Vaistinė, archyvinė nuotrauka

Siūloma priversti vaistines parduoti pigiausius vaistus

44
(atnaujinta 12:58 2018.01.10)
Sveikatos apsaugos ministerija, siekdama paskatinti pigiausių vaistų vartojimą, siūlo recepte nurodyti žymą "Pirmas paskyrimas", kai kompensuojamieji vaistai išrašomi pirmą kartą ar po pertraukos, o vaistines įpareigoti pagal šiuos receptus išduoti pigiausius vaistus

VILNIUS, sausio 10 — Sputnik. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pateikė visuomenei derinti įsakymo projektą, pagal kurį gydytojas, pacientui išrašydamas kompensuojamąjį vaistą bendriniu pavadinimu gydymui pirmą kartą ar po pertraukos, recepte turėtų nurodyti žymą "Pirmas paskyrimas", o vaistinės tokiais atvejais, tai yra naujiems pacientams, būtų įpareigotos išduoti pigiausius vaistus ir taip parduotų daugiau pigesnių vaistų, pranaša SAM spaudos tarnyba.

Vaistinė, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Липовец

Sveikatos apsaugos viceministrės Kristinos Garuolienės teigimu, taip siekiama skatinti generinių vaistų vartojimą ir padidinti konkurenciją tarp vaistų gamintojų, kad jie konkuruotų vaisto kaina bei siektų tapti pigiausiu vaistu kainyne, įtrauktu tuo pačiu bendriniu pavadinimu.

"Daugelis žmonių vis dar mano, kad geriausias vaistas yra tas, kuris kainuoja brangiai, tačiau tai tikrai nėra tiesa. Visi tos pačios veikliosios medžiagos vaistai yra vienodai kokybiški ir atitinkantys keliamus reikalavimus. Skirtis gali tik pakuotė, tablečių spalva ar forma, tai yra išorė. Tad siekiant, kad žmonės kuo racionaliau panaudotų pinigus, skatiname juos įsigyti kuo pigesnį kokybišką vaistą ir nepermokėti, kai to nebūtina daryti", — sako viceministrė Garuolienė.

Jos teigimu, vaistininkai jau seniai žino ir taiko praktiką, kai pacientui yra pasiūlomas pigiausias vaistas, tačiau generinių vaistų vartojimas vis dar išlieka mažas. Tad šio įsakymo projekte siūlomas prierašas "Pirmas paskyrimas", būtų tarsi nuoroda vaistininkui, kad pacientui reikėtų išduoti pigiausią tos grupės vaistą.

Taigi vaistinėje dirbantis farmacijos specialistas, gavęs receptą su užrašą "Pirmas paskyrimas", pacientui turėtų parduoti pigiausią kompensuojamąjį vaistą. Išskyrus atvejus, kai nėra galimybių išduoti reikiamą pigiausio vaisto kiekį nepažeidžiant vidinės pakuotės (pavyzdžiui, vaistai supakuoti buteliuke po 100 tablečių, o recepte yra išrašyta 30 tablečių). Šiuo atveju siūloma leisti išduoti (parduoti) kitą pagal pigumą kompensuojamąjį vaistą, kurį galima nepažeidžiant vidinės pakuotės padalinti taip, kad būtų išduotas recepte nurodytas arba jam panašus kiekis.

SAM atkreipia dėmesį, kad tokia tvarka ne naujiena Europoje — tokia praktika taikoma Latvijoje. Be to, tokia tvarka buvo taikoma ir kai kuriose kitose šalyse, skatinant aktyvesnį racionalų vaistų vartojimą renkantis generinius.

Jei projektui bus pritarta, numatoma, kad jis galėtų įsigalioti 2018 metų balandžio 1 dieną.

44
Tegai:
vaistinės, kompensuojamieji vaistai, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Lietuva
Temos:
Medicina ir sveikata (344)
Dar šia tema
Lietuvoje pradedami kompensuoti nauji vaistai
Lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms receptus galima išrašyti ilgam laikui
SAM rekomenduoja lietuviams vartoti generinius vaistus
Geležinkelio pervaža

Šiaulių rajone traukinys mirtinai partrenkė moterį

(atnaujinta 09:59 2020.05.26)
Pažymima, kad incidentas įvyko pervažoje dienos metu, žuvusi moteris buvo 60–70 metų amžiaus

VILNIUS, gegužės 26 — Sputnik. Šiaulių rajone keleivinis traukinys partrenkė ir mirtinai sužalojo moterį, praneša Lietuvos policijos spaudos tarnyba.

Incidentas įvyko pirmadienį, gegužės 25 dieną, apie 14:00 Toločių kaime. Anot policijos pranešimo, pervažoje keleivinis traukinys partrenkė ir mirtinai sužalojo apie 60–70 metų amžiaus nenustatytos tapatybės moterį.

Anksčiau Sputnik Lietuva rašė, kad Panevėžyje, Smėlynės pervažoje, traukinys kliudė vyrą. Nelaimės metu vyras buvo bėgių viduryje, todėl išgyveno. Atvykus ugniagesiams, vyras gulėjo pervažoje po stovinčio traukinio vagonu, jis prispaustas nebuvo. Nukentėjusysis buvo perduotas medikams ir paguldytas į Panevėžio Respublikinės ligoninės reanimacijos skyrių.

Tegai:
traukinys, Šiaulių rajonas, Lietuva
Dar šia tema
Raseinių rajone traukinys partrenkė ant geležinkelio buvusias avis
Lenkijoje traukinys partrenkė automobilį su neblaiviais ukrainiečiais
Rytų Lietuvoje keleivinis traukinys partrenkė žmogų
Apeliacinis teismas, archyvinė nuotrauka

Lietuvos apeliacinis teismas atidėjo Sausio 13-osios bylos nagrinėjimą rudeniui

(atnaujinta 10:17 2020.05.26)
Šiuo metu teismas ieško patalpų, kuriose galima būtų saugiau, atsižvelgiant į epideminę situaciją, sutalpinti tiek daug žmonių, byloje dalyvauja šimtai nukentėjusiųjų, daugiau kaip 100 advokatų, bylos nagrinėjimą stebi visuomenės, žiniasklaidos atstovai

VILNIUS, gegužės 26 — Sputnik. Lietuvos apeliacinis teismas negali pradėti viešų posėdžių dėl 1991 metų sausio 13 dienos įvykių dėl šalyje paskelbto karantino, praneša teismo spaudos tarnyba.

Pirmasis teismo posėdis buvo numatytas 2020 metų kovo 26 dienai, iki birželio mėnesio buvo suplanuoti 8 teismo posėdžiai, vėliau bylos nagrinėjimą planuota tęsti rugsėjį. Tačiau jau šiuo metu aišku, kad nei šį, nei kitą mėnesį teismas tokių galimybių neturės.

Pasak Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko Algimanto Valantino,  Lietuvos apeliaciniame teisme sušvelninto karantino metu žodiniai posėdžiai vyksta tik vienoje salėje — didžiausioje, kurioje laikantis saugaus atstumo gali tilpti iki 20-ies asmenų.

"Sausio 13-osios įvykių byla yra labai didelė, joje gausu proceso dalyvių: šimtai nukentėjusiųjų, daugiau kaip 100 advokatų, bylos nagrinėjimą stebi visuomenės, žiniasklaidos atstovai. Teismas privalo užtikrinti teisingą, sklandų ir viešą bylos nagrinėjimą. Sutalpinti tiek daug žmonių ir bylą nagrinėti sausakimšoje salėje būtų labai neatsakinga", — teigia pirmininkas.

Atsižvelgiant į situaciją šalyje ir rekomendacijas bei numatant tai, kad rudenį dar gali būti ribojami atstumai tarp žmonių, jau dabar ieškoma tinkamo dydžio salė šiai bylai nagrinėti.

Nuo 2020 metų rugsėjo 15 dienos iki gruodžio 15 dienos Sausio 13-osios įvykių byloje preliminariai su proceso dalyviais suderintas 20-ies teismo posėdžių grafikas.

Sausio 13-osios byla

1991 metų sausio 13 dienos naktį prie Vilniaus televizijos bokšto įvyko ginkluotas susirėmimas. Anot Lietuvos valdžios, jį pradėjo sovietų kariai. Per susidūrimų metu šalia Vilniaus televizijos bokšto žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti. Tai pat įvykių metu žuvo Tarybinės armijos desantininkas leitenantas Viktoras Šackichas, jis buvo nušautas šūviu į nugarą.

Lietuvos prokuratūra tvirtino, kad dėl tragiškų šių įvykių padarinių kalti sovietų kariai, tačiau jokių įrodymų nepateikė.

Praėjusių metų kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Byloje buvo kaltinami 67 žmonės, dauguma iš jų — už akių. Tarp kaltinamųjų buvo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai.

Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas. Jie buvo nuteisti septyneriems ir ketveriems metams atitinkamai. Apeliacinis teismas gavo daugiau nei 60 apeliacinių skundų.

Maskva laiko šį nuosprendį "neteisėtu". Rusijos Federacija pabrėžė, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos nepateikė nė vieno sovietų kariškių kaltės įrodymo. Maskva pažymėjo, kad posėdžių metu buvo pažeidžiamos visos tarptautinės ir Lietuvos vidaus teisės normos, o rusai buvo teisiami už nusikaltimus, kurių nepadarė.

1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
© Sputnik /
1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
Tegai:
Lietuvos apeliacinis teismas, Sausio 13-oji, Sausio 13-osios byla
Temos:
Sausio 13-osios byla
Dar šia tema
Seime siūloma Sausio 13-ąją skelbti nedarbo diena
Udalcovas: naujasis Lietuvos prezidentas žygiuoja Grybauskaitės keliu
"Politinis žingsnis": istorikas paaiškino, kodėl Paleckis paleistas iš kameros