Statybos, archyvinė nuotrauka

Dėl netinkamų darbo sąlygų pernai darbe žuvo 36 žmonės

81
(atnaujinta 16:32 2018.01.29)
Valstybinė darbo inspekcija teigia, kad nelaimingų nutikimų darbe atvejų mažėja, prieš metus darbo vietoje žuvo 45 asmenys

VILNIUS, sausio 29 — Sputnik. Praėjusiais metais buvo gauti 36 pranešimai apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė, praneša Valstybinė darbo inspekcija (VDI).

Šis skaičius patvirtina, kad jau kelerius metus iš eilės žūčių darbe stabiliai mažėja. 2014 metais nelaimingų atsitikimų, pasibaigusių darbuotojo mirtimi, buvo 56, 2016 metais — 45.

Mirtinų nelaimingų atsitikimų labiausiai sumažėjo apdirbamosios gamybos įmonėse, šiek tiek — statybos, žemės ūkio ir miškininkystės įmonėse.

Mirtini nelaimingi atsitikimai darbe dažniausiai įvyksta, netinkamai organizuojant darbus, įmonėje trūkstant saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės. Apie ketvirtadalis žuvusių darbuotojų neteko gyvybės, nesilaikydami vadovų duotų nurodymų ir taip patys rizikuodami savo sveikata ar gyvybe.

"Jau ne vienerius metus viena iš opiausių problemų ir dažniausia nelaimingų atsitikimų priežastis yra netinkamas naujų darbuotojų paruošimas, — pabrėžia VDI vadovas Jonas Gricius.

Anot jo, sudėtingiausias laikotarpis yra pirmosios darbuotojo savaitės, mėnesiai. Didžiausia rizika iš esmės išlieka iki pirmųjų metų. Praėjusiais metais ir sunkiai sužalotųjų, ir žuvusiųjų darbe daugiau nei trečdalį sudarė mažą stažą turintys darbuotojai. Iš įvykių, per kuriuos buvo mirtinai sužaloti turintieji stažą iki 1 metų, pusė žuvo antrąją darbo savaitę.

Gricius teigia, kad įmonėse šiems darbuotojams vis dar skiriama per mažai dėmesio. Darbuotojai nėra tinkamai išmokomi, jiems nepriskiriamas patyręs darbuotojas, galintis padėti ugdyti ir tobulinti profesinius įgūdžius. Taip pat dažnai jie nesupažindinami ar supažindinami nepakankamai su tos srities saugaus darbo specifika ir reikalavimais. Kas septintoje įmonėje nustatyta darbuotojų, kurių profesinis pasirengimas, kvalifikacija ar išsilavinimas neatitiko atliekamo darbo.

"Būtent tokios aplinkybės, kai nepatyręs, neišmokytas saugiai dirbti, neįtvirtinęs saugos žinių darbuotojas tiesiog "įmetamas" į darbo vietą, kartais gali būti panašus į jo siuntimą į žūtį", — apibendrina Gricius.

Pasak VDI vadovo, atroji sritis, kuri šiais metais bus viena iš VDI prioritetinių krypčių darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, yra kritimai iš aukščio. Nelaimių darbe tyrimai rodo, kad apie ketvirtadalis darbuotojų žuvo darbo vietoje ir tiek pat sunkiai susižalojo, nukritę iš aukštai.

81
Tegai:
palankios darbo sąlygos, mirtis, Valstybinė darbo inspekcija, Lietuva
Dar šia tema
Šiemet darbo vietoje mirė 29 žmonės
Atsirado grėsmė išnykti profesinėms sąjungoms
Data

Kokia šiandien diena: lapkričio 1-osios šventės

(atnaujinta 19:14 2020.10.31)
Nuo lapkričio 1 dienos iki metų galo lieka 60 dienų, dienos ilgis — 09 val. 26 min. Savo vardadienį švenčia Andrius, Emerikas, Floribertas, Milvydė, Žygaudas

Lapkričio 1 yra 305-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 306-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 60 dienų.

2020 metų lapkričio 1 dieną saulė teka 07:19, leidžiasi 16:45, dienos ilgis — 09 val. 26 min.

Visų šventųjų diena

Visoje Europoje žmonės nuo senų laikų tikėjo gyvųjų ir mirusiųjų bendravimu, pastarųjų pagalba savo artimiesiems. Tikėta, kad mirusiųjų vėlės lanko žmones vėlyvą rudenį. Tad ne veltui lapkričio pradžioje minimos net dvi vėlių minėjimo šventės. Lapkričio 1-ąją — Visų šventųjų diena, lapkričio 2-ąją — Vėlinės.

Pirmoji šventė skirta paminėti žmonėms, po mirties paskelbtiems šventaisiais. Tikima, kad šventieji padeda žmonėms, jei jiems meldiesi.

Lapkričio 1 d. Bažnyčia visada skelbė privaloma švente, Vėlinės kai kur Europoje yra darbo, kai kur — nedarbo diena. Prasidėjus Atgimimui, Lietuvoje 1990 m. vasario 9 d. priimtas įstatymas, pagal kurį lapkričio 1-oji paskelbta nedarbo diena. Vėlinės minėtina švente (tačiau darbo diena) paskelbtos 1990 m. spalio 23 d.

Pasaulinė veganų diena

Lapkričio 1-oji paskelbta Pasauline veganų diena. 1994 metais Didžiosios Britanijos veganų bendruomenei suėjo 50 metų.

Veganai — žmonės, kurie maitinasi vien augalinės kilmės maistu. Nuo vegetarų jie skiriasi tuo, kad nevalgo netgi žuvies, kiaušinių, pieno. Jų maisto racioną sudaro vaisiai, uogos, daržovės, grūdai, riešutai, grybai. Tiesa, gydytojai diskutuoja apie tai, ar tokia mityba yra visavertė, jų manymu, veganams vertėtų vartoti įvairių maisto papildų, nors šie teigia, kad tai tikrai nereikalinga.

Tarptautinė kovos su narkomanija diena

1987 m. Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinė asamblėja paskelbė birželio 26-ąją Tarptautinė kovos su narkomanija diena.

Ši diena skirta paskatinti kovą su narkomanija, išlaisvinti visuomenę iš priklausomybės nuo kvaišalų. Kasmet narkotikus vartojančių žmonių amžius vis jaunėja.

Narkotikai — tai cheminės medžiagos, sukeliančios centrinės nervų sistemos intoksikaciją (apnuodijimą) ar panašų psichinių funkcijų pokytį. Narkomanija — tai liga, kuri atsiranda dėl trumpalaikio ar sistemingo narkotinių medžiagų vartojimo.

Šiandien savo vardadienį švenčia Andrius, Emerikas, Floribertas, Milvydė, Žygaudas.

Ši diena istorijoje

1512 metais pirmą kartą Vatikane viešai eksponuoti Mikelandželo kūriniai.

1695 — veiklą pradėjo pirmasis bankas Škotijoje — "The Bank of Scotland".

Šią dieną 1755 metais žemės drebėjimo aukomis Lisabonoje tapo mažiausiai 60 000 gyventojų; stichijos metu buvo sugriauti du trečdaliai miesto.

1894 — mirė Rusijos caras Aleksandras III, šalies monarchu tapo Nikolajus II.

1936 — Benitas Musolinis paskelbė Romos-Berlyno sąjungą.

1945 metais britai pranešė, kad nacių lyderis Adolfas Hitleris nusižudė savo bunkeryje Berlyne.

1979 — gimė lenkų kilmės Lietuvos krepšininkai Darjušas ir Kšištofas Lavrinovičiai.

Šią dieną 1993 metais įsigaliojo Mastrichto sutartis, sukūrusi Europos Sąjungą.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai
Oro uostas

Nuo pirmadienio įsigalios naujas paveiktų šalių sąrašas

(atnaujinta 19:06 2020.10.31)
Tuo tarpu izoliacija ir tyrimas nebus privalomi atvykus iš Latvijos, Norvegijos ir Suomijos, taip pat iš Kanarų salų

VILNIUS, spalio 31 — Sputnik. Nuo pirmadienio įsigalioja naujas, pagal šviesoforo principą sudarytas paveiktų šalių sąrašas, praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

Raudonojoje ir pilkojoje zonose, iš kurių atvykus privaloma izoliacija arba tyrimas dėl COVID-19, atsidūrė dar daugiau Europos šalių ir regionų: Kipras, Estija, Vokietija, Švedija, visi Italijos regionai, Danijos Hovedstadeno (Hovedstaden) ir Šiaurės Jutlandijos (Nordjylland) regionai.

Tuo tarpu izoliacija ir tyrimas nebus privalomi atvykus iš Latvijos, Norvegijos ir Suomijos, taip pat iš Kanarų salų.

Naujausiais duomenimis, nuo pandemijos pradžios Lietuvoje iš viso patvirtinta daugiau kaip 13 tūkstančių koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 150 pacientų. Kai kuriose savivaldybėse buvo paskelbtas vietinis karantinas. Pastaruoju metu vyriausybė griežtina saugumo priemones, kad užkirstų kelią infekcijos plitimui.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau kaip 45,1 milijono infekcijos atvejų, daugiau kaip 1,1 milijono žmonių mirė.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
SAM rekomenduoja, jei įmanoma, artimųjų kapus lankyti ne Vėlinių savaitgalio metu
Vaistininkė parodė, kaip lengvai ir greitai vaikui uždėti kaukę
Vietinis karantinas gali būti paskelbtas dar 13-oje savivaldybių