Žiemos olimpinių žaidynių - 2018 talismanai, archyvinė nuotrauka

Devyni Lietuvos sportininkai dalyvaus olimpinėse žaidynėse Pjongčange

186
(atnaujinta 12:04 2018.01.20)
Žiemos olimpinėse žaidynėse dalyvaus daugiau nei du tūkstančiai sportininkų iš viso pasaulio, į Pietų Korėją vyks devyni Lietuvos atletai, kurie kovos dėl mėdalių trijose sporto šakose

VILNIUS, sausio 20 — Sputnik. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) vykdomojo komiteto posėdyje buvo patvirtintos pavardės sportininkų, atstovausiančių Lietuvai žiemos olimpinėse žaidynėse Pjongčange, praneša LTOK spaudos tarnyba.

Į Pietų Korėją vyks devyni atletai, trijų sporto šakų atstovai. 

Gausiausia Lietuvos biatlonininkų komanda — Tomas Kaukėnas, Vytautas Strolia, Natalija Kočergina bei Diana Rasimovičiūtė. Pirmieji du sportininkai į olimpines žaidynes vyks antrą kartą, Kočergina olimpinėse žaidynėse debiutuos, o Rasimovičiūtei Pjongčango žaidynės — penktosios karjeroje.

Iškilmingoje žaidynių atidarymo ceremonijoje nešti Lietuvos vėliavą patikėta Kaukėnui. Ją stebint viso pasaulio žiūrovams sportininkas neš vasario 9 dieną. 

Nepraėjus nei parai po žaidynių atidarymo, vasario 10 dieną, pirmosios iš lietuvių prie starto linijos stos Kočergina ir Rasimovičiūtė. Biatlonininkės varžysis 7,5 kilometro distancijos sprinte. 

Slidininkų rinktinėje — trys sportininkai. Antrą kartą olimpinėse žaidynėse startuos Mantas Strolia ir Modestas Vaičiulis, žaidynėse debiutuos Marija Kaznačenko.

Pirmasis iš Lietuvos slidininkų prie starto linijos stos Strolia. Vasario 11 dieną sportininkas varžysis distancijoje 15km + 15km. 

Dar du Lietuvos sportininkai dalyvaus kalnų slidinėjimo varžybose. Savo antrose olimpinėse žaidynėse varžysis Ieva Januškevičiūtė, o debiuto laukia Šveicarijoje gyvenantis ir besitreniruojantis Andrejus Drukarovas. Abu atletai varžysis kalnų slalomo ir slalomo giganto varžybose. 

Pjongčango žiemos olimpinės žaidynės Pietų Korėjoje vyks vasario 9-25 dienomis. Žaidynėse dalyvaus apie tris tūkstančius sportininkų iš 95 šalių. Jiems bus išdalinti 102 medalių komplektai.

Lietuvos olimpinės rinktinės apranga
© Sputnik /
Lietuvos olimpinės rinktinės apranga
186
Tegai:
sportininkai, Pjongčango žiemos olimpinės žaidynės, Pjongčangas, Pietų Korėja, Lietuva
Temos:
Pjongčango žiemos olimpinės žaidynės (28)
Dar šia tema
Rusijos sportininkams leista dalyvauti Olimpinėse žaidynėse-2018
Žiniasklaida: Rusijos himną gali uždrausti Olimpinėse žaidynėse Pjongčange
Kava

Sveikatos apsaugos ministerija pratęsė kavinių ir restoranų darbo laiką

(atnaujinta 15:16 2020.05.31)
Lietuvos įstaigose dabar galima sėdėti didelėje kompanijoje prie to paties stalo, tačiau išlaikyti socialinį atstumą su nepažįstamais žmonėmis

VILNIUS, gegužės 31 — Sputnik. Lietuvoje viešojo maitinimo įmonėms buvo įvestos naujos švelninančios karantino taisyklės, praneša Sveikatos apsaugos ministerija.

Sprendimą pasirašė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Dabar maitinimo įstaigos gali dirbti iki 23 val.

Vilniaus panorama, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Taip pat terminas nebus taikomas ne tik gatvės kavinėms ar išvežamiems maisto produktams, bet ir maitinimui, teikiamam įmonių, įstaigų ar organizacijų darbuotojams, kur jų teritorijoje ir jų patalpose atliekamas pamaininis darbas.

Be to, žmonių skaičius prie vieno stalo neberibojamas.

Sveikatos apsaugos ministerija taip pat primena kitus viešojo maitinimo reikalavimus. Prie kasos tarp žmonių turėtų būti bent metras, o uždarose kavinėse, restoranuose, baruose ar kitose pramogų vietose atstumas tarp stalų ar bent prie skirtingų stalų sėdintys lankytojai turėtų būti bent du metrai.

Jei tarp stalų yra pertvaros, jos turėtų būti bent 90 centimetrų pločio ir 140 centimetrų aukščio, o atstumas tarp stalų turėtų būti bent metras.

Maitinant vis dar yra reikalavimas, kad lankytojai, sėdintys prie stalų, turėtų būti bent metro atstumu nuo gyvenamųjų pastatų takų ir langų.

Į įstaigas įleidžiami tik kaukes dėvintys lankytojai, tačiau jas galima nusiimti valgymo metu.

Švediški stalai vis dar yra uždrausti. Cukraus, druskos ir padažų ant stalų nėra.

Taip pat negalima naudoti daugkartinio naudojimo meniu. Arba dezinfekuoti po kiekvieno lankytojo.

Išlieka ankstesni reikalavimai, kad indai turi būti plaunami indaplovėje, ne žemesnėje kaip 60 laipsnių temperatūroje.

Taip pat būtina užtikrinti, kad maitinimo įstaigose dirbtų tik tie darbuotojai, kurie neturi viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, ūminių žarnyno infekcijų ir kitų ligų požymių. Darbuotojų sveikata turėtų būti įvertinta kiekvieną dieną prieš apsilankymą maitinimo įstaigoje.

Dėl koronavirusinės infekcijos karantinas įvestas Lietuvoje nuo kovo 16 dienos. Pastarąjį kartą vyriausybė jį pratęsė iki birželio 16 dienos.

Valdžia po truputį panaikina apribojimus piliečiams ir daro švelninimus verslui. Visų pirma, pokyčiai yra susiję su renginių organizavimu, sienų kontrole, kavinių, kazino ir naktinių klubų darbo valandomis, skrydžiais, susitikimais viešose vietose.

Šiuo metu respublikoje užfiksuota daugiau kaip 1670 koronaviruso atvejų, daugiau kaip 1230 pasveiko, 70 žmonių mirė.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 5,8 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 365 tūkst. žmonių.

Tegai:
darbo laikas, restoranas, kavinė, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM)
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
SAM ragina gydymo įstaigas greičiau atnaujinti paslaugų teikimą pacientams
"Orlen Lietuva" neatlygintinai skyrė SAM 1 mln. asmens apsaugos priemonių — video
Sosnovskio barščiais, archyvinė nuotrauka

Šalyje pradedama naikinti Sosnovskio barščius

(atnaujinta 12:34 2020.05.31)
Iki 3-5 metrų aukščio užaugantis iš Kaukazo kilęs Sosnovskio barštis į Lietuvą atvežtas apie 1950 metais

VILNIUS, gegužės 31 — Sputnik. Šalyje pradeda naikinti Sosnovskio barštį, visoje Lietuvoje sparčiai plintantį invazinį augalą, pranešė Aplinkos ministerijos spaudos tarnyba.

Kaip informuojama ministerijoje, vien pernai buvo išpurkšta 113 ha plotų, kuriuose įsivyravo ši svetimžemė rūšis.

Šiemet Valstybinių miškų urėdija (VMU) planuoja nupurkšti dešimtis hektarų plotų pamiškėse, pakelėse, nenaudojamose pievose, šalia melioracijos griovių, upių ir ežerų pakrantėse, kur mėgsta augti Sosnovskio barštis.

Jis greitai plinta, nes kiekvienas žydintis šio barščio žiedynas subrandina mažiausiai 10 tūkst. sėklų, o didžiausi — net iki 100 tūkstančių.

Sosnovskio barštis ne tik išstumia vietines augalų rūšis, bet ir kelia pavojų miško lankytojams, ypač vasarą, saulėtomis dienomis, kai dėl stipraus jo sultyse esančio ir ant odos patekusio alergeno gali atsirasti net 1-3 laipsnio odos nudegimų.

Šis augalas 2016 metais paskelbtas invazine Europos Sąjungos rūšimi. Iki 3-5 metrų aukščio užaugantis iš Kaukazo kilęs Sosnovskio barštis į Lietuvą atvežtas apie 1950 metais.

Tegai:
Aplinkos ministerija, Sosnovskio barščiai