Automobiliai Lietuvos keliuose, archyvinė nuotrauka

Vizija 0: saugaus eismo srityje Lietuva kelia ambicingus tikslus

119
(atnaujinta 11:29 2018.03.07)
Susisiekimo ministerija, skatindama saugesnę eismo dalyvių elgseną, užtikrindama saugesnius kelius ir gatves, siekia iki 2030 metų žūčių keliuose skaičių sumažinti perpus, ir išvengti žūčių keliuose 2050 metais

VILNIUS, kovo 7 — Sputnik. Valstybinės eismo saugumo komisijos posėdyje susisiekimo ministras Rokas Masiulis pristatė ambicingą Lietuvos saugaus eismo strategiją iki 2030 metų — ­"Vizija 0", praneša Susiekimo ministerijos spaudos tarnyba.

Šios strategijos prioritetai — saugesnė eismo dalyvių elgsena, saugesni keliai ir gatvės, saugesnės transporto priemonės ir efektyvesnė pagalba po eismo įvykių.

"Nepriklausomybės laikotarpiu Lietuva padarė didelę pažangą gerindama eismo saugą ir yra viena pirmaujančių Europos Sąjungoje pagal žuvusiųjų keliuose skaičiaus mažėjimą. Nuosekliai sieksime ES nustatyto tikslo — iki 2030 metų žūčių keliuose skaičių sumažinti perpus", — sakė Masiulis.

Bendromis pastangomis siekti užsibrėžto tikslo kviečiamos valstybės institucijos, mokslo ir verslo atstovai, visi šalies gyventojai. 

Tyrimų duomenimis, apie 90% skaudžių eismo nelaimių įvyksta dėl pačių eismo dalyvių kaltės. Leistiną greitį viršija apie 65% visų vairuotojų. 45% vairuotojų kalba mobiliojo ryšio telefonais be laisvų rankų įrangos, apie 2-3% vairuoja neblaivūs. 43% pėsčiųjų nenaudoja arba netinkamai naudoja šviesą atspindinčias priemones. 45% keleivių nesegi saugos diržų automobilių galinėse sėdynėse. Būtent šioms pagrindinėms problemoms spręsti strategijoje "Vizija 0" numatytos įvairios priemonės.

"Vienas svarbiausių šios strategijos prioritetų yra saugesnė eismo dalyvių elgsena. Norėdami išvengti skaudžių įvykių keliuose privalome siekti aukštesnės vairavimo kultūros ir atsargesnio pėsčiųjų elgesio", — teigė ministras.

Susisiekimo ministro teigimu, raktas į sėkmę mažinant aukų skaičių keliuose yra aktyvi saugaus eismo švietėjiška veikla, saugi kelių ir gatvių infrastruktūra, saugios transporto priemonės ir glaudesnis visų mūsų bendradarbiavimas, siekiant bendro tikslo — eismo saugumo šalies keliuose ir gatvėse.

Kad šalies keliai ir gatvės būtų gerokai saugesni, iki 2020 metų pabaigos Lietuvos keliuose numatoma įdiegti daugiau nei tūkstantį saugaus eismo priemonių. Bus rekonstruojamos pavojingos perėjos, įrengiamos pėsčiųjų saugos salelės, greičio mažinimo kalneliai gyvenvietėse, tiesiami pėsčiųjų ir dviračių takai, diegiamos kitos priemonės.

2020 metais šalies magistraliniuose ir valstybinės reikšmės keliuose bus įrengti 37 daugiafunkciniai pažeidimų fiksavimo prietaisai, 400 stacionarių greičio matuoklių, 100 sektorinių greičio matuoklių.  2022 metais šalies keliuose veiks 200 sektorinių greičio matuoklių, bus įrengta 20 neleistino priešpriešinio lenkimo fiksavimo prietaisų.

Į numatytas eismo saugos gerinimo priemones iki 2020 metų planuojama investuoti apie 40 milijonų eurų. Paskaičiuota, kad į eismo saugą investuotas vienas euras atneša apie 10 eurų naudą valstybei ir žmonėms.

119
Tegai:
eismo dalyviai, žuvusijei keliuose, Susiekimo ministerija, Lietuva
Dar šia tema
Kelių policija: per savaitę eismo įvykiuose sužeisti 64 žmonės
Reidų savaitės metu nustatyti 168 neblaivūs vairuotojai
Įvardytos kritinės klaidos, lemiančios avarijas su mokomaisiais automobiliais
Gėlių laukas, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugpjūčio 14-osios šventės

(atnaujinta 19:41 2020.08.13)
Šią dieną katalikai mini Šv. Maksimilijonas Kolbę, vardadienius šią dieną švenčia Euzebijus, Grintautas, Guostė, Minvydas, Pajauta

Rugpjūčio 14 yra 226-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 227-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 139 dienos.

Šią dieną katalikai mini Šv. Maksimilijonas Kolbę

Šventasis (1894–1941) gimė Zdunska Voloje netoli Lodzės, Lenkijoje. 1910 metais tapo pranciškonu, studijavo Romoje. 1918 metais įšventintas kunigu. Iš Aušvico koncentracijos stovyklos pabėgus vienam kaliniui buvo pasmerkti keli nekalti žmonės. Vienas iš jų buvo gausios šeimos tėvas. Maksimilijonas pasisiūlė į jo vietą ir 1941 metų rugpjūčio 14 dieną mirė kankinio mirtimi. Popiežius Jonas Paulius II 1982 metais jį paskelbė šventuoju.

Ši diena istorijoje

Šią dieną 1385 metais Krėvos pilyje po pusę metų trukusių derybų Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila su Lenkijos bajorais sudarė Krėvos sutartį. Šia sutartimi Jogaila įsipareigojo vesti vienuolikmetę mirusio Lenkijos karaliaus Liudviko dukterį Jadvygą, paleisti į nelaisvę paimtus krikščionis, krikštytis, pakrikštyti Lietuvos gyventojus ir prijungti Lietuvą prie Lenkijos karūnos. Šis žingsnis davė pradžią Jogailaičių dinastijai, kurios įtaka po pusantro amžiaus taip išaugo, kad daugiau nei trečdalis Europos buvo valdoma lietuviškosios dinastijos palikuonių. XVI a. pr. Jogailaičių teritorijos išsitęsė tarp Juodosios, Baltijos ir Adrijos jūrų (dinastijai priklausė LDK, Lenkijos, Vengrijos ir Čekijos sostai).

2004 metais savo namuose Krokuvoje mirė 93 metų lietuvių kilmės lenkų poetas, prozininkas, Nobelio premijos laureatas Česlavas Milošas.

Ši diena pasaulio istorijoje

1867 metais pasirodė pirmasis Karlo Markso "Kapitalo" tomas.

1911 metais viename iš Kijevo teatrų mirtinai sužeistas Rusijos vyriausybės vadovas Petras Stolypinas. Jis mirė po keturių dienų.

1927 metais Prancūzijos Nicos mieste tragiškai žuvo legendinė JAV baleto šokėja Izadora Dunkan. Ją pasmaugė į atviro automobilio ratą įsisukęs šalikas, kurį ji ryšėjo ant kaklo.

Savo vardadienius šią dieną švenčia Euzebijus, Grintautas, Guostė, Minvydas, Pajauta.

Tegai:
šventės, šventė
Intensyvisio terapijos skyrius, archyvinė nuotrauka

Įvardyti artėjančios mirties požymiai

(atnaujinta 14:41 2020.08.13)
Kaip rodo anksčiau žurnale "ESC Heart Failure" paskelbtas tyrimas vyzdžio dydis gali nurodyti ankstyvos mirties riziką

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Kardiologas Anatolijus Trifonovas "Vecherniaja Moskva" papasakojo, pagal kokius ženklus galima suprasti, kad žmogus yra ant gyvenimo ir mirties slenksčio.

"Jei, tarkime, mes kalbame apie lėtinę širdies ir kraujagyslių sistemos ligą, pagrindiniai jos požymiai nustatomi dešimt – penkiolika dienų prieš mirtį", — teigė gydytojas.

Anot jo, pacientas gali patirti negalavimą, dusulį, vangumą, staigų baimės jausmą, veido paraudimą, blyškią odą. Be to, stebimas vyzdžio išsiplėtimas ir dažnas sąmonės praradimas, pridūrė Trifonovas.

Specialistas pažymėjo, kad esant širdies nepakankamumui, kuris gali baigtis mirtimi, pastebimi ir staigūs pokyčiai.

"Pagrindiniai simptomai prieš mirtį yra odos spalvos pasikeitimas nuo kūno spalvos iki mėlynos, galūnių pašalimas, traukuliai. Putos gali išsiskirti iš burnos", — teigė kardiologas.

Tačiau jis pridūrė, kad pacientas taip pat gali patirti galūnių patinimą ir karščiavimą.

Anksčiau mokslininkai nustatė naują ankstyvos mirties rizikos pacientams, sergantiems širdies nepakankamumu, rodiklį. Kaip rodo žurnale "ESC Heart Failure" paskelbtas tyrimas, tai gali nurodyti vyzdžio dydis.

Tegai:
mirtis, sveikata