Lėlė, archyvinė nuotrauka

Disidentė: Lietuvos prezidentė, policija ir teismai slepia pedofilijos bylą

784
(atnaujinta 09:06 2018.01.15)
Lietuvos Laisvės premijos laureatė Nijolė Sadūnaitė palygino 1991 metų sausio 13-osios dienos įvykius su tragedija, įvykusia mirusio Drąsiaus Kedžio šeimoje, kuris susidorojo su dukros prievartautoju

VILNIUS, sausio 14 — Sputnik. Vienuolė Nijolė Sadūnaitė po Laisvės premijos  įteikimo, sausio 13 dieną Seime vykstančio 1991 metų sausio 13-osios dienos įvykių 27-ųjų metinių minėjimo metu, pasakė kalbą apie Lietuvos dorovę.

Sadūnaitė pasmerkė dabartinę Lietuvos teismų sistemą ir nesąžiningus teisėjus. Ji priminė apie tragediją, kuri įvyko 2012 metais Kedžių šeimoje.

Tada verslininkas Drąsius Kedys nušovė Kauno apygardos teismo teisėją Joną Furmanavičių už savo dukters 8-metės Deimantės seksualinį prievartavimą. Po to Deimantės tėvas buvo nužudytas (tyrimas taip ir nenustatė, kas ir kaip tai padarė), o Deimantę iš šeimos, kurioje ji buvo auginama, jėga paėmė 240 ginkluotų Lietuvos policininkų.

Kedžių šeimoje įvykusi tragedija tapo visos Lietuvos tragedija. 

Pasak Sadūnaitės, žmonės, kurie stojo ginti Lietuvą prie Seimo ir Vilniaus televizijos bokšto 1991 metais sausio 13-ąją dieną, yra panašūs į žmones, kurie gynė Kedžių šeimos teisę į Deimantės globą.

Teismas nusprendė grąžinti Deimantę jos motinai (kuri pati ir atidavė Deimantę  seksualiai išnaudoti), tai reiškia, kad atidavė mergaitę į žmonių, prieš kuriuos ji liudijo, rankas.

Praėjo aštuoneri metai, tačiau visuomenėje mergaitės daugiau niekas nematė. Sadūnaitė priminė, kad iškart po Deimantės pagrobimo viešojoje erdvėje pasirodė filmukas, kuriame kažkokiomis medžiagomis apsvaiginta mergaitė sako, kad ji turi aštuonias rankas, o kiek vėliau buvo paviešintos netikros šios mergaitės nuotraukos, kad įtikintų visuomenę, kad Deimantė yra gyva.

Pasak Sadūnaitės, mergaitės, tikriausiai, nebėra gyvųjų tarpe.

Laikraščiai, archyvinė nuotrauka
© Photo: Depositphotos

"Iki šiol joks pareigūnas, taip pat ir mergaitės poėmį organizavęs tuometinis policijos generalinis komisaras — dabar premjeras neprisiėmė atsakomybės už valstybės nebesaugomą, o iš tiesų,  tai visiškai izoliuotą mergaitę, kuri šiuo metu galėtų net interneto erdvėje bendrauti, deje internetas tyli", pažymi Sadūnaitė.

Pasak Sadūnaitės, mergaitės likimu susirūpinę piliečiai iki šiol reikalauja iš valdžios institucijų tiesos apie Deimantės likimą, rengia akcijas, tačiau atsakingi pareigūnai į tai niekaip nereaguoja, "tyli ir laisva save vadinanti didžioji žiniasklaida".

"Šios analogų Lietuvos istorijoje neturinčios daugiametės pilietinės akcijos atžvilgiu yra vykdoma totali informacinė blokada. <…> Tad noriu jūsų paklausti: kas čia? Ar tai ta laisvė, dėl kurios mes, negailėdami gyvybės, aukojomės 1991 metų sausio 13-ąją?" — klausia Sadūnaitė.

Be to, laureatė priminė prezidentei Daliai Grybauskaitei apie neištesėtą pažadą išsamiai ištirti šią situaciją.

Savo kalbos pabaigoje Sadūnaitė kreipėsi į Lietuvos vadovę, su prašymu ministrui pirmininkui Sauliui Skverneliui ir Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui iki vasario 16 dienos pateikti duomenis, ar Deimantė gyva, ir informuoti visuomenę apie dabartinę merginos buvimo vietą.

Sadūnaitė pabrėžė, kad Lietuvos šimtmečio sukaktimi ji negalės džiaugtis ir švęsti jos, kol negaus sąžiningo atsakymo į šį klausimą.

"Savo nekaltų žmonių aimanoms ir kančioms akla valstybė ir visuomenė, apsimetanti, kad nematė vaiko ašarų, negirdėjo jo klyksmo, švenčianti ir šokanti ant savo pačios pražudytų vaikų kapų, neturi ateities", — sako laureatė.

"Parodykite jos kapelį", — paprašė ji prezidentę Grybauskaitę, kuri buvo salėje, tačiau nekalbėjo, "kad mes šiandien galėtume ją aplankyti, padėti gėlių, nusilenkti, pasimelsti ir atsiprašyti, kad nesugebėjome jos išsaugoti".

Sadūnaitės manymu, Deimantė, tikriausiai, buvo nužudyta, nes dabar mergina tapusi mergaitė gana atsakingai galėtų duoti parodymus teisme apie pedofilus, užimančius svarbias pareigas dabartinėje Lietuvos Respublikoje.

Pasak Sadūnaitės, tai buvo padaryta, galbūt tam, kad šis baisus aukštų pareigūnų pedofilų nusikaltimas nebūtų ištirtas, o kaltininkai liktų nenubausti.

Pasitraukusi iš tribūnos Sadūnaitė vėl grįžo prie mikrofono ir pasakė susirinkusiems: "Prezidentė man ką tik pasakė, kad ji niekada nežinojo ir nežino, kur yra Deimantė Kedytė. O aš žinau!"

784
Tegai:
pedofilija, Sausio 13-osios įvykiai, Nijolė Sadūnaitė, Dalia Grybauskaitė, Lietuva
Temos:
Su pedofilais kovojusios Neringos Venckienės byla (56)
Gydytojas

SAM pateikė rekomendacijas gydymo įstaigoms dėl apsaugos priemonių rezervo kaupimo

(atnaujinta 14:50 2020.10.01)
Ketvirtadienio duomenimis, Lietuvoje patvirtintų koronaviruso atvejų skaičius siekia 4784, 92 žmonės mirė

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją šalyje ir padidėjusią riziką medicinos darbuotojams užsikrėsti COVID-19 infekcija, paskelbtos rekomendacijas gydymo įstaigoms dėl apsaugos priemonių rezervo kaupimo, rašo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

Tam, kad gydymo įstaigos dirbtų nepertraukiamai, rekomenduojama sukaupti ir laikyti apsaugos priemonių atsargas ne trumpesniam kaip 30 kalendorinių dienų laikotarpiui. Ne mažiau kaip 20 proc. mėnesinio apsaugos priemonių poreikio savo pavaldumo gydymo įstaigoms rekomenduojama kaupti ir savivaldybėms.

Taip pat rekomendacijose pateikti per mėnesį sunaudojamų apsaugos priemonių vidurkiai vienai stacionaro lovai ir vienam ambulatorines paslaugas teikiančios gydymo įstaigos darbuotojui.

Ministerijoje priminta, kad įstatymai įpareigoja darbdavį užtikrinti darbuotojų aprūpinimą apsaugos priemonėmis ir nustatyti jų naudojimo tvarką.

Iš viso Lietuvoje patvirtintų koronaviruso atvejų skaičius siekia 4784, 92 žmonės mirė. Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtintas 91 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejis.

Tegai:
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), koronavirusas, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuviai išgelbėjo turizmo sezoną Latvijoje
Estijos URM vadovas paragino atkurti "Baltijos burbulą"
Vienam iš "Lietuvos geležinkelių" konduktorių nustatytas koronavirusas
Rinkimai Lietuvoje, archyvinė nuotrauka

VRK: rinkėjo korteles keičia nevardiniai pranešimai apie rinkimus

(atnaujinta 14:48 2020.10.01)
Šiais metais rinkėjai vietoj įprastų vardinių rinkėjo kortelių, gaunamų prieš rinkimus, sulauks pranešimų apie rinkimus 

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Prieš artėjančius Seimo rinkimus rinkėjai sulauks nevardinių pranešimų apie rinkimus, praneša Vyriausioji rinkimų komisija.

Pagal naują pranešimo apie rinkimus įteikimo rinkėjams tvarką, nuo šiol pranešimai apie rinkimus nebus įteikiami asmeniškai, o bus metami į rinkėjų pašto dėžutes. Taip pat juose nebeliks rinkėjų asmens duomenų. 

"Šiemet rinkėjai, užuot gavę įprastas vardines rinkėjo korteles, sulauks pranešimų apie rinkimus. Šie pranešimai nebus vardiniai, juose nebus jokių rinkėjų asmens duomenų. Kaip ir anksčiau, ateinant balsuoti nebus būtinybės jų atsinešti į rinkimų apylinkes — užteks turėti tik asmens dokumentą", — teigė VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė.

Pranešime apie rinkimus rinkėjai ras rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą įrašytas rinkėjas, pavadinimą, numerį ir balsavimo patalpos adresą, apygardos, kurios teritorijai priskirta rinkimų apylinkė, pavadinimą ir numerį, rinkimų datą, laiką ir kitą informaciją, susijusią su artėjančiais rinkimais. 

Kaip anksčiau, taip ir šiemet pranešimus rinkėjams pristatys ir kitą su rinkimais susijusią informaciją perduos apylinkių rinkimų komisijų nariai. 

Rinkėjams, turintiems teisę balsuoti namuose, pranešimai, kaip ir anksčiau, bus įteikiami asmeniškai. Apylinkės rinkimų komisijos narys, įteikdamas tokiam rinkėjui pranešimą, pasidomės, ar rinkėjas pasinaudos balsavimo namuose teise, bei suteiks informaciją, kaip jis tai galės įgyvendinti. 

Rinkimų dienomis balsuoti į apylinkes įprastiniu būdu atvykusiems rinkėjams reikės atsinešti tik asmens dokumentą, kuriame yra nuotrauka ir asmens kodas — pasą, asmens tapatybės kortelę, vairuotojo ar pensininko pažymėjimą.

Eilinių Lietuvos Seimo rinkimų pirmasis turas vyks spalio 11 dieną, antrasis — spalio 25 dieną.

Tegai:
Lietuva, rinkimai, Seimo rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Va dabar tai rinkimai — Karbauskis smogė "neliečiamiesiems"
Rinkimų agitacijos subtilybės
Trakų rajone apšaudyti rinkiminiai plakatai
Karinis konfliktas Karabache

Putinas, Trampas ir Makronas susitarė dėl pareiškimo dėl padėties Karabache

(atnaujinta 16:13 2020.10.01)
Valstybių vadovai griežtai pasmerkė įtampos eskalavimą regione ir paragino nedelsiant paskelbti paliaubas, taip pat atnaujinti derybas be išankstinių sąlygų

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Rusijos, JAV ir Prancūzijos prezidentai Vladimiras Putinas, Donaldas Trampas ir Emanuelis Makronas susitarė dėl pareiškimo dėl padėties Kalnų Karabache, jis buvo paskelbtas Kremliaus tinklalapyje.

Rusijos vadovas apie parengtą pareiškimą kalbėjo anksčiau susitikime su nuolatiniais Saugumo tarybos nariais.
Valstybių vadovai griežtai pasmerkė eskalavimą regione ir paragino nedelsiant paskelbti paliaubas, taip pat atnaujinti derybas be išankstinių sąlygų.

Karabacho kontaktinėje linijoje padėtis paaštrėjo rugsėjo 27-osios rytą. Nepripažinta respublika pareiškė, kad Azerbaidžano kariuomenė atidengė ugnį savo teritorijoje, įskaitant sostinę Stepanakertą. Yra civilių aukų.

Baku ir Jerevanas kaltina vienas kitą dėl eskalacijos. Azerbaidžano gynybos ministerija tvirtina, kad Armėnijos pusė pradėjo šaudymą, o Azerbaidžano pajėgos vykdo tik atsakomąsias operacijas. Jerevano teigimu, Karabachą užpuolė oro ir raketų išpuoliai iš Azerbaidžano, kurie sulaukė Turkijos palaikymo.

Военный конфликт в Карабахе
© Sputnik / Минобороны Азербайджана

Karabacho konfliktas

Konfliktas prasidėjo 1988 metų vasarį, kai Kalnų Karabacho autonominis regionas paskelbė apie atsiskyrimą nuo Azerbaidžano TSR. Dėl ginkluotos konfrontacijos 1992–1994 metais Baku prarado Kalnų Karabacho ir septynių gretimų regionų kontrolę.

Nuo 1992 metų ESBO Minsko grupėje, kuriai pirmininkauja Rusija, JAV ir Prancūzija, vyksta derybos dėl taikaus konflikto sprendimo. Azerbaidžanas reikalauja išsaugoti savo teritorinį vientisumą, Armėnija gina nepripažintos respublikos interesus, nes NKR nedalyvauja derybose.

Tegai:
Prancūzija, JAV, Rusija, Kalnų Karabachas