Skiepai, archyvinė nuotrauka

Kūdikiai Lietuvoje nuo liepos bus skiepijami nuo B tipo meningokoko

90
(atnaujinta 16:52 2018.01.11)
Skiepai nuo B tipo meningokokinės infekcijos oficialiai įtraukti į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, todėl mažylių skiepijimas vyks nemokamai

VILNIUS, sausio 11 — Sputnik. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pasirašė įsakymą, kuriuo į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių yra įtraukiami skiepai nuo B tipo meningokokinės infekcijos, praneša SAM spaudos tarnuba.

Skiepai nuo gripo, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Игорь Зарембо

Planuojama, kad kūdikiai bus pradėti skiepyti jau šių metų liepos mėnesį, kai tik bus nupirktos ir į Lietuvą pristatytos vakcinos.

Bus skiepijami patys mažiausi, 2 mėnesių sulaukę, pacientai. Kaip ir įprasta, pilną skiepijimo schemą sudarys trys vakcinos dozės, tai reiškia, kad mažyliai bus skiepijami tris kartus ir tėveliams už tai mokėti nereikės. Pirmąją vakcinos dozę gaus 2 mėnesių kūdikiai, antrąją — 4 mėnesių, o trečiąją — 12-15 mėnesių.

Ministro Verygos teigimu, nuo šiol Lietuva bus viena pirmųjų šalių Europoje, pradėjusi skiepyti vaikus nuo B tipo meningokokinės infekcijos. Iki šiol šie skiepai buvo įtraukti tik į Airijos, Jungtinės Karalystės ir  Italijos skiepijimų kalendorius.

"Lietuvoje sergamumas meningokokine infekcija yra gana didelis, o palyginti neseniai sukurta vakcina yra išties labai brangi, todėl tėveliams dažnai būdavo sudėtinga savo mažylius paskiepyti. Tad buvo ieškoma galimybių ir labai džiaugiuosi, kad jos rastos, jog būtų pradėti skiepyti vaikučiai, kurie patiria didžiausią riziką susirgti šia klastinga liga, nusinešančia gyvybes", — sako ministras.

Tad, pasak Verygos, dabar viskas priklauso nuo Valstybinės ligonių kasos (VLK) ir jos organizuojamų viešųjų pirkimų procedūrų, kurių metu turi būti nupirktos reikiamos vakcinos, siekiant užtikrinti sklandų mažylių skiepijamą.

SAM duomenimis, VLK artimiausiu metu pradės vykdyti meningokokinės infekcijos vakcinos pirkimą ir planuojama, kad vakcina Lietuvą pasieks kaip ir numatyta — iki 2018 metų liepos 1 dienos.

2018 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžete šios meningokokinės vakcinos įsigijimui numatyta 2,6 milijono eurų. Vaikams skiepyti skirtas vakcinas VLK perka kasmet, už jas sumokama PSDF lėšomis.

SAM primena, kad nuo šių metų rudens vaikai bus pradėti skiepyti ir nuo rotavirusinės infekcijos. Šia vakcina bus skiepijami vaikai nuo 2 mėnesių. Jai įsigyti per metus planuojama išleisti apie 600 tūkstančių eurų.

90
Tegai:
kūdikiai, vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius, skiepai, B tipo meningokokinė infekcija, Lietuva
Temos:
Medicina ir sveikata (418)
Dar šia tema
Šalies vaikus planuojama skiepyti nuo meningokokinės infekcijos
Nuo pneumokokinės infekcijos galima pasiskiepyti nemokamai
Marso paviršius

NASA pranešė, kada įvyks pirmasis sraigtasparnio skrydis Marse

(atnaujinta 13:07 2021.04.11)
Anksčiau buvo pranešta, kad išradingumas pirmąjį skrydį atliks maždaug balandžio 8 dieną. Kaip antradienį patikslino departamentas, tai įvyks po kelių dienų, o atidėjimo priežasčių neįvardijo

VILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Pirmasis bandomasis sraigtasparnio "Ingenuity" skrydis Marse vyks ne anksčiau kaip sekmadienį, praneša RIA Novosti su nuoroda į NASA spaudos tarnybą.

Anksčiau buvo pranešta, kad išradingumas pirmąjį skrydį atliks maždaug balandžio 8 dieną. Kaip antradienį patikslino departamentas, tai įvyks po kelių dienų, o atidėjimo priežasčių neįvardijo. Jei pirmasis skrydis įvyks balandžio 11 dieną, misijos darbuotojai pirmadienio rytą Maskvos laiku NASA svetainėje praneš apie tai ir gautus preliminarius duomenis.

Skrydis sraigtasparniu, kuris turėtų pakilti į maždaug trijų metrų aukštį, jei pavyks, būsimi skrydžiai vyks maždaug 5 metrų aukštyje. Tai bus "pirmasis skrydis ir valdomas prietaiso skrydis" kitos planetos paviršiuje, pabrėžia NASA.

Anksčiau Amerikos kosmoso departamento ekspertai teigė, kad pasiruošimas pirmajam Marso skraidymui bepiločiu orlaiviu trunka apie šešias dienas, per tą laiką jį gabenantis "Perseverance" aparatas turi jį pristatyti į paleidimo vietą, o misijos specialistai turi patikrinti visų lėktuvų veikimą. jo sistemos, pirmiausia peiliai ir akumuliatorių įkrovimas.

Sraigtasparnis "Ingenuity" į Marsą atvyko vasarį ir yra "Perseverance" aparato misijos dalis. Jis, pasak NASA, atidžiai stebės sraigtasparnio bandymą ir perduos vaizdus bei kitus duomenis, gautus bandomojo skrydžio į Žemę metu.

Tegai:
NASA, Marsas
Lietus

Lietus ir vėjas: Lietuva laikinai atsisveikins su šiltu oru

(atnaujinta 14:46 2021.04.11)
Ketvirtadienį ir penktadienį vėjas bus gūsingas, vietomis jis sieks 15 metrų per sekundę, pranešė sinoptikai

VILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Nuo pirmadienio Lietuvoje karštis palaipsniui atslūgs. Apie tai pranešė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Pirmadienio naktį žymesnių kritulių nenumatoma. Žemiausia oro temperatūra svyruos tarp 3 ir 8 laipsnių šilumos. Dieną daugelyje vakarų rajonų lis. Oras sušils iki 11-16 laipsnių, vakarinėje šalies dalyje vietomis oro temperatūra svyruos nuo 8 iki 10 laipsnių.

Antradienį didžiojoje Lietuvos dalyje lynos, dieną vietomis lietus ir sniegas. Naktį oro temperatūra bus nuo 1 iki 6 laipsnių šilumos, dieną nuo 5 iki 10 laipsnių šilumos, rytinėje šalies dalyje vietomis temperatūra gali siekti 14 laipsnių šilumos.

Trečiadienio naktį rytinėje šalies dalyje daug kur iškris krituliai, daugiausiai lynos, o kai kur lietus ir dieną. Naktį vietomis bus plikledis. Naktį temperatūra svyruos nuo -2 iki +3, dieną nuo 5 iki 10 laipsnių šilumos.

Ketvirtadienio naktį šalies pietryčiuose lynos, vietomis lynos, dieną be didesnių kritulių. Po pietų šiaurės rytų vėjo gūsiai vietomis sieks 15-18 metrų per sekundę. Naktį oro temperatūra svyruos nuo -1 iki 4 laipsnių šilumos, o dieną nuo 7 iki 12 laipsnių.

Penktadienį lietaus tikimybė menka. Naktį šiaurės rytų vėjo gūsiai vietomis sieks 15 metrų per sekundę. Naktį oro temperatūra svyruos nuo -1 iki +4, o dieną — nuo 8 iki 13 laipsnių šilumos.

Tegai:
Lietuva, orai
Arktis, archyvinė nuotrauka

Mokslininkai paskelbė, kada deguonis atsirado Žemės atmosferoje

(atnaujinta 10:08 2021.04.11)
Manoma, kad iš pradžių Žemės atmosfera buvo baltai anoksinė, o maždaug prieš 2,43–2,45 milijardo metų ji tapo gerokai praturtinta deguonimi

VILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Nauji duomenys apie izotopų santykio tyrimus paleoproterozojinėse uolienose Pietų Afrikoje rodo, kad deguonis tapo nuolatine Žemės atmosferos dalimi prieš 2,22 milijardo metų, 200 milijonų metų vėliau, nei manyta anksčiau. Tyrimo rezultatai skelbiami žurnale "Nature".

Manoma, kad iš pradžių Žemės atmosfera buvo baltai anoksinė, o maždaug prieš 2,43–2,45 milijardo metų ji tapo gerokai praturtinta deguonimi. Šis įvykis, kurį mokslininkai vadina deguonies revoliucija, leido sukurti gyvybę Žemėje, tokią kokia mums žinoma.

Mokslininkai iš JAV, Didžiosios Britanijos ir Danijos analizavo jūrinių nuosėdinių uolienų iš Pietų Afrikos sudėtį nuo jų susiformavimo amžiaus iki paleoproterozojaus — nuo 2,5 iki 1,6 milijardo metų. Naudodami sieros, geležies ir anglies izotopinius žymenis, mokslininkai sugebėjo išsamiai rekonstruoti to laikotarpio redokso sąlygų pokyčių vandenyne vaizdą, o iš čia — nustatyti deguonies lygį senovės atmosferoje.

Paaiškėjo, kad pradinis sodrinimas deguonimi, neviršijant 10–5 laipsnių, palyginti su šiuolaikiniu, iš tikrųjų įvyko maždaug prieš 2,43 mlrd. Metų. Bet tada deguonies lygis vėl ir vėl krito ir kilo, prieš maždaug 2,22 milijardo metų tapdamas nuolatine Žemės atmosferos dalimi.

Autorių teigimu, šie svyravimai leidžia paaiškinti kraštutinius klimato pokyčius, įvykusius proterozojaus pradžioje, kai per gana trumpą laikotarpį geologiniu požiūriu Žemė patyrė keturis apledėjimus — visa planeta kelis milijonus metų buvo visiškai uždengta ledu ir sniegu.

Mokslininkai tai aiškina staigiais atmosferos dujų  deguonies ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tokių kaip metanas ir anglies dioksidas, santykio pokyčiais. Yra žinoma, kad kuo aukštesnis pastarojo lygis, tuo stipresnis šiltnamio efektas yra susijęs su atšilimu planetoje. Perėjimas prie deguonies, priešingai, sukelia staigų atvėsimą ir kito ledynmečio pradžią.

Tyrėjai mano, kad vulkanai galbūt buvo pagrindiniai šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltiniai, o atšilimo laikotarpiai siejami su aktyviomis vulkanizmo fazėmis. Ir kai ugnikalniai nurimo, vėl prasidėjo apledėjimas.

"Prieš pradėdami šį darbą, mes pasidomėjome, kodėl įvyko keturi ledyniniai įvykiai, kai deguonis jau buvo nuolatinis atmosferos komponentas", — vienas iš tyrimo autorių Andrejus Bekeris iš Žemės mokslų ir planetų katedros. — Mes nustatėme, kad galutinis deguonis iš tikrųjų įvyko tik po ketvirtojo, paskutinio paleoproterozojaus eros apledėjimo, o ne prieš jį, ir tai, mūsų supratimu, yra pagrindinės mįslės sprendimas".

Taigi mokslininkai mano, kad deguonies revoliucija, po kurios prasidėjo ilgas ekologinio stabilumo laikotarpis, įvyko 200 milijonų metų vėliau, nei manyta anksčiau.

"Mes anksčiau manėme, kad po to, kai deguonies lygis pakilo, jis niekada nesugrįžo į žemą lygį", — tęsia Bekeris. — Dabar mes pastebime, kad jis dvejojo ​​ir nusileido iki labai žemo lygio, ir tai gali turėti dramatiškų pasekmių suvokiant išnykimo įvykiai ir gyvenimo evoliucija".

"Mes negalime suprasti atmosferos prisotinimo deguonimi priežasčių ir pasekmių — svarbiausio veiksnio, turinčio įtakos planetos gyvenimui — nebent žinome, kada iš tikrųjų įvyko nuolatinis atmosferos prisotinimas deguonimi", — sako pirmasis straipsnio autorius Simonas Pultonas, biogeochemikas iš Lydso universiteto JK.

Antrasis reikšmingas deguonies kiekio padidėjimas atmosferoje įvyko po pusantro milijardo metų, proterozojaus ir Kambro laikotarpio sandūroje, sudarant sąlygas vystytis sudėtingoms gyvybės formoms.

Tegai:
mokslininkas