Tyrimai, archyvinė nuotrauka

Vasarį Lietuvos gyventojai kviečiami nemokamai pasitikrinti dėl burnos vėžio

108
(atnaujinta 13:41 2018.02.04)
Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė vasarį burnos vėžio prevencijos mėnesiu, todėl visose akcijoje dalyvaujančiose įstaigose galima atlikti nemokamus testus

VILNIUS, vasario 4 — Sputnik. Vasario mėnesį minimos Pasaulinės kovos su vėžiu dienos proga Lietuvoje šis mėnuo skelbiamas Burnos vėžio prevencijos mėnesiu, praneša Sveikatos apsaugos ministerija.


Jau kelintą kartą vasario mėnesį Burnos vėžio prevencijos dienomis žmonės kviečiami pasitikrinti. Šiais metais — tai vasario 5-28 dienos.

Akcijoje dalyvaus viešosios ir privačios įstaigos, kur teikiama veido ir žandikaulių chirurgijos, burnos chirurgijos, onkologinė, periodontologinė ir odontologinė pagalba. Savanoriai specialistai ir patyrę gydytojai planuoja ir vėl apžiūrėti šimtus atvykusių pasitikrinti žmonių.

Per kasmetines Burnos vėžio akcijas patikrinta per šešis tūkstančius Lietuvos žmonių.

Burnos vėžys — agresyvi, greitai progresuojanti liga. Nors burnos vėžio paplitimas, palyginti su kitomis kūno vietomis, nėra didelis, bet vėžiniai pakitimai burnoje pasižymi reikšmingu sergamumu ir mirtingumu, ypač kai liga buvo nustatyta vėlai. Dažnai vėžys vystosi matomose vietose: veide, lūpose, liežuvyje, poliežuvinėje srityje, gomurio zonoje, dantenose, prie dantų, bet žmonės nepasižiūri ar nekreipia dėmesio į atsiradusius ir nepraeinančius, dažnai neskausmingus, darinius: guzelį, paraudimą, pabalimą, įtrūkimą ar negyjančią žaizdelę burnoje.

Diagnozavus ir pradėjus gydyti ankstyvuoju ligos vystymosi etapu, aptikus ikivėžinius susirgimus ar ankstyvą vėžį, padidėja paciento išgydymo galimybė, sumažėja mirtingumas, pacientų gydymo kaštai.

Dažniausiai burnos vėžiu serga ilgą rūkymo stažą turintys asmenys, ypač rūkantys ir išgeriantys. Neramina didėjantis skaičius jaunų žmonių, užsikrėtusių žmogaus papilomos virusu. Infekuotiems šiuo virusu žmonėms burnos ir gerklų vėžio išsivystymo galimybė didėja. Būtina įspėti piktnaudžiaujančius saulės voniomis egzotiškuose kraštuose. Dantų nevalymas, seni burnos protezai — neretos burnos gleivinėje atsirandančių ląstelių transformacijų į vėžines, priežastys.

Nemokamai pasitikrinti galima šiose gydymo įstaigose:

1. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinika (Žalgirio g. 115, Vilnius. Tel. +370 52045588);

2. Nacionalinis vėžio institutas (Santariškių g. 1, Vilnius. Tel. +370 52786711, 8:00 — 15:30);

3. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos (Eivenių g. 2, Kaunas. Tel. +370 37326997);

4. VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė (Liepojos g.41, Klaipėda. Tel. +370 46396568, +370 46396523, +370 46396594, +370 46396684, +370 46396627);

5.  VšĮ Šiaulių centro poliklinika (Vytauto g. 101, Šiauliai. Tel. +370 41433852, 9:00 —12:00, 10:00 — 13:00);

6. VšĮ Panevėžio miesto odontologijos poliklinika (Respublikos g. 68, Panevėžys. Tel. +370 45460091);

7. IĮ "Periodont" (Mindaugo g. 1a, Vilnius. Tel. +370 52 312952, +370 52 312953);

8. E. Kunčiuvienės įmonė "Neodenta" (Baltų pr. 49A, Kaunas. Tel. +370 68421260, 8:00-20:00; Maironio g. 5A-2, Vilkaviškis.
Tel. +370 66054444, 8:00-19:30);

10. UAB "Medproject" (Savanorių pr. 151, Kaunas. Tel. +370 37795904, +37064044360);

11. UAB Aukštaitijos implantologijos klinika (Stoties g. 1, Panevėžys. Tel. +370 45509509);

12. VšĮ Vilniaus rajono centrinė poliklinika (Laisvės pr. 79, Vilnius. Tel. +370 52470031);

13. VšĮ Naujininkų poliklinika (Dariaus ir Girėno g. 18, Vilnius. Tel. +370 52164437);

14. VšĮ Antakalnio poliklinika (Antakalnio g. 59, Vilnius. Tel.  +370 52340875, +370 52487982);

15. VšĮ Šeškinės poliklinika (Šeškinės g. 24, Vilnius.Tel. +370 52525792, +370 52525770);

16.  VšĮ Karoliniškių poliklinika (L. Asanavičiūtės g. 27 a, Vilnius. Tel. +370 52055073).

108
Tegai:
burnos vėžys, prevencija, sveikata, vėžys, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Lietuva
Temos:
Medicina ir sveikata (348)
Dalios Grybauskaitės inauguracija, 2009 metų liepos 12

Kokia šiandien diena: liepos 12-osios šventės

(atnaujinta 14:17 2020.07.11)
Liepos 12 dieną savo vardadienius mini Iza, Izabelė, Margiris, Zabelė, Zabė; Bonifacas, Brunonas, Sigisbertas, Vyliaudė, Sigitas

Liepos 12 yra 193-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais, keliamaisiais metais — 194-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 172 dienos.

Ši diena istorijoje

Šią dieną 1909 metais Čikagoje pradėtas leisti pasaulio lietuvių dienraštis "Draugas".  Tarp emigrantų iš Lietuvos pradėtas leisti laikraštis tapo visų lietuviškų periodinių spaudinių rekordininku — tai ilgiausiai be pertraukos leidžiamas lietuviškas laikraštis pasaulyje. Šiuo metu laikraštis, kurio redakcija įsikūrusi Čikagoje, išeina tris kartus per savaitę.

1990 metų liepos 12 dieną Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas paskelbė kreipimąsi į TSRS Aukščiausiąją Tarybą, kuriuo kvietė "panaikinti neteisėtą 1940 metų rugpjūčio 3 dienos TSRS įstatymą dėl Lietuvos įjungimo į TSRS ir derybomis atkurti tarpvalstybinius santykius, kurių pagrindus padėjo 1920 metų taikos sutartis".

Šiuolaikinėje Lietuvos istorijoje ši diena svarbi tuo, kad 2009 metais buvo inauguruota pirmoji Lietuvos Prezidentė moteris Dalia Grybauskaitė.  Simboliška  tai, kad per tūkstantį Lietuvos metų (tuo metu buvo švenčiamas Lietuvos vardo tūkstantmetis jubiliejus) tai pirmoji sava moteris prie mūsų šalies vairo. Iki tol Lietuvą ir lietuvius yra valdžiusi viena moteris — Rusijos valdovė Jekaterina II, kuri nukariautą Lietuvos-Lenkijos valstybę valdė 1795-1796 metais Lietuvoje taip pat būta stiprių ir įtakingų moterų, bet nei Lietuvos-Voluinės sutartyje (1219 metais) minima kunigaikštienė Plikienė, nei karalienės Morta ir Bona Sforca ar Steigiamojo Seimo pirmojo posėdžio (1920 metais) pirmininkė Gabrielė Petkevičaitė–Bitė niekados nebuvo faktinėmis Lietuvos vadovėmis.

Vardadienius šią dieną švęs Iza, Izabelė, Margiris, Zabelė, Zabė; Bonifacas, Brunonas, Sigisbertas, Vyliaudė, Sigitas.

Tegai:
šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai
Vilnius

Lietuva šalių, kur natūralus gyventojų skaičiaus mažėjimas didžiausias ES šalyse, sąraše

(atnaujinta 15:42 2020.07.11)
Lietuva ir Latvija pateko į šalių, kuriuose natūralus gyventojų skaičiaus mažėjimas buvo didžiausias ES šalyse, sąrašą

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. "Eurostatas" paskelbė naujausius ES gyventojų duomenis.

2020 metais sausio 1 dieną ES gyveno 447,7 mln. žmonių, tai yra 12,3% mažiau nei pernai. Tačiau taip yra dėl britų pasitraukimo iš ES. Be "Brexit" padarinių, ES gyventojų skaičius padidėjo 0,9 milijono žmonių. Tiesa, tai įvyko dėl migracijos, natūralus ES gyventojų augimas išliko neigiamas nuo 2012 metų. 2019 metais buvo užregistruota 4,7 mln. mirčių ir 4,2 mln. gimimų.

Tarp visų ES šalių daugiausia gyventojų — Vokietijoje (83,2 mln. žmonių, 18,6 proc. visų ES gyventojų), Prancūzijoje (67 mln., 15 proc.), Italijoje (60 mln., 13,5 proc.), Ispanijoje (47,3 mln., 10,6 proc.) Ir Lenkijoje (38 mln., 8,5 proc.). Mažiausiai  gyventojų — Maltoje.

Per praėjusius metus gyventojų skaičius išaugo aštuoniolikoje ES šalių ir sumažėjo devyniose. Labiausiai išaugo Maltos gyventojų skaičius — 41,7 proc. punktu, taip pat daugiau žmonių tapo Liuksemburge (+ 19,7%), Airijoje (+ 12,1%) ir Švedijoje (+ 9,5%). Labiausiai sumažėjo Bulgarijos (–7 proc.), Latvijos (–6,4 proc.), Rumunijos (–5 proc.), Kroatijos (–4,4 proc.) ir Italijos (–1,9 proc.) gyventojų.

2019 metais ES gimė 2,2% mažiau vaikų nei pernai. Vidutinis gimstamumas yra 9,3 vaiko tūkstančiui gyventojų. Didžiausias gimstamumas buvo Airijoje (12,1 vaiko tūkstančiui gyventojų), Prancūzijoje (11,2), Švedijoje (11,1), Kipre (10,9) ir Estijoje (10,6). Mažiausias — Italijoje (7), Ispanijoje (7,6), Graikijoje (7,8), Suomijoje (8,3) ir Portugalijoje (8,4).

Mirštamumas ES sumažėjo 0,9%, palyginus su praėjusiais metais, ir sudarė 10,4 tūkstančiui žmonių. Žemiausias mirtingumas yra Airijoje (6,3 tūkst. žmonių), Kipre (6,8), Maltoje (7,3) ir Švedijoje (8,6). Daugiausia — Bulgarijoje (15,5), Latvijoje (14,5), Lietuvoje (13,7), Rumunijoje (13,4) ir Vengrijoje (13,3).

Taigi 2019 metais didžiausias gimstamumas, palyginus su mirštamumu buvo Airijoje, kurioje natūralus gyventojų prieaugis siekė 5,8 proc. Natūralus augimas taip pat buvo pastebimas Kipre (+ 4,1%), Liuksemburge (+ 3,1%), Švedijoje (+ 2,5%) ir Prancūzijoje (+ 2,1%).

Šalis, kurioje natūralus gyventojų skaičiaus mažėjimas buvo didžiausias, buvo Bulgarija (- 6,7%), po jos eina Latvija (- 4,7%), Lietuva, Graikija ir Kroatija (kiekviena po 3,9%).

 

Tegai:
Eurostatas, Latvija, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva atsidūrė tarp antilyderių ES pagal išlaidas šeimos pašalpoms
Lietuva aplenkė Latviją pagal darbinį amžių ES
Tarp Baltijos šalių pigiausias maistas Lietuvoje