Parašo planšetė, nuotrauka iš įvykio vietos

Lietuvos paštuose įrengta beveik 500 šiuolaikiškų parašo planšečių

71
(atnaujinta 13:47 2018.02.21)
Modernūs įrenginiai padeda pašto siuntas klientams išduoti sparčiau, be to, mažinamos popieriaus sąnaudos

VILNIUS, vasario 21 — Sputnik. Didžiausių klientų srautų sulaukiantys Lietuvos miestų ir miestelių paštai pasipildė šiuolaikiškomis, moderniomis ir klientų jau išbandytomis bei įvertintomis parašo planšetėmis, praneša Lietuvos pašto spaudos tarnyba.

Iš viso paštuose veikia beveik 500 įrenginių, su kuriais pašto siuntos klientams išduodamos dvigubai sparčiau, be to, mažinamos popieriaus sąnaudos.

"Pirmąsias parašo planšetes ėmėme naudoti dar pernai, ruošdamiesi Kalėdų darbymečiui, o šiemet šių įrenginių paštuose įrengėme dar tris šimtus. Praktika ir teigiami klientų atsiliepimai parodė, kad parašo planšetės padeda sparčiau išduoti siuntas ir mažinti eiles. Į paštą atsiimti siuntų atvykę klientai sugaišta žymiai mažiau laiko, nes nebereikia vartyti storų segtuvų, ieškant žymos siuntos gavėjui pasirašyti. Drauge tai yra patikimesnis būdas saugoti klientų duomenis", — teigė Lietuvos pašto Tinklo direktorė Inga Dundulienė.

Beveik 500 parašo planšečių naudojama daugiau nei 200 Lietuvos paštų, kuriuose sulaukiama daugiausia klientų. Naudojant šiuos prietaisus paspartėjo registruotųjų, įvertintųjų, išperkamųjų ir ekonomiškų siuntų, siuntų su procesiniais dokumentais ir pašto siuntinių išdavimo procesas. 

"Skaičiuojame, kad su parašo planšetėmis paštuose per mėnesį "sutaupysime" apie keturis milijonus popieriaus lapų. Kasdieniame darbe naudodami modernias technologijas galime spręsti ne tik klientų aptarnavimo efektyvumo, bet ir aplinkos tausojimo, nereikalingų sąnaudų mažinimo klausimus", — sakė Dundulienė.

Iki šiol atsiimant pašte siuntas klientams reikėdavo pasirašyti siuntų išdavimo knygoje. Naujųjų parašo planšečių ekranėlyje klientas mato jam adresuotos siuntos numerį ir patvirtina parašu, kad siuntą atsiima. Gavėjo vardas, pavardė ir siuntos atsiėmimo data yra generuojami automatiškai, o tai padeda sumažinti klaidų, kurių kartais pasitaikydavo, kai siuntos gavėjas pasirašydavo ne toje eilutėje arba suklysdavo, nurodydamas datą.

71
Tegai:
parašo planšetė, pašto siuntos, Letuvos paštas, Lietuva
Dar šia tema
Pirkiniai pašto siuntose: ką reikia žinoti
Išleidžiami nauji pašto ženklai, skirti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui
Išleisti pašto ženklai, skirti Pjongčango olimpinėms žaidynėms
COVID-19

Nauja COVID-19 statistika: per parą Lietuvoje nustatyti 776 nauji atvejai

(atnaujinta 13:46 2020.10.28)
Iš viso patvirtinta daugiau kaip 12,1 tūkst. koronaviruso atvejų, per vakar parą mirė dar 3 pacientai

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Per pastarąją parą Lietuvoje nustatyti 776 nauji koronaviruso atvejai, pranešė Sveikatos apsaugos ministerijos spaudos tarnyba.

Naujausiais duomenimis, nuo pandemijos pradžios šalyje patvirtinti 12 138 koronaviruso atvejai konkretiems žmonėms. Šiuo metu serga 7440 žmonių, 4502 žmonės pasveiko, mirė 144 pacientai. Izoliacijoje esančių asmenų skaičius (sergančių, sąlytį turėjusių, iš paveiktų teritorijų atvykusių, kuriems išduoti sprendimai aktualiu 14 dienų laikotarpiu) yra 28 077.

Be to, pasak Sveikatos apsaugos ministerijos, nuo birželio 1 dienos įvežtinių atvejų skaičius yra 393.

Lietuvoje sparčiai didėja naujų koronaviruso atvejų skaičius. Neseniai vyriausybė sugriežtino ribojamąsias priemones, kai kuriose savivaldybse įvedamas karantinas.

Atsižvelgiant į blogėjančią epidemiologinę situaciją šalyje, nuo spalio 28 dienos 00:00 iki lapkričio 11 dienos 24:00 vietinis karantinas įvedamas dar 8 savivaldybėse: Kauno, Klaipėdos, Vilniaus miestų, Šilalės, Širvintų, Telšių, Trakų, Vilniaus rajonų savivaldybėse.

Šių savivaldybių teritorijoje vyresni nei šešerių metų žmonės kaukes privalo dėvėti tiek atvirose, tiek uždarose vietose. Be to, bus ribotas lankytojų srautas kultūros, laisvalaikio, pramogų ir sporto įstaigose.

Praeitą savaitę vietinis karantinas nuo spalio 26 dienos iki lapkričio 9 dienos jau buvo paskelbtas Elektrėnų, Joniškio rajono, Jurbarko rajono, Kelmės rajono, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Marijampolės, Pasvalio rajono, Plungės rajono, Skuodo rajono, Šiaulių rajono ir Švenčionių rajono savivaldybių teritorijose.

Be to, praėjusią savaitę Raseiniuose buvo pratęstas karantinas. Dabar jis galioja iki lapkričio 6 dienos.

Tegai:
Lietuva, COVID-19
Dar šia tema
Darbo partijos vadovas gavo COVID-19 testo rezultatus
Stankūnas apie augančius užsikrėtimo skaičius: mes nebevaldome COVID-19  protrūkio
Skiriama parama nuo COVID-19 nukentėjusiam žvejybos sektoriui
Rusijos pilietis ir buvęs sovietų karininkas Jurijus Melis

Melio advokatas paprašė Lietuvos apeliacinio teismo sušvelninti areštą ginamajam

(atnaujinta 12:26 2020.10.28)
Gynyba ragina atsižvelgti į tai, kad dėl koronaviruso teismo procesas ir sprendimų priėmimas užtruko, ir neaišku, kaip ilgai tai tęsis

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Rusijos kariuomenės atsargos pulkininko Jurijaus Melio advokatas Lietuvoje Ryšardas Burda kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu sušvelninti kardomąją priemonę savo ginamojo atžvilgiu. Apie tai praneša "Express-nedelia".

Melis buvo sulaikytas 2014 metais. Praėjusių metų kovą jis buvo nuteistas septyneriems metams byloje dėl 1991 metų sausio 13 dienos įvykių Vilniuje.

"Šiame prašyme neturime konkretaus pasiūlymo, kokia kardomąja priemone pakeisti. Prašome ją pakeisti švelnesne, be abejo, gali būti priemonių derinys — dokumentų paėmimas, kontrolė, namų areštas ir panašiai", — pareiškė Burda.

Advokatą palaikė ir gynėja Galina Kardanovskaja, atstovaujanti Melio interesams. Anot jos, ginamasis yra visiškai finansiškai aprūpintas ir galėtų gyventi viešbutyje, o jo buvimas teisme būtų užtikrintas.

Gynyba paragino teismą atsižvelgti į tai, kad dėl situacijos su koronaviruso pandemija bylos nagrinėjimas ir sprendimų priėmimas jau užsitęsė. Be to, neaišku, kaip ilgai tai tęsis.

Tuo tarpu prokurorė Daiva Skorupskaite-Lisauskienė prašo Lietuvos apeliacinio teismo netenkinti advokatų prašymo. Ji mano, kad kaltinamasis buvo uždarytas į areštinę, nes yra "pagrįsta nuomonė", kad jis neva gali slapstytis arba pabėgti iš teismo.

Sausio 13-osios įvykių Vilniuje byla

Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Tą naktį prie Vilniaus televizijos bokšto įvyko ginkluotas susirėmimas. Lietuvos pusė be įrodymų tvirtina, kad tai pradėjo sovietų kariai. Incidento metu žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.

Kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Byloje buvo kaltinami 67 žmonės, dauguma iš jų už akių. Tarp kaltinamųjų buvo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai. Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas, kuris buvo nuteistas ketveriems metams.

Maskvoje nuosprendis buvo pavadintas "neteisėtu". Rusijos Federacija pabrėžė, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos nepateikė nė vieno sovietų kariškių kaltės įrodymo. Maskva pažymėjo, kad posėdžių metu buvo pažeidžiamos visos tarptautinės ir Lietuvos vidaus teisės normos, o rusai buvo teisiami už nusikaltimus, kurių nepadarė.

Rusijos tardymo komitetas pradėjo baudžiamąją bylą Lietuvos prokurorų ir teisėjų atžvilgiu dėl nekaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.

1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
© Sputnik
1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
Tegai:
Sausio 13-osios byla, Jurijus Melis, Lietuva, Rusija
Temos:
Sausio 13-osios byla
Dar šia tema
Apeliacinis teismas pradėjo nagrinėti skundus dėl sausio 13-osios įvykių bylos
Lietuvos apeliacinis teismas atsisakė nušalinti teisėją nuo Sausio 13 bylos  
Teisininkas įvardijo būdą įrodyti Lietuvos teismo neteisėtumą "Sausio 13-osios byloje"