Kauno pilis, archyvinė nuotrauka

Kauniečiai iki sausio 22-osios sprendžia, kur stovės Vytis

52
(atnaujinta 15:26 2018.01.12)
Kauno savivaldybė ieško vietos, kur pastatyti Vyčio skulptūrą, kurios atsisakė vilniečiai, Kauno gyventojai iki sausio 22 dienos gali rinktis iš trijų pasiūlymų

VILNIUS, sausio 12 — Sputnik. Kauno miesto savivaldybė paskelbė apklausą, kurios metu kauniečiai nuspręs, kur stovės tautos simboliui Vyčiui skirta skulptūra, rašoma savivaldybės pranešime spaudai.

Kauniečiai gali rinktis iš trijų vietų — Kauno pilies prieigų, Santakos parko ir Nemuno salos. Balsavimas vyks iki sausio 22 dienos.

Balsuoti Kauno miesto savivaldybės paskelbtoje apklausoje galima tinklalapyje http://vytis.kaunas.lt Balsavimas vyks iki sausio 22 dienos, 09:00 ryto. Kiekvienas žmogus gali balsuoti vieną kartą per parą.

Prieš pora savaičių Kauno meras, skulptorius Arūnas Sakalauskas ir Vyčio paramos fondo vadovai pasirašė susitarimą dėl skulptūros "Laisvės karys" įgyvendinimo Kaune. Nuo šio penktadienio kauniečiai kviečiami atiduoti savo balsą sprendžiant, kuri Kauno vieta geriausiai tiktų šiam kūriniui.

"Per pastarąjį mėnesį sulaukėme daugybės kauniečių pasiūlymų, kur galėtų stovėti Vytis. Tarp jų išsiskyrė trys dažniausiai minėtos vietos — Santakos parkas, Nemuno sala ir Kauno pilies prieigos. Vytis yra laisvės ir tautos simbolis. Norime, kad šį svarbų sprendimą priimtų patys kauniečiai", — akcentavo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Siekiama, kad Vytis Kaune iškiltų iki liepos 6-osios, kuomet bus minima Valstybės diena. Pasak skulptūros autoriaus Sakalausko, vienintelė vieta, kur per tokį trumpą laiką įmanoma iš bronzos išlieti tokią skulptūrą, yra didžiulė liejykla Ukrainoje.

Kada išlįsime iš bunkerių? >>

Planuojama, jog "Laisvės karys" bus sukurtas ir pastatytas vien tik už žmonių ir įmonių suaukotas lėšas, kurias renka Vyčio paramos fondas.

Tikslus skulptūros dydis bei jos išliejimo ir pastatymo kaina paaiškės išrinkus jai skirtą vietą.

52
Tegai:
balsavimas internetu, Vyčio skulptūra, balsavimas, Kaunas
Temos:
Lukiškių aikštės laisvės simbolis — "partizanų" bunkeris ar Vytis (10)
Dar šia tema
Šimašius ragina gelbėti Vyčio simbolį
Fotofaktas: Vytis atsirado Lietuvos ambasadoje Minske
Kuršių nerija, Smiltynė, Lietuva

Paaiškėjo naujojo kelto tarp Klaipėdos ir Kuršių nerijos pavadinimas

(atnaujinta 06:30 2020.07.14)
Visų pirma, naujasis laivas yra skirtas transporto priemonėms gabenti, tačiau prireikus jis gali būti nukreiptas į Senąją perkėlą

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Naujas keltas Klaipėdoje turi vardą, Facebook praneša kompanija "Smiltynės perkėla".

Kaip pažymėta, laivui buvo suteiktas simbolinis pavadinimas "Klaipėda". Tai yra naujausias iš keltų, kuriuos turi Smiltynės perkėla.

Keltas galės vienu metu plukdyti iki 40 automobilių arba 600 keleivių, 8 didžiuosius turistinius autobusus. Keltų korpusas bus pagamintas iš plieno, o antstatas — iš aliuminio, kuris naudojamas jūrų pramonėje.

Laivas turės keturias pakrovimo ir iškrovimo rampas, jo jėgainės bus varomos dyzelinu.

Prireikus laivas galės būti nukreiptas dirbti į Senąją perkėlą ir plukdyti vienu metu iki 1000 keleivių.

Dabar Klaipėdoje yra dvi perkėlos — Senoji (Šiaurės kyšulyje), iš kurios išplaukia tik keleiviai, ir Naujoji, iš kurios plukdomos transporto priemonės.

Keltas jungia Klaipėdą ir Kuršių neriją.

Tegai:
keltas, Klaipėda
Dar šia tema
Nuteisti dideliais kiekiais narkotines medžiagas platinę klaipėdiečiai
Nuo kitos savaitės dalis namų Klaipėdoje liks be karšto vandens
Statybininkas, archyvinė nuotrauka

Darbo rinka po karantino: augo ir paklausa, ir pasiūla

(atnaujinta 22:48 2020.07.13)
Praėjusį mėnesį darbo ieškantys asmenys galėjo rinktis iš 27,1 tūkst. pasiūlymų, tuo tarpu darbuotojų poreikis augo 26,3 proc. ir priartėjo prie 2019 metų lygio

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Po ekstremalios situacijos ir karantino paskelbimo drastiškai smukusi darbo jėgos paklausa vėl įgauna pagreitį, praneša Užimtumo tarnyba. 

Palyginti su geguže, birželį darbuotojų poreikis augo 26,3 proc. ir priartėjo prie 2019 m. lygio. Darbo ieškantys asmenys galėjo rinktis iš 27,1 tūkst. pasiūlymų, pernai — iš 29,8 tūkst.

Daugiausia pasiūlymų registravo paslaugų sektoriaus darbdaviai — 63 proc. Kas ketvirta (20,3 proc.) darbo vieta — pramonėje, statybos sektoriuje — 12 proc., žemės ūkyje — 4,7 proc.

Pasak Užimtumo tarnybos direktorės Ingos Balnanosienės, nuo pradžios balandžio paskirtos subsidijos 23,4 tūkst. Lietuvos darbdavių, kurie prašė finansinės paramos už 185,7 tūkst. darbuotojus, esančius prastovose. Taip pat išmokas gavo 83 tūkst. savarankiškai dirbančių asmenų. 

"Auganti darbo paklausa pasibaigus karantinui rodo, kad valstybės suteikta finansinė parama darbdaviams ir savarankiškai dirbantiems asmenims buvo savalaikė ir reikalinga. Ji labai prisidėjo stabilizuojant darbo rinką", — teigė Balnanosienė.

Be to, dabar sudarytos galimybės kreiptis dėl darbo paieškos išmokos — daugiau nei 32 proc. registruotų Užimtumo tarnyboje klientų jau pateikė prašymus ją gauti.

Pirmąjį vasaros mėnesį paklausiausi specialistai darbo rinkoje buvo reklamos ir rinkodaros specialistai, administravimo ir vykdomieji sekretoriai, sandėliavimo tarnybos tarnautojai, jaunesnieji socialiniai darbuotojai, apskaitos ir buhalterijos tarnautojai, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojai, buhalteriai ikimokyklinio ugdymo mokytojai, socialiniai darbuotojai ir konsultantai. 

Tarp kvalifikuotų darbininkų ir paslaugų sektoriaus darbuotojų galima išskirti sunkiasvorių sunkvežimių vairuotojus, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojus, parduotuvių pardavėjus, virėjus, statybininkus, dažytojus, vandentiekininkus ir vamzdynų montuotojus, dailides ir stalius, suvirintojus, siuvėjus.

Palyginti su geguže, labiausiai augo nekvalifikuotų augalininkystės darbininkų, namų valytojų ir pagalbininkų bei pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų poreikis.

Birželį didėjo ir sezoninių darbuotojų poreikis — darbdaviai įregistravo 1,9 tūkst. terminuoto darbo pasiūlymų — 21,4 proc. daugiau nei gegužę. 

Įdarbinimas padidėjo 30 proc.

Palyginti su geguže, birželį įdarbinimas padidėjo net 30,1 proc. (4,4 tūkst.). Per mėnesį tarpininkauta įsidarbinant 18,9 tūkst. asmenų — tai 42,3 proc. daugiau nei pernai birželį. Dauguma — 16,6 tūkst. pradėjo dirbti neterminuotai. Daugiausiai — apie 64,9 proc. — darbo ieškančių asmenų įsidarbino paslaugų sektoriuje. Kituose sektoriuose įsidarbinusiųjų dalis, palyginti su geguže, mažėjo. Įsidarbinusieji pramonėje sudarė 19,8 proc., statybose — 10,5 proc., žemės ūkyje — 4,7 proc.

Moterys tarp įdarbintųjų sudarė 48 proc., vyrai — 52 proc., jaunimo iki 29 m. — 34,3 proc., vyresni kaip 50 m. — 24 proc., ilgalaikių bedarbių — 8,4 proc.

Darbo neturi 12,1 proc. Lietuvos darbingo amžiaus gyventojų

Liepos 1 dieną šalyje registruota 208,1 tūkst. darbo neturinčių asmenų — 69,6 tūkst. daugiau nei prieš metus ir 4,4 tūkst. daugiau nei šių metų birželio 1 dieną. Registruotas nedarbas siekė 12,1 proc. 

Praėjusį mėnesį į Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrius kreipėsi 28 tūkst. darbo neturinčių žmonių — tai 31,4 proc. daugiau nei gegužę.

Liepos 1 dieną buvo registruota 40,6 tūkst. jaunuolių iki 29 m. Per mėnesį darbo neturinčio jaunimo skaičius augo 1,3 tūkst.,  palyginti su 2019 m. liepos 1 d. — beveik 18 tūkst. Darbo ieškojo 81,9 tūkst. vyresnių kaip 50 m. asmenų — tai 14,9 proc. šalies tokio paties amžiaus gyventojų.

Daugiausia nedirbančių gyventojų buvo registruota Lazdijų r. (18,3 proc.), Kalvarijos (17,6 proc.), Zarasų r. (17,4 proc.) ir Ignalinos r. (17,3 proc.) savivaldybėse. Mažiausias nedarbas išlieka šalies pajūryje — Neringoje (3,5 proc.), Klaipėdos r. (6,7 proc.) bei Kretingoje (7,7 proc.).

Tarp didžiausių šalies miestų mažiausiai darbo neturinčių asmenų buvo Šiauliuose (9,6 proc.), daugiausiai — Panevėžyje (12,9 proc.).

Iš viso koronaviruso infekcijos Lietuvoje atvejų nustatyta 1874. Iki šiol mirė 79 žmonės. Pasveikusiųjų — 1571.

Nuo birželio 17 dienos Lietuvos valdžia panaikino karantiną, tačiau galioja nepaprastoji padėtis. Karantino režimas buvo įvestas nuo kovo 16 dienos.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 12,5 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 561 tūkst. žmonių.

Tegai:
darbo rinka