Lietuvos vėliava, archyvinė nuotrauka

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena kovo 11

2062
(atnaujinta 14:23 2018.01.11)
Lietuva turi net tris valstybines šventes. Liepos 6-ąją švenčiama Lietuvos Valstybės — Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena. Vasario 16-oji — Lietuvos valstybės atkūrimo diena — primena apie Lietuvos nepriklausomybės aktą. Trečioji šventė — Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena — minima kovo 11-ąją

Prieš šimtą metų Vilniuje, pirklio Kazimiero Štralio namuose, dvidešimt Tarybos narių pasirašė Lietuvos nepriklausomybės aktą. Tarybos pasirašytas nutarimas paskelbė, kad Lietuva tampa nepriklausoma valstybe demokratiniais pamatais su sostine Vilniuje, atskiriama nuo visų valstybinių ryšių su kitomis tautomis.

1940 metais Lietuva buvo kontroliuojama Tarybų Sąjungos po nacistinės Vokietijos ir TSRS nepuolimo sutarties bei slapto protokolo pasirašymo (Molotovo-Ribentropo paktas). Tačiau po metų Vokietija užpuolė Tarybų Sąjungą, o Lietuva atiteko Vokietijai.

Пакт Молотова-Риббентропа
Molotovo-Ribentropo pakto slaptųjų protokolų kopija

Kruvinojo Holokausto laikais naciai, dažnai padedami vietinių kolaborantų, išžudė 90% iš daugiau kaip 200 tūkstančių Lietuvos žydų. 1944-aisiais, po vokiečių okupantų išvarymo Tarybų Sąjunga atkūrė Lietuvos Tarybų Socialistinę Respubliką.

Informacinės agentūros Rossija segodnia vadovas Dmitrijus Kiseliovas. Archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Валерий Мельников

Judėjimas už nacionalinės nepriklausomybės atkūrimą ypač aktyvus Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, buvo 1980-aisiais. 1990 metais kovo 11-ąją įvyko pirmasis Aukščiausiosios Tarybos posėdis, kuriame dauguma balsų buvo išrinktas jos pirmininkas — Vytautas Landsbergis. Tądien, po nepaprastai atsakingų pasitarimų, buvo pasirašytas Lietuvos nepriklausomybės atstatymo Aktas.

Kovo 11-osios Akte teigiama, kad "atstatomas 1940 metų svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suvereninių galių vykdymas ir Lietuva nuo šiol yra nepriklausoma valstybė".  Taigi Lietuva tapo pirmąja Tarybų respublika, paskelbusia savo nepriklausomybę.

Aktas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo arba kovo 11-osios Aktas remiamasi 1918 metų vasario 16 dieną pasirašytu Lietuvos nepriklausomybės aktu, kuris niekada nenustojo turėjęs teisinės galios.

Šiemet Lietuvoje bus minimos Vasario 16-osios — Lietuvos valstybės atkūrimo akto šimtosios metinės. Akto tekstą rengė Jonas Vileišis, Petras Klimas, Mykolas Biržiška, Steponas Kairys, pirmininkavo daktaras Jonas Basanavičius, vadinamas lietuvių tautos patriarchu. Basanavičius mirė Lietuvai švenčiant Valstybės atkūrimo 9-ąsias metines, sulaukęs beveik visų savo tautinių ir politinių svajonių išsipildymo, tačiau neišvydęs suvienytos Lietuvos.

Совет Литвы под председательством Йонаса Басанавичюса
© Photo : Made in Vilnius
Lietuvos Taryba pirmininkaujant Jonui Basanavičiui

Nors savo nepriklausomybę Lietuva paskelbė 1990-ųjų kovo 11 dieną, tarptautiniu mastu ji buvo pripažinta tik beveik po metų. 1991 metų sausio 13-osios naktį Tarybų kariuomenė ir specialiosios pajėgos jėga mėgino nuversti "teisėtą Lietuvos valdžią", 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo TSRS. Tą naktį žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių. Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena.

© RIA Novosti
Kruvinas sausis: Vilniaus televizijos bokšto šturmas

Pirmoji Lietuvos nepriklausomybę pripažino Islandija, kuriai lietuviai kasmet dėkoja, prieš pat islandų nepriklausomybės dieną (birželio 17 dieną) sukurdami ypatingą šventę Vilniuje. Antrojoje 1991-ųjų pusėje Lietuvą pripažino ir pasaulio didžiosios valstybės.

Kasmet Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną ant valstybės ir savivaldybių institucijų bei kitų įstaigų, įmonių ir organizacijų, bei gyvenamųjų namų iškeliama Lietuvos vėliava. Minint kovo 11-ąją pagerbiami "žuvusieji už Lietuvos laisvę", Nepriklausomybės aikštėje vyksta valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija, koncertai, parodos.

2062
Tegai:
Nepriklausomybės Aktas, šventė, Mindaugo karūnavimo diena, Kovo 11-oji, Vasario 16-oji, Sausio 13-osios įvykiai, Vytautas Landsbergis, Lietuva
Dar šia tema
Kaltinamasis Sausio 13-osios byloje parašė laišką Putinui
Rusija parems savo piliečius teisme, Sausio 13-osios įvykių byloje
Gorbačiovas neketina dalyvauti Sausio 13-osios bylos procese
Lietuviai prisimena Sausio 13-osios įvykius
Rusija Sausio 13-osios bylos teismo procesą pavadino šališku
Televizoriaus ekranas

Lietuvos televizijos programose ir toliau mažėja rusiškos produkcijos

(atnaujinta 14:33 2020.10.01)
Tyrimo metu nustatyta, kad, palyginti su 2019-aisiais, šiemet rusiškos produkcijos kiekis nacionalinėse televizijos programose dar labiau sumažėjo

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Lietuvos radijo ir televizijos komisija atliko kasmetinį tyrimą, kad nustatytų, kiek ir kokios kilmės programų transliuoja televizijos Lietuvoje, rašoma komisijos pranešime.

Komentuodamas tyrimo išvadas Komisijos pirmininkas Mantas Martišius pastebėjo, kad rusiškos produkcijos kiekis mūsų šalyje matomose televizijos programose nuosekliai mažėja, o daugumoje rodytų televizijų programų Europos kūrinių proporcija yra didesnė nei 50 proc. televizijos produkcijos kiekio.

"Džiugu, kad europietiški kūriniai vis ryškiau randa kelią į visų lietuviškų televizijų programas, taip stiprindami ir puoselėdami bendrijos pamatines vertybes bei skatindami platesnį Europoje sukurtų produktų pažinimą", — sakė Martišius.

Tyrimo metu nustatyta, kad, palyginti su 2019-aisiais, šiemet rusiškos produkcijos kiekis nacionalinėse televizijos programose dar labiau sumažėjo.

"Viliuosi, kad pozityviosios tendencijos vis drąsiau skiepysis į lietuviškų televizijų programas, kartu leisdamos geriau pažinti savo artimus ir tolimus bendrosios erdvės kaimynus", — pridūrė Martišius.

Anksčiau konservatoriai inicijavo Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kuriomis nustatyta, kad televizijos programos ir radijo transliacijos ne oficialiomis ES kalbomis negali užimti daugiau nei 10 % eterio laiko.

Lietuva reguliariai bando riboti Rusijos televizijos kanalų transliavimą. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) ketino apriboti televizijos "Rossija 24" transliaciją dėl Rusijos Valstybės Dūmos deputato Vladimiro Žirinovskio pareiškimų. Visos Rusijos valstybinės televizijos ir radijo transliavimo bendrovės Tarptautinių santykių direktorato vadovas Piotras Fedorovas pabrėžė, kad tokie Vilniaus veiksmai nėra pagrįsti.

LRTK taip pat metams sustabdė Rusijos "RTR-Planeta" televizijos kanalo transliaciją. 

Šiemet šalyje taip pat buvo uždrausta transliuoti penkis RT kanalus. Lietuva savo sprendimą pagrindė tuo, kad jie priklauso MIA "Rossija segodnia" generaliniam direktoriui Dmitrijui Kiseliovui, kuriam taikomos ES sankcijos. Tačiau "RT" vyriausioji redaktorė yra Margarita Simonian, kuriai netaikomos jokios ES sankcijos, o bendrovės MIA "Rossija segodnia" ir "RT" yra atskiri juridiniai asmenys.

Rusija ne kartą pabrėžė, kad Lietuvos valdžios veiksmai yra ir neleistini.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pažymėjo, kad Baltijos šalių valdžios iniciatyvos pirmiausia palies rusakalbę auditoriją, jos "neapsaugotus sluoksnius". Ji priminė, kad specializuotos tarptautinės organizacijos ne kartą smerkė tokių draudimų ir apribojimų taktiką ir ragino žiniasklaidos pliuralizmą bei visuomenės prieigos prie įvairių informacijos šaltinių užtikrinimą.

Tegai:
tyrimas, televizija
Dar šia tema
Lietuvoje mažėja rusiškų televizijos laidų apimtys
Moteris parduotuvėje, archyvinė nuotrauka

Parduotuvių tyrimas parodė, kaip pasikeitė pigiausių maisto produktų krepšelis

(atnaujinta 14:06 2020.10.01)
Rugsėjo mėnesį pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis buvo 0,19 euro brangesnis nei pernai

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis Lietuvos parduotuvėse krenta 5 mėnesį iš eilės ir, palyginti su rugpjūčio mėnesiu, sumažėjo -1,33 eurų (-2,3 proc.), rodo rugsėjo Pricer.lt kainų analizė.

Tuo tarpu pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis buvo tik 0,19 euro brangesnis nei praeitų metų rugsėjo mėnesį.

"Maximos" tinklo krepšelis — pigiausias: jis atpigo 0,62 euro. "LIDL" užima antrąją vietą, "Norfa" — trečiąją. Toliau — "RIMI", "IKI" ir "E-RIMI".

Populiarių ir gerai žinomų Pricer.lt produktų vidutinio krepšelio kainų rugsėjo mėnesio analizė rodo, kad, palyginti su 2020 rugpjūčio mėnesiu, kainos krenta -1,74 euro (4,3 proc.). 2020 rugsėjo mėnesio žinomų produktų vidutinio krepšelio kaina buvo -0,58 euro mažesnė už 2019 rugpjūčio mėnesio krepšelį.

Žinomų prekių ženklų krepšelio kainų reitinge pigiausiu tapo IKI, krepšelio kainą sumažinusi -4,17 euro. "Barbora" — antrojoje vietoje, "Rimi" — trečiojoje, "Maxima" užima ketvirtąją vietą, penktojoje vietoje palikdama "e-Rimi".

"Rugsėjis — mėnuo, kai mažmeninėje maisto prekyboje jaučiamas štilis. Vartotojas, išleidęs pinigus atostogoms, vaikų paruošimui mokyklai, daro pauzę ir pradeda elgtis atsakingiau. O čia dar COVID19 "antroji banga", skatinanti pavasarį stebėtą elgesį — lankytis parduotuvėse rečiau ir pirkti daugiau — viskas veda prie to, kad pirkėjas renkasi tas parduotuves, kurios geriau sprendžia jo poreikius ir atsisako apsilankymų antro pasirinkimo parduotuvėse", — rašo analizės autoriai.

Taip pat tyrimo autoriai pažymi, kad kaip patikimiausią būdą pritraukti pirkėjus mažmeninės prekybos tinklai mato kainų mažinimą.

Kaip rodo anksčiau atlikta Lietuvos banko apklausa, namų ūkiai patyrė negatyvių pasekmių dėl COVID-19 ir vartojimo klausimu bus atsargesni. 

Daugiau nei pusė (52 %) apklaustų namų ūkių teigė pajutę dėl COVID-19 įvesto karantino pasekmes, beveik trečdalis (29 %) respondentų nurodė dėl to patyrę pajamų sumažėjimą. 

Pastaroji priežastis buvo įvardijama dažniausiai — ją nurodė daugiau nei pusė (62 %) karantino poveikį jautusių namų ūkių. Kiek rečiau nurodytas išlaidų sumažėjimas (29 %) ar jų padidėjimas (24 %), darbdavio paskelbta prastova (15 %).

Tegai:
tyrimas
Dar šia tema
Ekonomistas papasakojo apie sėkmingą koronaviruso krizės įveikimą  
Vienam iš "Lietuvos geležinkelių" konduktorių nustatytas koronavirusas
Klaipėdoje dėl COVID-19 bus tikrinamos kavinės, parduotuvės ir pramogų vietos
Duobė vietoj parduotuvės: Estija liko be didžiausio prekybos centro
Įvažiavimas į Baltarusiją

Baltarusijos į ES šalis negali patekti šimtai sunkvežimių

(atnaujinta 14:37 2020.10.01)
Lenkijos kryptimi eismas laisvas. Taip pat pabrėžiama, kad link Ukrainos susidarė nedidelė spūstis

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Iš Baltarusijos į ES šalis bando išvykti daugiau kaip 460 sunkvežimių, apie tai pranešė Baltarusijos valstybės sienos komitetas.

Didesnė spūstis pastebėta Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje. 12:00 valandos duomenimis, eilėje laukia daugiau nei 360 sunkvežimių. "Kamennyj Log" kontroles punkte laukia 110 sunkvežimių, "Privalkoje" — 150. "Beniakonių" ir "Kotlovkos" kontrolės punktuose stovi atitinkamai 61 ir 40 sunkvežimių.

Eilės taip pat susiformavo prie Baltarusijos ir Latvijos sienos. Dviejuose postuose yra daugiau kaip šimtas sunkvežimių. Lenkijos kryptimi keliai laisvi.

Baltarusijos ir Ukrainos pasienyje taip pat yra nedidelis kamštis. Vienintelė vieta, kurioje prisikaupė sunkvežimių, yra "Novaja Guta" patikros punktas, kuriame stovi 30 sunkvežimių.

Tegai:
pasienio kontrolės punktas, Lenkija, Lietuva, Baltarusija
Dar šia tema
Lietuvos ir Ukrainos susisiekimo ministrai aptarė bendradarbiavimą transporto srityje
Baltarusiams, gavusiems leidimą gyventi Lietuvoje, COVID-19 tyrimas nebeprivalomas
Lietuva nežino, ką Baltarusija įtraukė į sankcijų sąrašą