Mirė 1964 m.

1931 metais gimė kalbininkas, vertėjas, mokytojas Arnoldas Piročkinas.

1996 metais alpinistas ir keliautojas Vladas Vitkauskas įkopė į aukščiausią Pietų Amerikos kalną Akonkagvą (6959 metrų aukščio) Argentinoje Andų kalnyne ir tapo 22-uoju pasaulio alpinistu, kuriam pavyko įkopti į aukščiausių kalnų viršūnes visuose žemynuose.

1997 metais mirė tuometinio Lietuvos Seimo narys, pirmosios Lietuvos vyriausybės po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais finansų ministras Romualdas Sikorskis.

1998 metais dvigubą pilietybę (JAV ir Lietuvos) iki šiol turėjęs Valdas Adamkus vien Lietuvos piliečiu tapo, likus vienai dienai iki jo inauguracijos — vasario 26-osios dienos.

2013 metais eidamas 85 metus mirė žinomas rašytojas Mykolas Sluckis.

Vasario 25-oji pasaulio istorijoje

1947 metais sulaukęs 48-erių metų amžiaus, mirė žymiausias Čikagos gangsteris Alas Kaponė.

1964 metais Kasijus Klėjus, žinomas Muhamedo Ali pavarde, tapo pasaulio profesionalų bokso sunkaus svorio čempionu, Majamyje (JAV) nokautavęs Sonį Listoną.

1990 metais per rinkimus Indijoje žuvo mažiausiai 60 žmonių.

1993 metais prisaikdintas pirmasis per pastaruosius 32 metus civilis Pietų Korėjos prezidentas King Jangsamas.

1994 metais žydas Baruhas Goldšteinas Hebrono mečetėje sušaudė 43 maldininkus ir pats buvo mirtinai sumuštas įpykusių musulmonų.

1997 metais mirė amerikiečių chemikas, atradęs cheminį elementą plutonį, Glenas Teodoras Siborgas. Gimė 1912 m.

2011 metais Škotijos universitetas, kuriame susipažino ir studijavo Didžiosios Britanijos princas Viljamas ir jo sužadėtinė Keit Midlton, įsteigė jų garbei skirtą stipendiją (70 tūkst. svarų).

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai