Asociacijos Užmiršti kareiviai prezidentas Viktoras Orlovas, archyvinė nuotrauka

Lietuvos paieškininkus apkaltino tarybinių kareivių palaikų "imitacija"

72
(atnaujinta 11:05 2018.02.06)
Lietuvos Kultūros paveldo departamentas paskelbė karą mirusiems ir istorinei atminčiai: organizacijos "Užmiršti kariai" nariai yra prašomi nugriauti paminklus kapinėse Vilniuje ir kaltinami "imitacija" perlaidojant palaikus

VILNIUS, vasario 6 — Sputnik. Lietuvos kultūros paveldo departamentas reikalauja, kad  Lietuvos karo istorijos asociacijos "Užmiršti kariai" nugriatų paminklus Raudonosios ir Rusijos imperijos kariuomenės kariams, interviu Sputnik Lietuva papasakojo asociacijos prezidentas Viktoras Orlovas.

Pasak Orlovo, pirmadienį jam paskambino iš Vilniaus miesto savivaldybės ir įspėjo, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė kreipėsi dėl paminklų klausimo.

"… Ponia Varnaitė, kaip Kultūros paveldo departamento vadovė, kreipėsi su prašymu, ar su nuorodymu — nes dabar ji labai daug sau leidžia, — kad Vilniaus savivaldybė priimtų sprendimą dėl šių paminklų nugriovimo, nurodydama, kad nugriauti reikia tik paminklus, nes užrašai ant jų "neatitinka istorinės tikrovės", — sakė asociacijos vadovas.

Pasak jo, Varnaitė abejoja, ar tai būtent tie palaikai, kuriems paminklai yra pastatyti Vilniaus kapinėse. Be to, nors valdininkė pasiūlė nugriauti postamentus, ji pasiūlė neekshumuoti palaikų ir palikti juos beveidžiais kaip "neatpažintus". Be to, Kultūros paveldo departamento reikalavimu nugriauti paminklus turi paieškos organizacijos nariai — tai yra tie žmonės, kurių pinigai buvo panaudoti paminklų statybai.

"Kol kas tai buvo tik darbo skambutis. Man paskambino tam, kad informuotų ir paprašytų papildomų dokumentų, kurie leistų Vilniaus savivaldybei parengti atsakymą Kultūros paveldo departamentui, kuriame (savivaldybė — Sputnik) pareikš savo poziciją dėl šių paminklų. Buvo pastebėta, kad savivaldybė nesutinka su tokia departamento klausimo formuluote", — sakė Orlovas.

Jis yra įsitikinęs, kad skandalas aplink paminklą tarybiniams kariams gali būti laikomas "karo su paminklais, istorine atmintimi, mūsų Tėvynės istoriniu paveldu paskelbimu".

Kaip Lietuvos pareigūnai kovoja su mirusiais

Kaip papasakojo Orlovas, Kultūros paveldo departamentas jau kelerius mėnesius kovoja su memorialais tarybų kariams.

Praėjusių metų gegužę paieškininkai pastatė du paminklus kryžių vietoje, užrašai nuo lentelių ant kryžių buvo perkelti ant granito.

Priespauda prasidėjo praėjusių metų birželį su motyvacija, kad ant vieno iš paminklų tariamai yra tarybinis simbolis — penkiakampė žvaigždė. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos įstatymus penkiakampės žvaigždės kontūras nėra uždraustų simbolių demonstravimas. Prie pastarųjų priskiriami žvaigždė su pjautuvu ir kūju, raudona žvaigždė ir taip toliau. Pentagramos neraudžia nei vienas įstatymas dėl tarybų simbolikos demonstravimo Lietuvoje.

Lietuvos paieškininkai, laikydamiesi istorinio teisingumo, palaidojo Rusijos imperijos kariuomenės karius po stačiatikių kryžiaus simboliu, o Raudonosios armijos karius — po pentagrama — penkiakampe žvaigžde be jokių tarybinių simbolių. Tačiau tai iškart sukėlė aštrius išpuolius iš departamento pusės.

Dėl to gruodžio mėnesį organizacijai buvo skirta 1,5 tūkstančių eurų bauda už tai, kad jos nariai tariamai "savavališkai" pastatė du paminklus centrinėse karinėse kapinėse.

Perlaidojimo istorija

Raudonosios armijos karių palaikai  rasti 2011 metais. Visą laiką iki jų palaidojimo 2014 metais vyko tardymo veiksmai ir buvo laikomasi visų teisinių normų, papasakojo Orlovas.

Buvo atlikta ekshumacija ir pradėta baudžiamoji byla, kurioje tiriamos mirties aplinkybės. Taip pat atlikta palaikų kriminalinė medicininos apžiūra. Buvo padarytos išvados, patvirtintos dokumentais iš archyvo Podolske. Viena iš jų tapo knyga apie mirusius kovinių veiksmų Lietuvoje metu. Vietą, kurioje buvo rasti palaikai, taip pat sulygino su archyviniais duomenimis ir nustatė žmonių, kurie ilsisi bendrame kape, vardų sąrašą. Jie žuvo nuo žaizdų 1944 metų liepos 11-12 dienomis prie dabar neegzistuojančio kaimo.

Po to paieškininkams buvo išduota prokuroro patvirtinta pažyma ir Vilniaus miesto savivaldybės leidžiamieji dokumentai. Ir tik po to palaikai buvo perlaidoti.

Ar realu Lietuvoje kovoti už tiesą?

Kaip papasakojo Orlovas, jis ir jo organizacijos nariai ketina kovoti už savo teises. Paieškininkų vadovas apskundė sprendimą dėl baudos teisme.

"Dabar vyksta nagrinėjimas teisme, ir verdiktas dar nepaskelbtas. Dar net nėra teismo sprendimo, o departamentas jau kreipiasi su prašymu į Vilniaus savivaldybę dėl šių paminklų griovimo. Mat tai yra visiškai neaiški situacija — kokioje valstybėje mes dabar gyvename? Teisinėje arba kokioje?" — pabrėžė jis.

Paaiškėjo, kad pažeidžiamos teisės ne tik tų, kas užsiima tarybinės armijos karių perlaidojimu.

"Jau buvo dvi komisijos prie Kultūros paveldo departamento, kurios tyrė šių paminklų pastatymo aplinkybes. Ir pirma komisija, kuri priėmė nuosprendį praėjusių metų rugsėjį, visiškai mus išteisino, neradę mūsų veiksmuose jokių Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimų. Už tai žmogus, kuris priėmė nuosprendį (jis buvo skyriaus vedėjas), buvo atleistas iš pareigų".

Po to, praėjusių metų spalį, skubiai buvo priimtas naujas įstatymas. Pagal jį kapinių sklypas, kuriame buvo perlaidoti tarybinės armijos kariai, buvo įtrauktas į zoną, saugomą Kultūros paveldo departamento.

Kaip sakė Orlovas, Lietuvos pareigūnai pritaikė įstatymą atgaline data ir apkaltino paieškininkus "savavališku" paminklų pastatymu teritorijoje, saugomoje departamento. Tačiau monumentai buvo pastatyti gegužę, įstatymas buvo priimtas spalio mėnesį, o bauda išrašyta gruodį.

"Koks bebūtų istorijos tęsinys, dabar mes rankų nenuleisime", — pasakė Orlovas.

72
Tegai:
tarybinis paminklas, tarybiniai kariai, asociacija "Pamiršti kariai", Viktoras Orlovas, Lietuva
Temos:
Tarybiniai paminklai Baltijos šalyse ir Lenkijoje (49)
Dar šia tema
Estija svarsto galimybę nugriauti tarybinį paminklą Taline
Vandalai išniekino tarybinį paminklą kariui išlaisvintojui Plovdive
Lietuvos pavyzdžiu: Latvijoje atsirado lentelės šalia tarybinių paminklų
Lentelės prie tarybinių paminklų atsirado dėl uždraustos simbolikos
Rusijos ambasada pasmerkė "paaiškinamasias" lenteles prie tarybinių paminklų
Kovo 2-oji

Kokia šiandien diena: kovo 2-osios šventės

(atnaujinta 22:40 2021.03.01)
Šią dieną gimė grupės "Bon Jovi" lyderis Džonas Bon Džovis ir pirmasis TSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas

Kovo 2-oji yra 61-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 304 dienos.

Šiandien saulė teka 07:10, leidžiasi 17:54, dienos ilgumas 10 val. 44 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Dautara, Eitara, Eitaras, Eitarė, Eitas, Eitautas, Eitautė, Eitys, Elena, Helė, Helianta, Kovas, Marcelinas, Simplicijus.

Ši diena Lietuvos istorijoje

1536 metais gimė vertėjas, istorikas, vienas iš lietuvių raštijos kūrėjų Jonas Bretkūnas. Mirė 1602 metais.

1864 metais Rusijos caras Aleksandras II išleido įsaką dėl Lenkijos Karalystės valstiečių reformos. Pagal jį valstiečiai tapo savo valdomos žemės savininkais. Įsakas galiojo ir Lietuvos Užnemunės dalyje.

1899 metais gimė prozininkas, dramaturgas, vertėjas Juozas Paukštelis. Mirė 1981 metais.

1912 metais gimė poetas Česlovas Masaitis.

1931 metais gimė poetė Aldona Gustas-Gustaitė.

1939 metais Fontainbleau, Prancūzijoje, mirė poetas, filosofas, Lietuvos diplomatas Oskaras V. Milašius. Gimė 1877 metais.

1921 metais gimė kino režisierius Vytautas Mikalauskas.

1990 metais buvo įkurtas komercinis bankas AB "Vilniaus bankas".

1992 metais Lietuva kartu su kitomis devyniomis valstybėmis tapo JTO Generalinės Asamblėjos nare.

2009 metais eidamas 80-uosius metus mirė žinomas grafikas, plakatų kūrėjas Vytautas Kaušinis. Gimė 1930 metais.

Ši diena pasaulio istorijoje

1067 metais pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėtas Minskas.

1498 metais portugalų tyrinėtojas ir keliautojas Vaskas da Gama (Vasco da Gama) ir jo ekipažas pasiekė Mozambiko salą per pirmąją kelionę į Indiją.

1801 metais prasidėjo karas tarp Ispanijos ir Portugalijos.

1836 metais Teksaso respublika paskelbė savo nepriklausomybę nuo Meksikos.

1855 metais mirė Rusijos caras Nikolajus I.

1868 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose savo veiklą pradėjo Ilinojaus universitetas.

1931 metais gimė pirmasis TSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas. 1990 metais apdovanotas Nobelio taikos premija už Šaltojo karo nutraukimą.

1942 metais gimė amerikiečių rašytojas Džonas Irvingas, parašęs romaną "Pasaulis pagal Garpą".

1949 metais kapitonas Džeimsas Galageris (James Gallagher) pirmą kartą lėktuvu nenutūpdamas apskriejo aplink pasaulį.

1951 metais įvyko pirmosios visų NBA žvaigždžių rungtynės.

1956 metais Prancūzija pripažino Maroko nepriklausomybę.

1962 metais gimė grupės "Bon Jovi" lyderis Džonas Bon Džovis.

1998 metais "Titanikas" (1998 filmas) tapo pirmuoju kino filmu, uždirbusiu 1 mlrd. JAV dolerių.

Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai
Контрабанда сигарет под видом сельди

Silkė 1,5 milijono: Lietuvoje sulaikyta išradinga cigarečių kontrabanda

(atnaujinta 22:39 2021.03.01)
Lietuvos muitinės pareigūnai pareiškė, kad tai yra viena didžiausių cigarečių kontrabandų šiemet

VILNIUS, kovo 1 — Sputnik. Lietuvoje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Kybartuose sulaikytos didelės cigarečių kontrabandos, praneša Lietuvos muitinės spaudos tarnyba.

Muitinės poste buvo sulaikytas Rusijos pilietis, kuris gabeno šaldytą žuvį. Vyras deklaravo, kad veža 23,6 tonos silkių tranzitu per Lietuvą į Rusijos Federaciją. Tačiau rentgeno kontrolės sistema patikrinus mašiną paaiškėjo, kad puspriekabėje buvo tik pusė deklaruoto krovinio — apie dešimt tonų šaldytos žuvies.

Likusią dalį užėmė cigarečių kontrabanda — žuvis ir rūkalai buvo sukrauti pramaišiui, "sumuštinio" principu, sudedant vieną silkių dėžių eilę, o kitą eilę jau formuojant iš cigarečių dėžių.

Iš viso buvo rastos 843 dėžės (421,5 tūkst. pakelių) su penkių rūšių cigaretėmis. Bendra šių rūkalų vertė su privalomais sumokėti mokesčiais — apie 1,5 mln. eurų.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Cigaretės buvo sulaikytos. Vilkiko vairuotojui, kuris prisipažino vežęs kontrabandą, skirta kardomoji priemonė — piniginis užstatas.

Tai viena didžiausių cigarečių kontrabandų šiemet Lietuvos muitinėje, kurios pareigūnai, dar nepasibaigus antram metų mėnesiui, jau sulaikė maždaug 1,7 mln. pakelių kontrabandos (jos vertė su mokesčiais — apie 6 mln. eurų), pridūrė Lietuvos muitinė.

Tegai:
Lietuva, cigarečių kontrabanda, kontrabanda, Lietuvos muitinė
Temos:
Kontrabanda, dokumentų klastojimas ir kiti įvykiai Lietuvos pasienyje
Dar šia tema
Muitininkai sulaikė du kontrabandos pilnus vilkikus su 2 mln. eurų vertės rūkalais
Pasienyje su Baltarusija sulaikytas vyras, gabenęs grynųjų pinigų kontrabandą
Muitininkai sulaikė statybiniais blokeliais užmaskuotą didelę cigarečių kontrabandą
Muitininkai vilkiku gabentame silkių krovinyje rado kontrabandinių rūkalų
Sulaikyti trys kontrabandos organizavimu kaltinami pasieniečiai
Klaipėdos SGD terminalas

Ekspertas: SGD terminalas Lietuvoje gali tik "praryti" biudžeto pinigus

(atnaujinta 23:19 2021.03.01)
Jokių kitų globalinių užduočių šis terminalas neišspręs, mano Nepriklausomos kuro tiekėjų sąjungos viceprezidentas Dmitrijus Gusevas

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Lietuvos "Klaipėdos naftos" įmonės pareiškimas, kad ji gali tapti konkurencingiausiu naftos produktų perdirbimo centru Baltijos šalių regione, skamba juokingai, interviu Sputnik Lietuva pasakė Nepriklausomos kuro tiekėjų sąjungos viceprezidentas Dmitrijus Gusevas.

Naftos ir suskystintų gamtinių dujų terminalų operatorė "Klaipėdos nafta" (KN) šiais metais buvo pripažinta viena iš bendrovių, turinčių geriausius santykius su investuotojais.

Bendrovė tikisi tapti konkurencingiausiu naftos produktų perdirbimo centru Baltijos šalių regione ir didžiausiu SGD terminalo operatoriumi pasaulyje.

Ekspertas Dmitrijus Gusevas pažymėjo, kad KN gali kelti bet kokius tikslus, tačiau kyla klausimas dėl jų įgyvendinimo.

Eksperto teigimu, dabar Lietuva pozicionuoja save kaip tvaraus vystymosi programos, nuostabaus terminalo ekologiškumo didinimo ir dekarbonizavimo programų vykdytoją, nes tai dabar populiari kryptis. Tačiau, specialisto manymu, perspektyvos, švelniai tariant, realybės požiūriu, nelabai geros.

"Ir aš manau, kad šis terminalas jokių globalinių uždavinių neišspręs, tik praris Baltijos šalių biudžeto pinigus ir atitinkamai, galbūt, europinius pervedimus, kurie joms pervedami ekonomikai paremti, išlaikyti neva nepriklausomybę nuo Rusijos ir Rusijos dujų", — pasakė jis.

Ekspertas pažymėjo, jog tokiu savo pareiškimu KN prajuokino visus. Tikriausiai, tam tikru mastu jiems patiems tai juokinga, ir buvo sunku apie tai pareikšti rimtais veidais, mano Gusevas.

Anot Gusevo, geriau nekreipti dėmesio į tokius Lietuvos operatoriaus pareiškimus.

Klaipėdos SGD terminalas

Lietuva savo SGD terminalą pastatė 2014 metais. Valdžia savo sprendimą pateisino noru atsikratyti Rusijos "Gazprom" dujų monopolio. Tačiau terminalas Lietuvai brangiai apsieina: "Klaipėdos nafta" už nuomą Norvegijai kasmet moka 60 milijonų eurų.

Dažniausiai Lietuva SGD gauna iš Norvegijos ir Rusijos.

Rusijos degalų atsargos tapo reguliarios nuo praėjusio pavasario. Kalbant apie Amerikos SGD, kurių pirkimą dažnai mini Lietuvos valdžia, egzistuojant Klaipėdos terminalui, buvo tik keletas siuntų.

Interviu Sputnik Lietuva pagrindinis Nacionalinio energetinio saugumo fondo analitikas Igoris Juškovas pažymėjo, kad Rusijos tiekimai yra pelningesni dėl neatidėliotinų kainų ir trumpo transporto peties. Jis taip pat pažymėjo, kad SGD terminalas visada buvo politinis projektas.

Tegai:
Lietuva, Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas, SGD terminalas, SGD