Žmogus miega, archyvinė nuotrauka

Britanijos mokslininkai rado naują būdą pagerinti atmintį

102
(atnaujinta 08:22 2018.03.11)
Tyrėjai nustatė, kaip vibracinė smegenų aktyvumo stimuliacija miegant padeda geriau įsisavinti informaciją

VILNIUS, kovo 10 — Sputnik.  Mokslininkai iš Birmingemo ir Jorko universitetų nustatė smegenų aktyvumo tipą, susijusį su informacijos įsiminimu ir apdorojimu miego metu, praneša RIA Novosti su nuoroda į Eurekalert portalą.

Specialistai ištyrė, kaip miego suklys — vibraciniai smegenų veiklos svyravimai, kuriuos galima stebėti elektroencefalogramoje (EEG), — paveikia atmintį sapne.

Mokslininkai atliko eksperimentą. Prieš eidami miegoti, eksperimento dalyviai buvo prašomi įsiminti ryšį tarp žodžių ir vaizdų. Miego metu eksperimento dalyviams pakartojo pusę žodžių, kad paleistų atminties procesus. Pabudus žmonėms kartojo žodžius ir prašė prisiminti tinkamas asociacijas.

Pasirodo, kad geriausiai įsiminė ryšį tarp žodžių ir paveikslėlių tie dalyviai, kuriems pakartojo žodžius miego metu. EEG rezultatai parodė, kad būtent tą akimirką buvo sukuriamos smegenų veiklos vibracijos.

Pasak Bernchardo Starecinos iš Birmingemo universiteto psichologijos mokyklos, vibracinė smegenų veiklos stimuliacija elektrodais gali padėti pagerinti atmintį. Mokslininkai mano, kad jų atradimas bus naudingas žmonėms, kuriems sunkiai sekasi mokytis.

Kai smegenys nemiega, jos įsimena naują informaciją, bet miego metu smegenys geriau ją apdoroja ir daro labiau prieinamą tam, kad žmogus galėtų prisiminti ją reikiamu laiku, pabrėžia dar vienas tyrimo autorius Scotas Keirnis iš Jorko universiteto psichologijos katedros.

102
Tegai:
atmintis, miegas, mokslininkai, Didžioji Britanija
Temos:
Medicina ir sveikata (362)
Dar šia tema
Mokslininkai nustatė, kokie produktai padės atsikratyti depresijos
Mokslininkai papasakojo apie paracetamolio pavojų
Mokslininkai nustatė, kad druska gali sukelti silpnaprotystę
Vestuvės, archyvinė nuotrauka

Koronavirusu užsikrėtusi moteris sudalyvavo anūko vestuvėse ir mirė

(atnaujinta 23:16 2020.09.19)
Moters giminaičiai tiksliai nenurodė, kokia buvo tiksli senolės mirties priežastis

VILNIUS, rugsėjo 20 — Sputnik. COVID-19 užsikrėtusi moteris mirė praėjus kelioms dienoms po to, kai sudalyvavo anūko vestuvėse, pranešė "The Sun".

Jaunavedžiai internete paskelbė bendrą nuotrauką su močiute ir vartotojai juos sukritikavo dėl neatsakingo požiūrio į kitų sveikatą.

Gindamasi vyro nuotaka parašė, kad "močiutė stovėjo toli nuo svečių, o paskelbta nuotrauka buvo vienintelė, kurioje jie buvo kartu".

Ji sakė, kad tai buvo paskutinė jų bendra nuotrauka.

Nuotaka nenurodė pagyvenusios moters mirties priežasties, tačiau visi, kuriems buvo diagnozuotas koronavirusas, turi izoliuotis, kad būtų išvengta jo plitimo, pažymima straipsnyje.

Tegai:
COVID-19, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Izraelis pirmasis pasaulyje dar kartą įvedė karantiną
NVSC reikalauja skubiai spręsti COVID-19 tyrimų Radviliškyje klausimą
Klaipėdos dramos teatras, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugsėjo 20-osios šventės

(atnaujinta 09:12 2020.09.19)
Nuo rugsėjo 19-osios iki metų gali lieka 103 dienos, dienos ilgis — 12 val. 29 min.

Rugsėjo 20 yra 263-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 264-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 102 dienos.

2020 metų rugsėjo 20 dieną saulė teka teka 07:00, leidžiasi 19:24, dienos ilgis — 12 val. 24 min.

Herkaus Manto sukilimo diena

1260 metais prasidėjo didysis Prūsų sukilimas, kurį paskatino Lietuvių ir Žemaičių pergalė prieš kryžiuočius Durbės mūšyje. Vienu iš sukilimo vadų tapo legendinis Herkus Mantas.

1869 metais gimė visuomenės veikėjas, pedagogas, kunigas, kritikas ir lietuvių literatūros klasikas Juozas Tumas-Vaižgantas.

1920 metais Tautų Sąjungos Taryba, stengdamasi sušvelninti konfliktą tarp Lenkijos ir Lietuvos, priėmė rezoliuciją, kuria siūlė tvirtinti Pauliaus Hymenso pasiūlytą Lietuvos ir Lenkijos sutarties projektą, toliau dėl jo nebediskutuojant. Pagal projektą Lietuva ir Lenkija būtų savarankiškomis valstybėmis, turinčiomis bendras užsienio reikalų ir ekonomikos tarybas. Lietuvos sostine būtų patvirtintas Vilnius ir nustatyta aiški tarpvalstybinė siena.

1935 metais Klaipėdos dramos teatre parodytas pirmasis spektaklis — Kazio Inčiūros "Vincas Kudirka".

1989 metais Kaune atkurta Lietuvos šaulių sąjunga.

2001 metais Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Rusijos fondu, renkančiu duomenis apie Antrajame pasauliniame kare naciams tarnavusius asmenis.

2005 metais Lietuvos bankas išleido į apyvartą 500 litų nominalo proginę auksinę monetą, skirtą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams. Tūkstančio egzempliorių tiražu iš gryno aukščiausios kokybės aukso nukaldinta moneta kainavo 2020 litų. Visas monetos tiražas buvo išpirktas šalyje per vieną dieną.

Savo vardadienius šiandien švenčia Andriejus, Eustachijus, Fausta, Tautgirdė, Vainoras.

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai