Dalia Grybauskaitė susitiko su merais, nuotrauk aiš įvykio vietos

Prezidentė papeikė merus dėl dėmesio stokos emigracijos klausimams

53
(atnaujinta 14:24 2018.01.10)
Savivaldybės neturi mechanizmų ryšiams su išvykusiaisiais palaikyti ir neskaičiuoja, kiek ir kokie žmonės iš jų krašto išvyksta svetur, todėl susitikusi su merais Grybauskaitė paragino juos atkreipti į tai dėmesį

VILNIUS, sausio 10 — Sputnik. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė susitikime su šalies merais aptarė, kaip padėti iš emigracijos grįžtantiems mūsų šalies piliečiams ir kaip paskatinti jų sugrįžimą.

Pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje atliktas tokio pobūdžio tyrimas parodė, kad savivaldybės neturi mechanizmų ryšiams su išvykusiaisiais palaikyti ir neskaičiuoja, kiek ir kokie žmonės iš jų krašto išvyksta svetur, rašoma Prezidentūros pranešime spaudai.

Prezidentės teigimu, žmonių susigrąžinimas — bendras visos šalies tikslas, o emigracijai stabdyti vien tik nacionalinės valdžios sprendimų nepakanka. Sprendžiant emigracijos problemas ir kviečiant žmones sugrįžti būtinos visų pastangos, todėl norint susigrąžinti išvykusiuosius ypatingai svarbus vaidmuo tenka arčiausiai žmonių esančiai vietos valdžiai.

"Nors dėl emigracijos šalies gyventojų skaičius per pastaruosius 27 metus sumažėjo beveik milijonu, vis dėlto beveik kas antras užsienyje gyvenantis pilietis domisi galimybėmis sugrįžti į tėvynę. Dauguma svetur gyvenančių žmonių palaiko ryšius su Lietuva, o absoliuti dauguma (89%) brangina lietuvybę ir prisipažįsta, kad jos išsaugojimas yra labai svarbus", — teigė susitikime prezidentė.

Valstybės vadovės teigimu, šie faktai — geriausias įrodymas, kad potencialas grįžti namo yra didelis, todėl šalies savivaldybės galėtų jį išnaudoti bei veikti drąsiau ir išmintingiau.

Praeiviai miesto gatvėse. Archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Липовец

Kad savivaldybės neskiria pakankamai dėmesio iš emigracijos parvykstantiems žmonėms, atskleidė Tarptautinės migracijos organizacijos atliktas tyrimas. Nors sugrįžtančiųjų į Lietuvą skaičius pastaraisiais metais išaugo, o pernai į tėvynę sugrįžo 5 tūkstančių daugiau gyventojų nei prieš metus, tik pusė apklaustų savivaldybių nurodė turinčios tikslą skatinti emigrantus sugrįžti į gimtąjį regioną.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad grįžusieji iš emigracijos susiduria su darbo, būsto paieškos ar paskolos problemomis. Todėl pateikiamose rekomendacijose siūloma kiekvienoje savivaldybėje paskirti "sugrįžimo koordinatorių", į kurį vieno langelio principu būtų galima kreiptis visais sugrįžimo klausimais. Taip pat siūloma savivaldybėms ir jų įstaigoms daugiau dėmesio skirti sugrįžusių vaikų integracijai bei rekomenduojama siekti išlaikyti ryšį su išvykusiaisiais.

 Vis dėlto kai kurios savivaldybės jau ėmėsi padėti sugrįžtantiesiems. Alytuje veikia neformaliojo ugdymo paslaugas sugrįžusiems vaikams teikiantis Lietuvybės centras; Tauragė inicijavo „Globalios Tauragės" projektą, kurio metu renkami išvykusiųjų kontaktai, su jais palaikomi ryšiai, informuojama apie darbo vietas; Prienų rajone ir Birštone buriamos išvykusiųjų bendruomenės, Akmenėje siūlomas mokymasis nuotoliniu būdu.

53
Tegai:
merai, emigracijos problema, emigrantai, savivaldybė, Dalia Grybauskaitė, Lietuva
Dar šia tema
Emigrantui žodžiais nepadėsi
Lietuviai emigruoja dėl mažų algų ir augančių kainų
Konservatorius ragina imtis ryžtingų veiksmų lietuvių-emigrantų klausimu
Konteineriai apsauginių chalatų, arcchyvinė nuotrauka

Pasiruošimas antrajai COVID-19 bangai: Lietuvą pasiekė 60 tūkst. apsauginių chalatų

(atnaujinta 12:20 2020.06.06)
Lietuvą yra pasiekusi didžioji dalis dar kovo mėnesį padaryto asmens apsaugos priemonių užsakymo, turimų asmens apsaugos priemonių turėtų užtekti mažiausiai mėnesiui

VILNIUS, birželio 6 – Sputnik. Ruošiantis galimai antrajai koronaviruso infekcijos bangai, Ekstremalių sveikatai situacijų centro (ESSC) medicinos atsargų rezervas bus papildytas dar 60 tūkst. apsauginių chalatų, kurie šia savaitę traukiniu sėkmingai iš Kinijos pasiekė Lietuvą.

Apie tai praneša Sveikatos apsaugos ministerija. 

Rotušės aikštė Vilniuje
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Šiuo metu iš Kinijos Lietuvą yra pasiekusi didžioji dalis dar kovo mėnesį padaryto asmens apsaugos priemonių užsakymo. Jomis buvo aprūpintos penkios greitosios pagalbos stotys ir penkios pagrindinės su koronavirusu kovojančios ligoninės – Santaros klinikos, Kauno klinikinė ligoninė, Klaipėdos universitetinė, Respublikinė Šiaulių ir Panevėžio Respublikinė ligoninės – bei jų atsakomybės regione esančios valstybinės įstaigos. 

Turimų asmens apsaugos priemonių turėtų užtekti mažiausiai mėnesiui. 

Nuo birželio 1 dienos visos šalies gydymo įstaigos yra įpareigotos pačios organizuoti AAP pirkimą ir sandėliavimą. Taigi, darbuotojų saugumu ir reikiamų priemonių įsigijimu turės pasirūpinti įstaigų steigėjai, pavyzdžiui, ligoninės arba savivaldybės.

Šiuo metu asmens apsaugos priemonės iš rezervo pagal poreikį skiriamos mobiliems punktams ir karščiavimo klinikoms.

Tegai:
Lietuva, COVID-19
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
EBPO įvertino Lietuvos kovos su COVID-19 strategiją
Maskvoje taikomas eksperimentinis COVID-19 gydymo metodas
Tulpės, archyvinė nuotrauka

Lietuos sinoptikai papasajžkojo apie praejusio pavasario įvairumą

(atnaujinta 18:33 2020.06.06)
Kaip pažymi specialistai, po šiltos žiemos sausesnis pavasaris sudaro sąlygas ir meteorologinės, ir hidrologinės sausros formavimuisi

VILNIUS, birželio 6 – Sputnik. Nepaisant vėsios gegužės, šiųmetis pavasaris buvo šiek tiek šiltesnis už daugiametes normas. Apie tai praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

"Vidutinė kalendorinio pavasario (kovas–gegužė) oro temperatūra buvo 0,2 °C aukštesnė ir iškrito ketvirtadaliu (25 %) mažiau kritulių nei įprastai Lietuvoje. Tai lėmė labai šiltas kovas ir artimas daugiametėms reikšmėms balandis", - teigiama pranešime. 

Žvelgiant detaliau į atskirus dešimtadienius pastebima, kad šių metų pavasaris buvo gana įvairus. Pirmi du pavasario dešimtadieniai buvo 3,7–5 °C šiltesni nei įprastai ir tik kovo trečiasis dešimtadienis nutraukė 16 iš eilės šiltesnių nei standartinė klimato norma (SKN) dešimtadienių (nuo 2019 m. spalio 2 deš.) maratoną.  

Iš visų 9 pavasario dešimtadienių šiltesni buvo tik 3, o didžiausias neigiamas nuokrypis užfiksuotas gegužės vidury. Taip pat nuo trečiojo kovo dešimtadienio prasidėjęs kritulių stygius nulėmė ankstyvos sausros formavimąsi.

Po šiltos žiemos sausesnis pavasaris sudaro sąlygas ir meteorologinės, ir hidrologinės sausros formavimuisi.

Gegužės pradžioje dar vyravusią sausros grėsmę nutraukė prasidėję intensyvesni krituliai.  O gegužės 12 d. iškritęs sniegas keliose meteorologijos stotyse trumpam suformavo sniego dangą. Taip pat sodų žydėjimo metu neapsieita be šalnų – minimali oro temperatūra stotyse žemiausiai buvo nukritusi iki -3 °C, o dirvožemio paviršiaus – iki -4 °C.

Tegai:
sinoptikai, Lietuva
Ryga

Politologas: Latvija gali tik generuoti agresiją prieš Rusiją

(atnaujinta 12:37 2020.06.06)
Tokie pareiškimai ir metodiniai nurodymai, kaip respublikos Gynybos ministerijos brošiūra, apibūdina situaciją šalyje, mano karo politologas Andrejus Koškinas

VILNIUS, birželio 6 — Sputnik. Latvija gali gauti pinigų iš ES ir JAV tik tuo atveju, jei aktyviai generuos antirusišką politiką, todėl ji tuo ir užsiima, interviu Sputnik Lietuva pasakė karo politologas, Plechanovo Rusijos ekonomikos universiteto politologijos ir sociologijos katedros vedėjas Andrejus Koškinas.

Latvijos gynybos ministerija pristatė brošiūrą "Kaip elgtis ištikus krizei". Ji skelbiama elektronine forma latvių, anglų ir rusų kalbomis, praneša Sputnik Latvija.

Ypatingas dėmesys skiriamas patarimams, kaip elgtis karo atveju.

Karo politologas Andrejus Koškinas pareiškė, kad Latvijai viskas, kas lieka — tai tik generuoti agresiją prieš Rusiją, nes kitose srityse jos neturi jokių galimybių.

"Ekonomika, socialinė sritis — jos nėra prioritetiniai ir yra labai prastos būklės. Gauti pinigų, kuriuos dar išduoda ES, ir, svarbiausia — subsidijas iš JAV, galima tik tuo atveju, jei aktyviai generuoti antirusišką politiką, kuo ir užsiima Latvija. Kaip rezultatas — tokio pobūdžio pareiškimai ir metodiniai nurodymai, kurie ir apibūdina, viena vertus, bendrą Latvijos socialinę bei politinę ir geopolitinę situaciją, o kita vertus, tą vystymosi stadiją visose srityse, kuri remiasi rusofobine politika", — pasakė ekspertas.
Tegai:
Rusija, Latvija
Dar šia tema
Ekspertas: JAV permetė Rusijos "sutramdymą" Europai
Ekonomistas: Baltijos šalys galėtų uždirbti milijardus iš prekybos su Rusija
Rusija į turto registrą įrašė duomenis apie sieną su Lietuva ir Latvija