Automobiliai Lietuvos keliuose, archyvinė nuotrauka

Vizija 0: saugaus eismo srityje Lietuva kelia ambicingus tikslus

120
(atnaujinta 11:29 2018.03.07)
Susisiekimo ministerija, skatindama saugesnę eismo dalyvių elgseną, užtikrindama saugesnius kelius ir gatves, siekia iki 2030 metų žūčių keliuose skaičių sumažinti perpus, ir išvengti žūčių keliuose 2050 metais

VILNIUS, kovo 7 — Sputnik. Valstybinės eismo saugumo komisijos posėdyje susisiekimo ministras Rokas Masiulis pristatė ambicingą Lietuvos saugaus eismo strategiją iki 2030 metų — ­"Vizija 0", praneša Susiekimo ministerijos spaudos tarnyba.

Šios strategijos prioritetai — saugesnė eismo dalyvių elgsena, saugesni keliai ir gatvės, saugesnės transporto priemonės ir efektyvesnė pagalba po eismo įvykių.

"Nepriklausomybės laikotarpiu Lietuva padarė didelę pažangą gerindama eismo saugą ir yra viena pirmaujančių Europos Sąjungoje pagal žuvusiųjų keliuose skaičiaus mažėjimą. Nuosekliai sieksime ES nustatyto tikslo — iki 2030 metų žūčių keliuose skaičių sumažinti perpus", — sakė Masiulis.

Bendromis pastangomis siekti užsibrėžto tikslo kviečiamos valstybės institucijos, mokslo ir verslo atstovai, visi šalies gyventojai. 

Tyrimų duomenimis, apie 90% skaudžių eismo nelaimių įvyksta dėl pačių eismo dalyvių kaltės. Leistiną greitį viršija apie 65% visų vairuotojų. 45% vairuotojų kalba mobiliojo ryšio telefonais be laisvų rankų įrangos, apie 2-3% vairuoja neblaivūs. 43% pėsčiųjų nenaudoja arba netinkamai naudoja šviesą atspindinčias priemones. 45% keleivių nesegi saugos diržų automobilių galinėse sėdynėse. Būtent šioms pagrindinėms problemoms spręsti strategijoje "Vizija 0" numatytos įvairios priemonės.

"Vienas svarbiausių šios strategijos prioritetų yra saugesnė eismo dalyvių elgsena. Norėdami išvengti skaudžių įvykių keliuose privalome siekti aukštesnės vairavimo kultūros ir atsargesnio pėsčiųjų elgesio", — teigė ministras.

Susisiekimo ministro teigimu, raktas į sėkmę mažinant aukų skaičių keliuose yra aktyvi saugaus eismo švietėjiška veikla, saugi kelių ir gatvių infrastruktūra, saugios transporto priemonės ir glaudesnis visų mūsų bendradarbiavimas, siekiant bendro tikslo — eismo saugumo šalies keliuose ir gatvėse.

Kad šalies keliai ir gatvės būtų gerokai saugesni, iki 2020 metų pabaigos Lietuvos keliuose numatoma įdiegti daugiau nei tūkstantį saugaus eismo priemonių. Bus rekonstruojamos pavojingos perėjos, įrengiamos pėsčiųjų saugos salelės, greičio mažinimo kalneliai gyvenvietėse, tiesiami pėsčiųjų ir dviračių takai, diegiamos kitos priemonės.

2020 metais šalies magistraliniuose ir valstybinės reikšmės keliuose bus įrengti 37 daugiafunkciniai pažeidimų fiksavimo prietaisai, 400 stacionarių greičio matuoklių, 100 sektorinių greičio matuoklių.  2022 metais šalies keliuose veiks 200 sektorinių greičio matuoklių, bus įrengta 20 neleistino priešpriešinio lenkimo fiksavimo prietaisų.

Į numatytas eismo saugos gerinimo priemones iki 2020 metų planuojama investuoti apie 40 milijonų eurų. Paskaičiuota, kad į eismo saugą investuotas vienas euras atneša apie 10 eurų naudą valstybei ir žmonėms.

120
Tegai:
eismo dalyviai, žuvusijei keliuose, Susiekimo ministerija, Lietuva
Dar šia tema
Kelių policija: per savaitę eismo įvykiuose sužeisti 64 žmonės
Reidų savaitės metu nustatyti 168 neblaivūs vairuotojai
Įvardytos kritinės klaidos, lemiančios avarijas su mokomaisiais automobiliais
Dainininkas Filipas Kirkorovas

URM siūlo neįleisti Kirkorovo į Lietuvą

(atnaujinta 14:25 2021.01.18)
Ministerijos vadovo teigimu, dainininkas apsilankymais Kryme "sąmoningai neigė Ukrainos teritorinį integralumą ir suverenitetą"

VILNIUS, sausio 18 — Sputnik. Užsienio reikalų ministerija siūlo uždrausti atvykti rusų dainininkui Filipui Kirkorovui, praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Pranešama, kad Užsienio reikalų ministerija Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos perdavė teikimą, kuriuo prašoma Rusijos ir Bulgarijos pilietį Filipą Kirkorovą įtraukti į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą.

Teikime, kurį pasirašė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, sakoma, kad garsus atlikėjas savo daugkartiniais vizitais Krymo pusiasalyje sąmoningai neigė "Ukrainos teritorinį integralumą ir suverenitetą" bei tokiu būdu netiesiogiai pateisino "agresyvius Rusijos Federacijos veiksmus".

"Sistemiškai vertinsime visus veikėjus, kurios Rusija siekia išnaudoti, skleisdama savo užsienio politiką bei siekdama daryti poveikį Lietuvos žmonėms. Taip pat neturi būti pamiršti ir griežtai įvertinti ir Baltarusijos piliečiai, prisidėję prie susidorojimo su taikiais protestuotojais", — sakė ministras.

Anksčiau Lietuvoje kilo skandalas dėl to, kad Kirkorovo ir Šufutinskio koncertų respublikoje organizatoriams buvo paskirta kompensacija už renginių atidėjimą. Bendra žalos suma buvo įvertinta daugiau kaip 30 tūkstančių eurų.

Žurnalistas Andrius Tapinas ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas socialiniuose tinkluose išreiškė pasipiktinimą. Abu teigė, kad Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigai skiriami remti verslininkus, kurie atveža "Putino atlikėjus".

Kaip pažymėjo Kasčiūnas, Lietuvoje būtina peržiūrėti kriterijus, pagal kuriuos sudaromi nepageidaujamų asmenų sąrašai, siekiant "tokių absurdiškų situacijų išvengti ateityje".

Lietuvos konservatoriai jau pasiūlė Kirkorovą įtraukti į nepageidaujamų asmenų sąrašą, nes jis "niekada neslėpė palaikantis Krymo aneksiją ir ten pasirodydavo". Tada Kasčiūną papiktino dainininko atvykimas į rinkimų apylinkę Rusijos ambasadoje Vilniuje dėl prezidento rinkimų Rusijoje.

Konservatoriai nuolat kalba apie "Rusijos įtakos" grėsmę ir riziką šalies nacionaliniam saugumui. Jie gerai žinomi dėl rusofobiškos pozicijos, griežtų pareiškimų apie Rusiją ir radikalių pasiūlymų.

Tegai:
Filipas Kirkorovas, Užsienio reikalų ministerija (URM), Lietuva
Dar šia tema
Kirkorovas atšaukė koncertus Baltijos šalyse
Lietuvoje pasipiktino kompensacija už Kirkorovo koncerto atšaukimą
Automobilis žiemą

Klaipėdos VPK prašo pagalbos nustatant eismo įvykio aplinkybes

(atnaujinta 13:45 2021.01.18)
Incidentas įvyko 2020 metų gruodžio 21 dieną, 15:30, Klaipėdos rajone, Glaudėnų kaimo ribose, Palangos plente

VILNIUS, sausio 18 — Sputnik. Klaipėdos rajone, Palangos plente, nenustatytas vairuotojas kliudė pirmąja eismo juosta važiavusį automobilį, kuris po susidūrimo nuvažiavo į griovį ir vertėsi, praneša Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Incidentas įvyko 2020 metų gruodžio 21 dieną, 15:30, Klaipėdos rajone, Glaudėnų kaimo ribose, Palangos plente.

Susidūrė "VW Touran", kurio vairuotojo tapatybė nėra nustatyta, su "Skoda" automobiliu.

Įtariamas automobilis "VW Touran" iš eismo įvykio vietos pasišalino.  

Policija prašo asmenų, galinčių suteikti naudingos informacijos apie eismo įvykį, susisiekti telefonu 8 700 64764 arba el. paštu: jurate.udovenkiene@policija.lt

Tegai:
policija, automobilis, Klaipėda
JAV lėktuvnešiai, archyvinė nuotrauka

"Atskleisti rajonai": kur JAV karinis jūrų laivynas nukreipia ginklus

(atnaujinta 13:42 2021.01.18)
"Atgrasyti ir laimėti" — JAV karinio jūrų laivyno štabo viršininkas admirolas Michael'as M. Gilday'us pristatė ateinančio dešimtmečio "navigacijos planą"

VILNIUS, sausio 18 — Sputnik. Svarbiausia dokumente yra tai, kad Amerikos laivynas turėtų dominuoti Pasauliniame vandenyne. Visuotinės kontrolės tikslas - ramus ir sotus amerikietiškas gyvenimas namuose. Tačiau tekste taip pat galima aiškiai atsekti atvirą agresiją prieš kitas šalis. Ką sugalvojo admirolai iš Vašingtono RIA Novosti autoriaus Nikolajaus Protopopovo straipsnyje.

Pasaulinės ramybės konkurentai

JAV karinis jūrų laivynas užsiima ilgalaikėmis varžybomis, kurios kelia grėsmę JAV piliečių saugumui ir gyvenimo būdui, pabrėžia dokumento autoriai. Karinio jūrų laivyno vadovybė negali gaišti nė minutės: reikia aktyviai veikti, kad išlaikytume jėgų pusiausvyrą ne tik ateinantį dešimtmetį, bet ir visą XXI amžių.

Pagrindinės pasaulinės ramybės konkurentės ir "drumstėjos" yra Rusija ir Kinija. Šios šalys, pasak Amerikos admirolų, kenkia laisvei jūroje, kuri ilgą laiką buvo naudinga visam pasauliui.

Rusija ir Pekinas bando "nesąžiningai kontroliuoti" prieigą prie vertingų jūros išteklių už teritorinių vandenų ribų, "įbauginti savo kaimynus", "priverstinai primesti jiems pretenzijas", "laiko svarbiausius vandens kelius tolimojo nuotolio raketų taikiklyje".

Amerikiečiams kategoriškai nepatinka Rusijos modernių raketinių laivų ir povandeninių laivų, viršgarsinių raketų ir taktinių branduolinių ginklų kūrimas. Rusijos laivynas, pasak Pentagono, intensyvina veiklą visame pasaulyje ir dislokuoja pajėgas vis arčiau JAV krantų. Todėl "Rusija turi būti patikimai kontroliuojama".
Sparčiai augantis Kinijos laivynas — didžiausias pasaulyje, pasak Amerikos analitikų, taip pat kelia nerimą.

Neva Pekinas meta iššūkį Vašingtonui ir jo sąjungininkams bei tampa opiausia ir ilgalaike grėsme.
Kartu pažymima, kad Jungtinės Valstijos yra jūrinė valstybė ir jos klestėjimas bei saugumas priklauso nuo sugebėjimo išlaikyti pranašumą jūroje. Tam būtina išplėsti savo jūrinę galią "kiekviename pasaulio vandenyno kampe". Amerikiečiai ir toliau plauks, skris ir skris visur, kur tai leidžia tarptautinė teisė, taip pat dislokuos pajėgas įvairiuose pasaulio regionuose, norėdami užginčyti konkurentų "per dideles jūrines ambicijas" ir neutralizuoti jų kovinius pajėgumus.

Запуск баллистической ракеты Trident II (D5LE) с подводной лодки USS Maine
© Photo : U.S. Navy
"Trident II" (D5LE) balistinių raketų paleidimas iš „USS Meine“ povandeninio laivo

Laivyno stiprinimas

Atominiai povandeniniai laivai su balistinėmis raketomis "apsaugo JAV nuo branduolinės atakos", o specialiųjų operacijų pajėgos "yra pasirengusios netikėtai užklupti stipriausią priešą". Admirolai tikina, kad karinis jūrų laivynas gali nusileisti kariuomenę bet kurioje pakrantėje, kad palaikytų sausumos pajėgas.

Karinis jūrų laivynas "turi visas priemones, reikalingas agresijai sulaikyti, tame tarpe — netradicines". Tai visų pirma susiję su informacija, kibernetinėmis technologijomis ir kitų rūšių ginklais, kurie leidžia atakuoti iš jūros, iš po vandens ir iš oro.

Per ateinančius metus JAV vaidins svarbų vaidmenį šiuolaikinėje akistatoje jūroje su dirbtiniu intelektu. Iš dalies kalbama apie informacines, kibernetines technologijas ir kitas ginkluotės rūšis, kurios leidžia pulti iš jūros, po vandeniu ir iš oro erdvės, todėl laivynas bus modernizuotas juos masiškai naudojant.

Nepilotuojamos platformos jūroje taip pat yra gyvybiškai svarbios. Jos suteiks pranašumų žvalgyboje, stebėjime ir padidins puolimo pajėgumus. Iki dešimtmečio pabaigos karinio jūrų laivyno personalas turėtų sugebėti užtikrintai ir harmoningai dirbti kartu su robotinėmis transporto priemonėmis.

JAV karinio jūrų laivyno vadovybė mano, kad norint įgyvendinti visus planus, laivynas turi būti sustiprintas ir išplėstas. Reikia daugiau branduolinių povandeninių laivų ir antžeminių laivų, turinčių didelių puolimo pajėgumų. Be to, nauji laivai turėtų būti kompaktiški, pavyzdžiui, perspektyvios "Constellation" klasės fregatos.

Первая подводная лодка США класса Вирджиния USS Virginia (SSN-774)
© Photo : U.S. Navy
JAV povandeninis laivas "Virdžinija"

Pentagonas neatsisako ir lėktuvnešių. Tai vis dar yra karinio jūrų laivyno pasididžiavimas ir pagrindinis jėgos demonstravimo instrumentas. Pažymima ypatinga laivyno povandeninių pajėgų reikšmė. Čia prioritetas yra "Columbia" klasės branduoliniais varikliais veikiantys strateginiai povandeniniai laivai, taip pat daugiafunkciniai "Virdžinija".

Karinis jūrų laivynas pripažįsta, kad vien technologijų nepakanka. Būtina nuodugniau mokyti personalą, taip pat ir geriau suprasti priešo elgesio niuansus. Anot admirolų, "jūreiviai turėtų ne tik stebėti ir greitai reaguoti į grėsmes, bet ir instinktyviai numatyti priešingos pusės veiksmus, giliai žinodami konkrečios šalies piliečių mentaliteto ypatumus".

"Būsimų konfliktų" scenarijai bus išbandyti pratybose visame pasaulyje — nuo Tolimosios Šiaurės iki vakarinės Ramiojo vandenyno dalies. Pavyzdžiui, šiais metais JAV karinis jūrų laivynas vykdys didelio masto kelių lėktuvnešių grupių manevrus, vykdant amfibijos operacijas.

Pirmą kartą joje bus dislokuotos mažos taktinės kibernetinės grupės, panaudojant naujus puolimo ginklus ir informacinius išteklius. Admirolas  Gilday'us anksčiau sakė, kad šių manevrų mastai bus "precedento neturintys naujausioje istorijoje".

Karinis laivas Boikij, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Гальперин

Informacijos ir skaitmeninės technologijos yra pagrindinės JAV karinio jūrų laivyno strategijos dalys. Karinės operacijos be jų dabar neįmanomos. "Skaičius" viską sprendžia, leidžia greitai ir efektyviai surengti jūrų ir sausumos kovas.

Jūrų laivynas mano, kad "Jungtinių Valstijų oponentai tikisi pralaužti laivyno gynybą didžiuliu raketų skaičiumi". Todėl Pentagonas naudos įvairias stacionarias ir mobilias aptikimo sistemas, povandeninių laivų ir jūrų dronų radarus bei sustiprins laivų ir lėktuvų gynybinius pajėgumus. Tuo pačiu metu artimoje kovoje kartu su įprastine kova planuojama naudoti energetinius ginklus.

Tegai:
ginklai, JAV