Plastiko atliekos, archyvinė nuotrauka

Po 30 metų pasaulio vandenynuose gali būti daugiau plastiko atliekų negu žuvų

29
(atnaujinta 16:48 2018.02.06)
ES paruošė naują plastiko strategiją, kuri padės apsisaugoti nuo plastiko atliekų tvano, kuo daugiau jų surenkant, perdirbant ir vėl panaudojant gamybai

VILNIUS, vasario 6 — Sputnik. Nuogąstavimai, kad po 30 metų pasaulio vandenynuose gali būti daugiau plastiko atliekų negu žuvų, nėra laužti iš piršto: augant vartojimui, nuolat gausėja šių aplinką teršiančių atliekų, ir tai kelia vis daugiau problemų, praneša Aplinkos apsaugos ministerija.

Šioms problemoms spręsti Europos Sąjungos mastu pagal žiedinės ekonomikos principus yra parengta ES plastiko strategija. Ši strategija numato mažinti aplinkos taršą plastiko atliekomis, kuo daugiau jų surenkant, perdirbant ir vėl panaudojant gamybai. Ji išskiria plastiko gamybos, vartojimo ir atliekų tvarkymo stadijas ir numato pagrindinius ES įsipareigojimus (veiksmų planas ir terminai), pereinant prie žiedinio jų naudojimo. 

Pasak aplinkos viceministro Daliaus Krinicko, visoms ES šalims keliamas tikslas iki 2030 metų perdirbti daugiau nei 50% susidariusių plastiko atliekų ir užtikrinti, kad visos jo pakuotės būtų pakartotinai naudojamos ar perdirbamos, o ši veikla būtų pelninga.

Palyginti su popieriumi, stiklu ar metalais, daug mažiau plastiko yra pakartotinai panaudojama ir perdirbama. Du trečdaliai jo atliekų arba sudeginama (39%), arba pašalinama sąvartynuose (31%). Plastikas dažniausiai panaudojamas tik vieną kartą, todėl jis netenka 95% savo vertės, o ES dėl šios priežasties prarandama nuo 70 iki 105 milijardų eurų.

Plastiko strategija pati savaime padėties nepakeis. Reikia bendrų pastangų — pradedant jo gamintojais bei vartotojais ir baigiant perdirbėjais. ES plastiko sektorius yra didžiulis. Jame dirba 1,5 milijono žmonių, o jo apyvarta 2015 metais siekė 340 milijardų eurų. 

Europos Komisija, pradėdama įgyvendinti Europos plastiko strategiją, kviečia visus ES šalių, tarp jų ir Lietuvos, viešojo ir privačiojo sektoriaus dalyvius, suinteresuotas įmones ir pramonės asociacijas iki šių metų birželio 30 dienos elektroniniu paštu grow-env-rplasticspledge@ec.europa.eu pateikti savanoriškus įsipareigojimus prisidėti prie bendro tikslo — iki 2025 metų naujuose gaminiuose panaudoti 10 milijonų tonų perdirbto plastiko. Išsamesnės informacijos galima rasti čia

29
Tegai:
plastiko atliekos, Europos Sąjunga (ES)
Dar šia tema
Lietuva dalyvavo Interpolo operacijoje dėl neteisėto atliekų išvežimo
Lietuviai pamažu prisideda prie aplinkos tausojimo
Vakcina nuo gripo, archyvinė nuotrauka

Lietuva gavo pirmąsias gripo vakcinos siuntas

(atnaujinta 15:10 2020.09.21)
Rengiantis ateinančiam gripo sezonui nupirkta kiek daugiau nei 236 tūkst. keturvalentės gripo vakcinos dozių

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Į Lietuvos gydymo įstaigas jau pradedamos tiekti gripo vakcinos, rašo Sveikatos apsaugos ministerija.

Šią savaitę bus paskirstyta trečdalis visų šiam sezonui nupirktų vakcinų dozių (maždaug 80 tūkst.), įsigytų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų. Ligonių kasų kompensuojamomis gripo vakcinomis bus skiepijami rizikos grupėms priklausantys asmenys.

Rengiantis ateinančiam gripo sezonui Valstybinė ligonių kasa (VLK) iš viso nupirko kiek daugiau nei 236 tūkst. keturvalentės gripo vakcinos dozių — 40 proc. daugiau nei pernai. Tam iš PSDF prireikė 2,2 mln. eurų.

PSDF lėšomis apmokama gripo vakcina skirta tiems asmenims, kurie turi teisę būti skiepijami nemokamai. Šiuo metu Lietuvoje nemokamai nuo gripo skiepijami vyresni nei 65 metų žmonės ir bet kurio amžiaus sergantieji lėtinėmis ligomis, nėščios moterys, taip pat gyvenantieji globos ir slaugos įstaigose bei medicinos darbuotojai, kuriems tikimybė užsikrėsti gripu ypač padidėja bendraujant su sergančiais žmonėmis.

Tegai:
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), vakcina, gripas
Dar šia tema
Virusologas įvertino vakcinos nuo gripo ir koronaviruso kombinacijos idėją
SAM: pritrūkus nemokamų gripo vakcinų — papildoma kompensacija rizikos grupės žmonėms
Ligoninės palata

Radviliškio rajono savivaldybei ir gydymo įstaigoms pavesta stabdyti COVID-19 plitimą

(atnaujinta 14:51 2020.09.21)
Aurelijaus Verygos sprendimu atsakingoms institucijoms pavesta nuo rugsėjo 21 iki spalio 5 dienos atlikti konkrečius darbus, būtinus viruso plitimui stabdyti

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Radviliškio rajono savivaldybei ir gydymo įstaigoms pavesta stabdyti COVID-19 plitimą, praneša Sveikatos apsaugos ministerija.

Pabrėžiama, kad įvertinus prastėjančią situaciją Radviliškyje dėl koronaviruso plitimo, epidemiologų bei visuomenės sveikatos specialistų pasiūlymus ir tai, kad šiai savivaldybei sunkiai sekasi pačiai valdyti viruso plitimą, patvirtintas gelbėjimo planas, kaip lokalizuoti židinio plitimą ir suvaldyti infekcijos plitimą.

"Sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo Aurelijaus Verygos sprendimu atsakingoms institucijoms pavesta nuo rugsėjo 21 iki spalio 5 dienos atlikti konkrečius darbus, būtinus viruso plitimo stabdymui", — teigiama pranešime.

Pažymima, kad Veryga savo ruožtu kreipėsi į Radviliškio rajono savivaldybę ir gydymo įstaigų vadovus, kviesdamas juos elgtis atsakingai, vadovautis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) nurodymais ir operacijų vadovo patvirtintu veiksmų planu. Jo teigimu, turime susitelkti ir būti vieningi.

Radviliškio rajonui nurodyta skubiai organizuoti suaugusių rajono gyventojų ištyrimą dėl koronaviruso įsteigiant ne mažiau kaip 1 mobilų punktą, užtikrinti gyventojams galimybes atlikti PGR molekulinį tyrimą, bendradarbiauti su Šiaulių miesto savivaldybės administracija dėl ėminių šio viruso tyrimams paėmimo organizavimo ir vykdymo.

Tuo pačiu Radviliškio rajono pirminės sveikatos priežiūros centrui pavesta užtikrinti maksimalius žmogiškuosius išteklius, reikalingus mobilių punktų Radviliškyje veiklai, o prireikus pagalbos kreiptis į Respublikinę Šiaulių ligoninę.

Lietuvoje iš viso patvirtinta 3814 COVID-19 ligos atvejų, tebeserga 1511 asmenų, 2199 pasveiko.

Tegai:
koronavirusas, Radviliškis, Radviliškio rajonas, ligoninė
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Atskleistas mirtinas vaistų nuo koronaviruso pavojus
Paaiškinta, kuo skiriasi testavimo nuo COVID-19 būdai
Jamal SGD gamykla, archyvinė nuotrauka

Kokie yra 2020 metai: uraganai ir gaujos nustato pasaulines dujų kainas

(atnaujinta 16:47 2020.09.21)
Dujų rinka pamažu atsigauna: biržos kainos Europoje bei Azijos ir Ramiojo vandenyno regione (SGD rinkai) yra atitinkamai 130 ir 150 dolerių už tūkstantį kubinių metrų

Kainų kilimas susijęs tiek su paklausa, tiek su pasiūla. Aštuonis šių metų mėnesius bendras SGD importas, nors ir tik 1,3 proc., buvo didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Indija ir Kinija rodo staigų SGD importo padidėjimą liepos ir rugpjūčio mėnesiais.

Tai yra, jei atliktume paprastą vertinimą, pasaulinė SGD paklausa dabar yra panaši kaip pernai, nepaisant to, kad dujotiekio dujų paklausa yra mažesnė (tai matyti ir iš Rusijos eksporto į Europą, o Kinija mažina dujų importą iš Centrinės Azijos). Tačiau SGD rinka taip pat turi perteklinį pajėgumą, nes ankstesnės investicijų bangos metu užbaigtų jėgainių (daugiausia JAV) paleidimas  buvo pradėtas atsižvelgiant į dabartines aplinkybes.

Todėl pasiūlos trikdžiai taip pat padeda stabilizuoti kainas: vis dar neveikia plūduriuojanti gamykla "Prelude" Australijoje (ten yra techninių problemų), toje pačioje šalyje sustabdyta viena iš Gorgon SGD linijų. Apie JAV jau buvo pasakyta daug. Dėl pastaruoju metu itin žemų kainų, kurios net neatpirko eksploatacinių išlaidų, SGD siuntos vasarą buvo sumažintos iki pusės arba mažesnės už planuojamą gamyklų pajėgumą, dabar eksportas gali palaipsniui atsigauti kartu su pasaulinių kainų kilimu, tačiau uraganų sezonas trukdo greitai grįžti į normalią padėtį. JAV eksporto augimas artimiausiais mėnesiais vėl darys spaudimą kainoms.

Tai reiškia, kad kainų atkūrimas dar neatrodo tvarus (prie to pridėkite užpildytas saugyklas), nors, remiantis kai kuriomis prognozėmis, neatidėliotinos kainos Azijoje šildymo sezono metu gali viršyti net 200 USD už tūkstantį kubinių metrų. Šie skaičiai jau atitinka visiems gamintojams priimtiną ilgalaikę kainą. Tiesa, yra vienas "bet": toks kainų lygis turėtų būti vidutinis metinis, o ne tik "žieminis".

Bet metai yra sunkūs, netipiški, todėl negalima daryti ilgalaikių išvadų. Visus domina perspektyva. Ir čia yra įdomiausias dalykas: šiemet pirmą kartą per dvidešimt metų nebuvo priimtas nė vienas naujas investicinis sprendimas dėl naujų suskystinimo gamyklų statybų. Šių metų rezultatų prognozės yra nuo nulio iki vieno ar dviejų sprendimų. Prisiminkime, kad praėjusiais metais buvo priimtas rekordinis investicinių sprendimų skaičius, o tai savo ruožtu įvyko po ilgo trejų metų sąstingio (2016–2018 metais, nedaug sprendimų), dėl pakartotinių investicijų per ankstesnį ciklą (2011–2015 metais).

Kodėl tai vyksta? Paprastas atsakymas: visos naftos ir dujų įmonės prarado didelę dalį savo pajamų, todėl mažina savo investicijų programas.

Bet, kaip žinote, investicijos sumažėjo tik trečdaliu, todėl kažkas, atrodo, turėtų tekti ir SGD.

Iš dalies taip yra todėl, kad SGD rinka pastaraisiais metais vystėsi paradoksaliai. Viena vertus, matome dabartinį dujų perteklių, taip pat intensyvią konkurenciją ateityje (Kataras, JAV, Rusija, Rytų Afrika), visa tai neprisideda prie aukštų kainų ir nesiunčia pakankamai rinkos signalų investicijoms į naujus projektus. Tuo tarpu rinka laikoma perspektyvia (dujų paklausa augs esant visiems, net ir žaliausiems scenarijams). Vienas iš rinkos plėtros variklių buvo naftos ir dujų TNK dalyvavimas, kuris palaipsniui pradėjo pereiti nuo "atgyvenusios" naftos prie perspektyvių SGD.

Todėl su brangia nafta (kaip atrodė tada, ilgą laiką) naftos ir dujų įmonės galėjo investuoti į perspektyvias suskystintas dujas iš bendro pajamų krepšelio. Arba tiesiogiai per tiesiogines investicijas į gamyklas, arba netiesiogiai, perkant SGD į savo portfelį pagal ilgalaikius kontraktus, kurie leido gauti paskolas gamyklų statybai likusiems, palyginti mažiems SGD rinkos dalyviams.

Dabar, sumažėjus naftos kainoms, naftos TNK neturi tam laiko. Be to, kai kurie iš jų nerimauja ir praneša apie aštrų savo investicijų planų "žalinimą". Savo ruožtu naftos gigantams, norintiems išlikti atsidavusiems iškastiniam kurui, taip pat yra baisi padėtis. Tai galima pastebėti remiantis "ExxonMobil", kurio finansinė padėtis šiuo metu yra sunki, pavyzdžiu.

Ši įmonė turėjo planuose (ir, kaip vis dar tikėtasi praėjusiais metais, su "greitomis" investicijomis) du stambius SGD projektus: "Golden Pass" SGD JAV (kartu su "Qatar Petroleum") ir "Rovuma" SGD Mozambike. Dabar jie abu yra atidėti geresniems laikams, sprendimai dėl Amerikos gamyklos atidedami mažiausiai metams, Mozambike — iki 2023 metų. Planai išplėsti esamą bendrovės SGD gamyklą Papua Naujojoje Gvinėjoje taip pat atidedami iki geresnių laikų.

Likusios Amerikos gamyklos, be abejo, taip pat neskuba priimti naujų sprendimų, nes dabar sunku garantuoti statybas ilgalaikėmis SGD pardavimo sutartimis. Visoje Rytų Afrikoje padėtis stringa. Primename, kad šio regiono (Mozambikas, Tanzanija) šelfas buvo laikomas vienu iš naujų perspektyvių gamybos centrų. Jau buvo minėta apie "Exxon" projekto vėlavimą. Tačiau kalbant apie Mozambiko SGD (kontroliuojama "Total") gamyklą, dėl kurios sprendimas buvo priimtas jau pernai, regione veikiančios ekstremistų grupės reguliariai kišasi, todėl kyla abejonių dėl jos užbaigimo. Gamyklų Tanzanijoje planai pastaruoju metu beveik neminimi.

Iš viso to būtų galima padaryti išvadą, kad vidutinės trukmės laikotarpiu matysime tiekimo deficitą. Taip būtų buvę, jei ne Kataro planai sukurti keletą naujų gamyklų vienu metu. Oficialaus sprendimo dėl investicijų dar nėra, tačiau parengiamieji darbai vyksta. Maža SGD kaina leis Katarui statyti minimaliai atsižvelgiant į kainas.

Galiausiai dar vienas neapibrėžtumą sukeliantis veiksnys: kainodaros mechanizmai. Nepaisant neatidėliotinos rinkos plėtros, dar neseniai naftos kainos susiejimas leido SGD gamintojams garantuoti atsipirkimą. Tuo tarpu brangios naftos ir augančios konkurencijos SGD kontekste pastaraisiais metais šio susiejimo koeficientas naujose sutartyse vis mažėjo. Dabar nafta yra pigesnė, tačiau vargu ar pirkėjai norės grįžti prie senų, aukštų santykių.

O kai nafta kainuoja 45 USD ir pastaruoju metu būdingas 0,11 koeficientas, SGD kainuos tik apie 5 USD už milijoną BTU arba apie 180 USD už tūkstantį kubinių metrų. Tuo tarpu pirkėjai vis labiau domisi dujomis neatidėliotinomis kainomis, juolab, kad palaipsniui pasibaigus ilgalaikėms Kataro sutartims, į biržos rinką pateks vis daugiau SGD iš šios šalies.

Prisiminkime ir tai, kad besivystančios Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalys yra pajėgios "suvirškinti" didelius dujų kiekius (dėl to prognozuojama, kad SGD rinka padvigubės per 15 metų), tačiau tik žemomis kainomis — ne daugiau kaip 200 USD už tūkstantį kubinių metrų ar dar palankesnėmis.

Visi šie veiksniai lemia neaiškumus ir tam tikrą rinkos plėtros paradoksą. Gamtinės dujos apskritai ir ypač SGD išlieka labai perspektyvus kuras, tačiau labai konkurencingoje rinkoje, kurios paklausa savo ruožtu stabiliai augs tik pakankamai žemomis kainomis.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
kainos, rinka, SGD
Dar šia tema
Atidarytos orlaidės technologija: Rusija turi slaptų išteklių SGD rinkoje
Nuomonė: brangios amerikiečių SGD "sunaikins" Europos ekonomiką
Tarptautinis bendradarbiavimas Tolimuosiuose Rytuose: kaip derinami SGD projektai