Lietuvos-Baltarusijos pasienis, archyvinė nuotrauka

Vežėjai dėl prastovų Medininkuose kasdien praranda apie 100 tūkst eurų

94
(atnaujinta 17:57 2018.01.23)
Medininkų pasienio punkte vairuotojai kartais stovi net po 22 valandas

VILNIUS, sausio 23 — Sputnik. Lietuvos ir Baltarusijos Medininkaų pasienio kontrolės poste vilkikų vairuotojai stovi beveik po parą, kasdien dėl prastovų jie praranda apie 100 tūkstančių eurų, praneša RIA Novosti su nuoroda į Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos "Linava" prezidentą Erlandą Mikėną.

Antradienį Mikėnas dalyvavo diskusijoje, kurioje buvo aptariamos Baltarusijos ir Lietuvos pasienio problemos, ypač didelės eilės.

Daugiausiai problemų, anot Mikėno, sukelia Medininkų pasienio kontrolės punktas, iš Baltarusijos pusės "Kamennyj Log", kur vairutojai stovi vidutiniškai po 22 valandas.

"Neužtikrinamos higieninės sąlygos vairuotojams, apsunkinamas vežėjų darbas, patiriama finansinių nuostolių. Kiekvieną parą laukdami eilėse Lietuvos vežėjai praranda apie 100 tūkstančių eurų. Tai žala ne tik vežėjams, bet ir valstybės biudžetui", — kalbėjo Mikėnas.

Pasak jo, eilės formuojasi daugiausia iš Baltarusijos pusės.

"Priimančioji šalis daro didesnį patikrinimą nei išvažiuojanti. Iš Lietuvos eilių fiksuojama mažiau, tai rodo, kad Baltarusijos pusė dirba efektyviau", — pridūrė jis.

Asociacijos prezidento teigimu, suplanuotas posto pralaidumas yra 1000 automobilių, tačiau pavyksta praleisti tik maždaug du trečdalius jų. Mikėnas pridūrė, kad darbui Lietuvos pasienyje yra komplektuojamos nepilnos, per mažos pareigūnų pamainos, ir jie, laikydamiesi procedūrų, nespėja greitai aptarnauti visos eilės.

Muitinės departamento generalinis direktorius Arūnas Adomėnas savo ruožtu pareiškė, kad patikrinimo greitis priklauso nuo kylančios kontrabandos rizikos kai kurių procesų pagreitinti paprasčiausiai negalima.

"Muitinės pareigūnų skaičius antrus trečius metus mažėja. Atlyginimas nepakankamai motyvuojantis. Pasitaiko dar, kad jaunimas ateina, bet po keleto metų nusprendžia išeiti, nes neišgyvena Lietuvoje su tokiu atlyginimu", — kalbėjo Adomėnas.

Jo nuomone, mažiausiai dvejus metus tendencija bus panaši — darbuotojų skaičius Muitinėje ir toliau mažės. Muitinės atstovo teigimu, pradedantis pasienio punkto darbuotojas uždirba vos apie 500 eurų.
Pasienio kontrolės punktų direkcijos laikinai einantis direktorius pareigas Mindaugas Zobiela aiškino, kad Medininkų pasienio punktas yra statytas prieš 20 metų, šiuo metu ruošiami atnaujinimo darbai.

94
Tegai:
muitinė, pasienis, sunkvežimis, Baltarusija, Lietuva
Dar šia tema
Kontrabandininkai vėl bandė rūkalų krovinį pridengti ledo lytimi
Pasienyje su Lietuva aptikta kontrabandininkų "bepilotė drezina"
Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje stovi daugiau nei 600 sunkvežimių
Vasariškas lietus, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: liepos 10 dienos šventės

(atnaujinta 22:01 2020.07.09)
Liepos 10-oji — Lietuvoje nuo seno žinoma diena, pagal kurią vyresniosios kartos atstovai sprendžia, kokie orai dar laukia likusią vasaros pusę

Liepos 10 yra 191-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 192-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 174 dienos.

Liepos 10-ąją Lietuvoje minimi Septyni broliai miegantys. Ši diena liaudyje siejama su lietingu vasaros periodu. Iš kur atsirado toks palyginimas? Liepos 10-os rytą danguje trumpam pasirodo Sietynas, sudarytas iš septynių žvaigždžių. Jos greičiausiai ir vadinamos tais broliais, pranašaujančiais lietų arba sausrą.

Senovėje buvo tikima, kad, jei šią dieną be perstojo lyja, tai lietus lis ir dar septynias dienas, o gal net ir septynias savaites. Jei šią dieną iš viso nelyja, irgi nėra gerai, nes tai pranašauja sausros grėsmę. Manyta, kad tokiu atveju derlius bus mažas.

Krikščionybės istorijoje užfiksuotas įvykis, kai apie 161–180 metais septyni broliai ir jų motina buvo nukankinti už Kristaus tikėjimo išpažinimą. Taigi, krikščionys Septynis brolius miegančius sieja su šiuo faktu.

Etnologų teigimu, Septynių brolių miegančiųjų dienos pavadinimas kilęs iš legendos apie septynis brolius — tikėjimo kankinius, stačiusius šventovę Kijeve, o paskui užmigusius ir miegančius iki šiol. Tikėta, kad tie broliai turėję septynias Kristaus žymes ir galią nulemti vasaros orus.

Be to, dar šią dieną minimi Šv. Rufina, mergelė, kankinė; Šv. Sekunda, mergelė, kankinė; Šv. Amalija, mergelė; Šv. Prudencija, mergelė, kankinė.

Ši diena istorijoje

Šią dieną 1591 metais Vilniuje katalikai sudegino evangelikų reformatų bažnyčią, namus, mokyklą ir prieglaudą. Religinės tolerancijos pabaiga Lietuvoje.

2008 metų liepos 10 dieną eidamas 95-uosius metus Varšuvoje mirė grafas Alfredas Tiškevičius. Tiškevičius buvo paskutinysis, 10-asis, Palangos grafų Antaninos ir Felikso Tiškevičių vaikas. Iš viso jie turėjo penkias dukteris ir penkis sūnus.

Taip pat šią dieną, tik 2013 metais, eidamas 73-iuosius metus mirė vienas žymiausių Lietuvos kine garso režisierių, Lietuvos kinematografininkų sąjungos Garso gildijos narys ir ilgametis šios gildijos patikėtinis Romualdas Fedaravičius.

Šią dieną savo vardadienius švenčia Amalija, Amelija, Eirimė, Gilvainas, Gilvainė, Melė, Neikantas, Neikantė, Neimantas, Neimantė, Sigutė.

Tegai:
šventės
Vanduo, archyvinė nuotrauka

Nuo kitos savaitės dalis namų Klaipėdoje liks be karšto vandens

(atnaujinta 17:25 2020.07.09)
Šiaurinės miesto dalies vartotojams energetikai rekomenduoja užsukti buto ar pastato įvadinį karšto vandens ventilį, kad už iš krano bėgantį šaltą vandenį nereikėtų mokėti kaip už karštą

VILNIUS, liepos 9 — Sputnik. Nuo liepos 13 dienos be šilto vandens kelias paras turės verstis šiaurinės Klaipėdos dalies gyventojai, tačiau ne visi, praneša miesto savivaldybė.

Šiais metais hidrauliniai bandymai bus vykdomi pagal naują sistemą. Paprastai dideliu slėgiu testuojant šilumos trasas uostamiestis buvo skeliamas į dvi dalis. Riba eidavo ties Kauno gatve. Šiaurinė dalis išbandoma pirmiau, o pietinė Klaipėda keliomis savaitėmis vėliau. Ši tvarka bus išlaikyta ir šiemet, bet bandant šiaurinę miesto dalį įtraukiami keli pastatai iš Šilutės plento: 19, 19C, 27, 29.

Išimtimi tampa ir Saulės kvartalo naujakuriai, gyvenantys Jaunystės g. 1, 2, 3, 4, 7, 8, 10, 14, 16, Ragainės g. 1, 1A, 2, 2A, 3, 5C, 5D, 5G, 5E, 5F, 6, 6A, 12, 12A bei Liepų g. 83 pastatas. Nors tai šiaurinei miesto daliai priskiriami namai, jiems šilumos energijos tiekimas karšto vandens gamybai nebus nutrauktas.

"Vadinamajame Saulės kvartale yra nutiesta nauja magistralė, keliuose objektuose dar vykdome tinklų pajungimo darbus, todėl ten hidraulinių bandymų kol kas neatliksime. Įprastai hidraulinių bandymų metu testuojamoje miesto pusėje šilumos negaminame, bet kad nepalikti minėtų namų vartotojų be patogumų, kitą savaitę laikinai įjungsime šalia esančią Paupių rezervinę katilinę ir tieksime šilumą Saulės kvartalui", — pasakojo Arūnas Smaguris, AB "Klaipėdos energija" Šilumos tiekimo tarnybos vadovas.

Kitiems šiaurinės miesto dalies vartotojams energetikai rekomenduoja užsukti buto ar pastato įvadinį karšto vandens ventilį, kad už iš krano bėgantį šaltą vandenį nereikėtų mokėti kaip už karštą.

Elektros energija, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Сергей Мальгавко

Kaip ir įprasta, pirmadienį, liepos 13-ąją, iš ryto dauguma namų dar turės karštą vandenį, antradienį bus atliekami trasų bandymai, o trečiadienį vakare karštas vanduo vėl tekės magistraliniais vamzdynais. Pasak energetikų, ten, kur nebus aptikta gedimų, šiluma vartotojams grįš ketvirtadienį ar penktadienį.

Pagal "Klaipėdos energijos" grafiką, hidrauliniai bandymai Klaipėdoje šiemet vyks šiaurinėje miesto dalyje liepos 13–18 dienomis, o pietinėje — rugpjūčio 10–15 dienomis.

Vartotojai, kurių pastatams dėl aptiktų defektų numatytu laiku nebus atnaujintas šilumos tiekimas, bus informuojami individualiai. 

Dar šia tema
Nuo rugpjūčio bazinė šilumos kaina vilniečiams bus mažesnė
Kaip pasikeitė savaitinės dujų kainos Baltijos šalyse