Nacionalistų mitingas, archyvinė nuotrauka

Mokestis "miško brolius": ar Lenkija pareikalaus Lietuvos atsakyti genocidą

157
(atnaujinta 16:34 2018.02.06)
Varšuva vykdo aktyvią kompaniją prieš Ukrainos valdžią dėl nacių kolaborantų šlovinimo; neatmetama, kad netrukus tas pats likimas ištiks ir Lietuvos valdžią, kuri remia SS eitynes ir įamžina kovotojų už laisvę atminimą

VILNIUS, vasario 6 — Sputnik. Lenkija jau daugelį metų reikalauja Ukrainos pripažinti kaltę už ukrainiečių nacionalistų nusikaltimus Antrojo pasaulinio karo metu ir nustoti heroizuoti nacių kolaborantus; į Baltijos šalis Varšuva gali kreiptis su tais pačiais reikalavimais, rašo portalas Rubaltic.

Jei Voluinės žudynės būtų pripažintos kaip lenkų genocidas tarptautiniu lygmeniu, Kijevas taip pat būtų pasmerktas aukščiausiu lygmeniu.

"Toks scenarijus būtų tiesioginė grėsmė Baltijos šalims, kur ant vietinių Trečiojo Reicho kolaborantų, atsakingų už Holokaustą, statoma valstybinė ideologija", — rašoma straipsnyje.

Antifašistinis "mainstream"

Daugiausia Rusijos dėka pastaraisiais metais stiprėja tarptautinis protestas prieš nacių ir jų bendrininkų heroizavimą. "Anti Banderos" įstatymas Lenkijoje, kuris įveda baudžiamąją atsakomybę už Ukrainos nacionalistų ideologijos propagandą, šiuo požiūriu yra "mainstream" vėžėje. Taigi Lietuvai, Latvijai ir Estijai būtų naudinga susimąstyti apie tai.

ESBO vėliavos, archyvinė nuotrauka
© Photo : OSCE/Sarah Crozier

Europa nuolat kritikuoja Baltijos respublikas už vietos nacių kolaborantų šlovinimą vyriausybės lygiu, leidimą rengti buvusių SS legionierių ir neonacių eitynes. Lietuvoje šie renginiai dažniausiai priderinti prie Vasario 16-osios (Lietuvos valstybės atkūrimo dienos) ir Kovo 11-osios (Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos).

Be to, per nacių okupacijos metus vokiečių ir jų lietuvių kolaborantų iš SS legionierių Respublikoje buvo nužudyta daugiau kaip 200 tūkstančių žydų — 90% visos ikikarinės bendruomenės.   

"Šiandien Lenkija garsiai pareiškia apie Ukrainos atsakomybę už karo nusikaltimus per Antrąjį pasaulinį karą ir nacizmo heroizaciją. Rytoj tokios pretenzijos gali būti pateiktos jau Baltijos valstybėms. Ir visų pirma Lietuvai, kur vietos nacių kolaborantai masiškai naikino lenkų žydus", — teigiama straipsnyje.

Išgalvoti "nacionaliniai herojai"

Tačiau Baltijos šalių politikai ir toliau teigia, kad tam tikros grupės turi turėti teisę pareikšti "savo poziciją skirtingo šalies kovos už nepriklausomybę istorinio traktavimo" klausimu. Netrikdo pareigūnų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos net tai, kad politika prieštarauja Niurnbergo tribunolo sprendimui SS nusikaltimų klausimais.

Visose Baltijos šalyse "kovotojus už laisvę" bando atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės be senaties termino ir atkurti jų gerą vardą. Taip Latvijoje praėjusių metų pabaigoje priimtas įstatymas dėl Antrojo pasaulinio karo veterano statuso, sulyginančio ir tarybų karių, ir nacių šalininkų teises.

Lietuvoje 2018-ieji paskelbti "partizano" Adolfo Ramanausko-Vanago, kovojusio su tarybų "okupacija", metais. Būtent jis, remiantis rašytojos Rūtos Vanagaitės tyrimo duomenimis, galėjo turėti ryšių su žydų žudynėmis Antrojo pasaulinio karo metu.

"Visa tai tapo įmanoma Lietuvos valdžios dėka, kuri per pastaruosius dvidešimt metų vykdo nuoseklią nacių kolaborantų heroizaciją, po mirties apdovanojant juos aukščiausiais valstybiniais apdovanojimais, atidengiant jiems paminklus ir memorialines lentas, o taip pat vadinant gatves ir parkus jų garbei", — rašoma straipsnyje.

Lietuvos, kaip ir Ukrainos gyventojams, primeta "nacionalinius herojus", nors pati visuomenė suskaldyta. Viena dalis nesutinka su tų, kurie buvo nacių bendrininkai, atminties įamžinimu, kita dalis pateisina tuos, kurie žudė savo piliečius.

Kol kas Baltijos respublikų valdžios institucijos užsiima nacių kolaborantų herojizacija ir sudaro palankias sąlygas antisemitizmui, rasizmui ir ksenofobijai. Bet anksčiau ar vėliau Europai teks rimtai susirūpinti šia problema, siekiant užkirsti kelią įsidegti šiose ES valstybėse neonacistinei ideologijai, pabrėžia Rubaltic.

Miško broliai Baltijos šalyse 1940-1950 metais
© Sputnik /
"Miško broliai" Baltijos šalyse 1940-1950 metais
157
Tegai:
miško broliai, Holokaustas, Baltijos šalys, Ukraina, Lenkija
Dar šia tema
Vanagaitė mėgsta triukšmą, Lietuvos žydai — tylą. Kas teisus?
Kitąmet paminklas Ramanauskui-Vanagui atsiras JAV Konektikuto valstijoje
Rūta Vanagaitė: "Aš esu Lietuvos patriotė!"
Europos žydų kongresas smerkia išpuolius prieš Vanagaitę
Varšuva, archyvinė nuotrauka

Kodėl Lenkijoje dabar viskas dar pigiau nei Lietuvoje? Aiškina ekonomistas

(atnaujinta 12:47 2020.07.03)
Kaip aiškina "Luminor" banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas, mažas kainas Lenkijoje lemia itin konkurencinga vidaus rinka ir silpnas Lenkijos zloto kursas, kuris šios krizės metu susilpnėjo dar 5 %

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. Žemos prekių kainos Lenkijoje dar iki krizės viliojo Lietuvos gyventojus, kurie apsilankydavo kaimyninėje šalyje ir čia apsipirkdavo. Tačiau po koronaviruso Lenkijoje kainos tapo dar mažesnės, o tai lemia kelios priežastys.

Apie jas savo "Facebook" paskyroje pasakojo "Luminor" banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

"Lenkija yra tarsi Europos Kinija, į kurią ne tik Lietuvos, bet ir kitų aplinkinių šalių gyventojai plūste plūsta įsigyti pigesnių prekių ir paslaugų. Lenkijos pigumą lemia itin konkurencinga vidaus rinka ir (per) silpnas Lenkijos zloto kursas, kuris šios krizės metu susilpnėjo dar 5 proc. Atitinkamai, kainų lygio skirtumas tarp Lietuvos ir Lenkijos, skaičiuojant eurais, išaugo iki rekordinių 20 proc. T.y., Lenkijoje vartojimo prekės ir paslaugos vidutiniškai yra penktadaliu pigesnės nei Lietuvoje", — rašo ekonomistas.

Anot jo, net jei lietuviai nevažiuoja pirkti lenkiškų prekių, jos "atvažiuoja" pas lietuvius — iš Lenkijos Lietuva importuoja kur kas daugiau prekių ir paslaugų, nei į ją eksportuoja savo produkcijos. 

"Lietuvos užsienio prekybos deficitas su Lenkija 2019 metais pasiekė rekordinius 1,7 mlrd. eurų ir buvo tris kartus didesnis nei su Kinija (570 mln. eurų). Mažesnis PVM tarifas maisto produktams Lietuvai čia nepadės, nes pvz. pasienio prekybos su Lenkija išlaidų struktūroje maisto maisto produktai sudaro vos apie ketvirtadalį visų išlaidų. Likusi suma yra išleidžiama ne maisto prekėms, kurioms yra taikomas standartinis PVM tarifas, kuris Lenkijoje yra net didesnis nei Lietuvoje: 23 proc. vs. 21 proc." — rašo ekonomistas.

Pasak jo, vienintelė viltis Lietuvai ir kitoms Lenkijos kaimynėms, nes visos jos turi pasienio prekybos su Lenkija deficitą, yra stipresnis Lenkijos zloto kursas, kurį gali silpninti du veiksniai. 

"Pirma, pasaulio ekonomikos stabilizacija: Lenkijos zloto kursas silpsta ekonominių krizių metu (pvz. 2009 ar 2020 m.) ir stiprėja — ekonomikos pakilimo metu. Antra, Lenkijos politinės situacijos stabilizacija: Lenkijos zloto kursui pastaruoju ekonomikos pakilimo laikotarpiu neleido sustiprėti agresyvi ir atviros konfrontacijos su ES nevengianti valdančios PiS partijos politika, o tai didino geopolitinį neapibrėžtumą ir neigiamai veikė zloto kursą", — komentuoja ekonomistas. 

Mauricas teigia, kad belieka tikėtis, jog liepos 12 dieną vyksiantį Lenkijos Prezidento rinkimų antrąjį turą laimės daugiau stabilumo santykiuose su ES žadantis kandidatas, o pasaulio ekonominė situacija stabilizuosis. Kitu atveju, šiais metais galime neišvengti dar vieno tarptautinės ir pasienio prekybos su Lenkija deficito rekordo.

Statistikos departamento duomenimis, per pirmus keturis šių metų mėnesius iš Lenkijos į Lietuvą importuota prekių ir paslaugų už daugiau kaip už 1,12 mlrd. eurų. Eksportas į šią šalį buvo beveik dukart mažesnis ir siekė 650 mln. eurų.

Tegai:
Žygimantas Mauricas, Luminor, ekonomikos krizė, ekonomika, Lietuva, Lenkija
Dar šia tema
"Litgrid" pranešė, kaip elektros kainų pikas Švedijoje paveikė kainas Lietuvoje
Kaip pasikeitė savaitinės dujų kainos Baltijos šalyse
Nuo rugpjūčio bazinė šilumos kaina vilniečiams bus mažesnė
Lauko kavinė, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje užfiksuoti trys nauji užsikrėtimo koronavirusu atvejai

(atnaujinta 12:13 2020.07.03)
Pranešama, kad sergančių žmonių iki šiol nustatyta 1828, 79 užsikrėtusieji koronavirusu mirė, pasveiko 1539 žmonės

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, per vakar dieną patvirtinti 3 nauji koronaviruso atvejai.

ES vėliava, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Sergančių žmonių iš viso nustatyta 1828, 79 užsikrėtusieji koronavirusu mirė, pasveiko 1539 žmonės.

Per vakar dieną ištirti 4222 ėminiai dėl įtariamo koronaviruso.

Nuo birželio 17 dienos Lietuvos valdžia panaikino karantiną, tačiau galioja nepaprastoji padėtis. Karantino režimas buvo įvestas nuo kovo 16 dienos.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 10 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 499 tūkst. žmonių.

Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
© Sputnik /
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
Tegai:
koronavirusas, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Trečią parą iš eilės Lietuvoje nustatytas vienintelis naujas koronaviruso atvejis
SAM: keičiasi profilaktinio testavimo dėl koronaviruso tvarka
Lukašenka paskelbė pergalę prieš koronavirusą
Nepriklausomybės dienos minėjimas Baltarusijoje

Nausėda pasveikino Baltarusiją Nepriklausomybės dienos proga

(atnaujinta 12:37 2020.07.03)
Lietuvos vadovas išreiškė pasirengimą ir toliau plėtoti kaimyninius santykius, tuo metu pažymėjo, kad rūpindamasis regiono saugumo užtikrinimu jis nuolatos kels branduolinės saugos bus klausimą

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda savo ir Lietuvos žmonių vardu pasveikino Baltarusijos prezidentą Aleksandrą Lukašenką ir šalies gyventojus Nepriklausomybės dienos proga, praneša Prezidentūros soaudos tarnyba.

Lietuvos prezidentas palinkėjo Baltarusijos žmonėms stiprios, nepriklausomos ir klestinčios jų šalies

Šalies vadovas priminė, kad Lietuvą ir Baltarusiją sieja bendra istorinė praeitis, glaudūs kaimyniniai santykiai, aktyvūs ryšiai tarp abiejų šalių piliečių. Tuo pačiu metu Nausėda pabrėžė, kad branduolinė sauga bus tas dvišalės darbotvarkės klausimas, kurį jis kels nuolatos rūpindamasis ir Lietuvos gyventojų, ir regiono saugumo užtikrinimu.

"Esame pasirengę ir toliau plėtoti kaimyninius santykius tiek dvišaliu, tiek ES ir Baltarusijos lygiu. Tikiu, kad, remdamiesi abipuse pagarba ir gera valia, konstruktyviai spręsime kylančius iššūkius", — rašoma Lietuvos vadovo sveikinime.

Be to, prezidentas išreiškė įsitikinimą, kad raidos kelias, paremtas europietiškomis vertybėmis ir tarptautinėmis žmogaus teisėmis, yra tinkamas Baltarusijai — jis užtikrintų šalies ilgalaikį saugumą ir gerovę

Tegai:
Nepriklausomybės diena, Baltarusija, Lietuva, Gitanas Nausėda