Rasų kapinės, archyvinė nuotrauka

Vilniuje prasideda Rasų kapinių rekonstrukcija daugiau nei 2 mln eurų

85
(atnaujinta 11:13 2018.03.12)
Savivaldybė pasirašė sutartį su konkurso laimėtojais — įmonėmis UAB "Litcon" ir UAB "Ekstra statyba", kurios paruošiamuosius kapinių sutvarkymo darbus pradeda jau nuo šiandien

VILNIUS, kovo 12 — Sputnik. Sostinėje pradedamos tvarkyti istorinės Rasų kapinės, restauravimo darbams atlikti skirta daugiau nei 2 milijonai eurų Europos Sąjungos ir sostinės savivaldybės lėšų, praneša merijos spaudos tarnyba.

Rasų kapinėse bus sutvarkytos šešios koplyčios, tvora, 341 avarinės būklės kapavietė, iš kurių 141 yra įtraukta į kultūros vertybių registrą. Taip pat bus atnaujinti ir sutvarkyti istoriniai kapinių takai, laiptai, stabilizuoti slenkantys šlaitai, apšvietimas, įrengtos vaizdo stebėjimo sistemos.

Už savivaldybės lėšas planuojama atnaujinti kapinių administracijos pastatą, kapinių tvoras. Istorinės Rasų kapinės bus baigtos tvarkyti iki 2020 metų.

Istorinės Rasų kapinės — seniausios Vilniaus miesto kapinės, įkurtos 1801 metais. Jos dažnai lankomos tiek vietinių gyventojų, tiek turistų, norinčių aplankyti įvairių tautybių mokslo, visuomenės, kultūros veikėjų amžinojo poilsio vietas. Turizmo centro duomenimis, per metus Vilnių aplanko apie 930 tūkstančių turistų, o 95% Lietuvos turizmo agentūrų Rasų kapines yra įtraukusios į lankytinų objektų programą.

Rasų kapinės yra įtrauktos ir į Europos istorinių kapinių sąrašą. Rasos svarbios ir Lenkijos kultūrai, todėl praėjusių metų vasarą čia lankėsi Lenkijos kultūros ir paveldo ministerijos deleguoti paveldosaugos ekspertai. Kartu su miesto savivaldybės atstovais ekspertai susipažino su Rasų kapinių tvarkymo projektu, pasikeitė patirtimi, restauruojant istorinį paveldą.

Кладбище Расу, Вильнюс
Rasų kapinėse bus sutvarkytos šešios koplyčios, tvora, 341 avarinės būklės kapavietė

Rasose esančių antkapių ir koplyčių įrašai atspindi ne tik Vilniuje gyvenusių ir dirbusių žmonių gyvenimus, bet ir istorinius santykių su Lietuvos kaimynais faktus, objektas yra itin patraukli turistinė vieta. Čia palaidoti Vilniaus universiteto profesoriai, valstybės veikėjai, visuomenininkai, rašytojai, muzikai, aktoriai, dailininkai ir sukilimų dalyviai.

Istorinėse sostinės kapinėse palaidoti ir Lietuvos nepriklausomybės kūrėjai Jonas Basanavičius, Povilas Višinskis, broliai Vileišiai, žymūs meno, mokslo žmonės Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Mykolas Romeris, ir kiti valstybei nusipelnę asmenys, Lietuvos kariuomenės kariai, žuvę 1920 metais kovose už Vilnių, 1941 metų Birželio sukilimo dalyviai, pirmųjų lietuviškų draugijų steigėjai, 1863-1864 metų sukilimo dalyvių Aleksandro Oskierkos, Motiejaus Jamonto, Juozapo Giedraičio ir kitų palaikai.

85
Tegai:
Rasų kapinės, rekonstrukcija, Vilnius
Dar šia tema
Kariai pagerbė Lietuvos laisvės gynėjų atminimą
Vandalai išniekino lenkų kapines Vilniuje
Тест на коронавирус

Atvejų skaičius vis auga: Lietuvoje per parą septyniolika naujų COVID-19

(atnaujinta 11:16 2020.08.04)
Iš septyniolikos naujų atvejų neaišku, kokiomis aplinkybėmis užsikrėtė aštuoni asmenys

VILNIUS, rugpjūčio 4 — Sputnik. Per vakar parą Lietuvoje patvirtinta septyniolika naujų koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejų, informuoja Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).

Šeši atvejai registruoti Vilniaus apskrityje, po penkis — Panevėžio ir Kauno, dar vienas atvejis patvirtintas Šiaulių apskrityje.

Iš vakar patvirtintų atvejų du yra įvežtiniai, dėl turėtų kontaktų su patvirtintais COVID-19 atvejais užsikrėtė septyni žmonės. Tuo metu, kokiomis aplinkybėmis užsikrėtė dar aštuoni asmenys, nėra aišku. Epidemiologiniai tyrimai tęsiami, tad šie duomenis gali keistis.

Įvežtiniai atvejai — iš Vengrijos ir Jungtinės Karalystės

Pirmasis atvejis nustatytas Panevėžio apskrityje asmeniui, grįžusiam iš Jungtinės Karalystės. Nustatyta, kad žmogus jokių infekcijai būdingų simptomų nejaučia, tyrėsi profilaktiškai. Sąlytį turėję asmenys nustatinėjami.

Antrasis atvejis registruotas Šiaulių apskrityje — COVID-19 liga patvirtinta asmeniui, grįžusiam iš Vengrijos. Asmuo testuotas dėl jaučiamų simptomų.

Aštuonių asmenų užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios

Per vakar parą infekcija patvirtinta asmeniui, dirbančiam Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje (Kauno apskritis). Kaip asmuo užsikrėtė, nėra aišku. Turimai duomenimis, asmuo į užsienį išvykęs nebuvo, kontaktų su patvirtintais atvejais neturėjo. Nustatyta 13 kontaktinių asmenų. Šiuo metu organizuojamas Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės įvertinimas, įstaigoje dirba epidemiologai.

Ketvirtasis atvejis taip pat registruotas Kauno apskrityje. COVID-19 liga patvirtinta asmeniui, kuris, epidemiologinio tyrimo duomenimis, į užsienį išvykęs nebuvo, su grįžusiaisiais nebendravo. Asmuo dirba UAB "Maxima". Nustatyti 4 sąlytį turėję asmenys.

Kaip užsikrėtė dar vienas asmuo Kauno apskrityje taip pat nėra žinoma. Koronavirusui būdingi simptomai žmogui pasireiškė liepos 26 dieną. Pirminiais duomenimis, nustatytas vienas kontaktinis asmuo.

Taip pat nenustatytos ir vieno asmens Vilniaus apskrityje užsikrėtimo aplinkybės. Išsiaiškinta, kad liepos 31 dieną asmuo pajautė koronavirusui būdingus simptomus. Kontaktiniai asmenys nustatinėjami. 

Septintojo asmens, kuriam vakar patvirtinta COVID-19 liga, užsikrėtimo aplinkybės (Panevėžio apskritis) taip pat nėra aiškios. Asmuo tirtas dėl jaučiamų koronavirusinei infekcijai būdingų simptomų. Pirminiais duomenimis, nustatyti keturi aukštos rizikos sąlytį turėję asmenys.

Aštuntojo per vakar patvirtinto (Vilniaus apskritis) atvejo užsikrėtimo aplinkybės taip pat nėra aiškios. Liepos 27 dieną žmogus pajautė koronavirusui būdingus simptomus. Artimą sąlytį, nustatyta, turėjo vienas asmuo. 

Devintasis per vakar patvirtintas atvejis registruotas Vilniaus apskrityje. COVID-19 liga patvirtinta asmeniui, kurio užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios. Tyrimą koronavirusinei infekcijai nustatyti atliktas dėl jaučiamų simptomų. Pirminiais duomenimis, sąlytį turėjo trys asmenys.

Dešimtasis iš per vakar patvirtintų atvejų nustatytas (Vilniaus apskritis) asmeniui, pajutusiam koronavirusui būdingus simptomus. Kaip asmuo galėjo užsikrėsti, nėra aišku. Nustatyta, kad sąlytį, pirminiais duomenimis, turėjo su devyniolika žmonių.

Asmenų, kurie užsikrėtė po kontakto su sergančiais — septyni, iš jų keturi — susiję su protrūkiais

Vienuoliktasis per vakar nustatytas atvejis (Kauno apskritis) — susirgo asmuo, turėjęs kontaktą su artimuoju, kuriam liepos 30 d. buvo patvirtinta COVID-19 liga.

Dvyliktasis atvejis taip pat nustatytas Kauno apskrityje asmeniui, turėjusiam kontaktą su jau patvirtintu COVID-19 atveju.

Dar vienas iš nustatytų per vakar parą atvejų patvirtintas Panevėžio apskrityje asmeniui, kuris turėjo kontaktą su užsikrėtusiu artimuoju. Nustatyti du kontaktiniai asmenys — jie izoliacijoje jau nuo liepos 20 dienos

Dar du atvejai, patvirtinti vakar, siejami su protrūkiu antstolių kontoroje Panevėžyje. Šiuo metu čia jau yra nustatyta penkiolika susirgimų, įskaitant patvirtintus per vakarykštę parą.  

Šešioliktasis atvejis patvirtintas Vilniaus apskrityje. COVID-19 liga patvirtinta asmeniui, kuri buvo izoliacijoje dėl turėto kontakto su užsikrėtusiuoju. COVID-19 ligai būdingus simptomus asmuo pajautė liepos 30 d. Šis atvejis siejamas su šeimos švente Šalčininkuose. Tai jau septintasis atvejis, įskaitant patvirtintą per vakar parą.

Vienas per vakar patvirtintas atvejis (Vilniaus apskrityje) siejamas su protrūkiu dėl šventės Šalčininkuose. Asmuo tirtas profilaktiškai, koronavirusui būdingų simptomų nejaučia. Nustatyti aštuoni artimą sąlytį turėję asmenys. Tai jau penkioliktasis atvejis, susijęs su šiuo židiniu. 

Lietuvoje iš viso konkretiems žmonėms patvirtinta 2137 COVID-19 ligos atvejų, tebeserga 397 asmenų, 1647 — pasveiko, 437 žmonės yra izoliacijoje.

Laboratorijose per vakar buvo ištirta 3789 mėginių per dieną. Iki šiol iš viso ištirta ėminių dėl įtariamo koronaviruso: 531518 (iš jų — 146506 iš mobilių punktų).

Pastaruoju metu Lietuvoje vis daugėja naujų COVID-19 atvejų. Labai dažnai Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) darbuotojai net negali nustatyti užsikrėtimo šaltinio. Klausimą dėl privalomo kaukių dėvėjimo pateikė teisingumo ministras Elvinas Jankevičius, kuris praeitą savaitę pavadavo sveikatos apsaugos ministrą ir ekstremaliosios situacijos operacijų vadovą Aurelijų Verygą. Pasak ministro, visuomenės prašoma dėvėti kaukes, siekiant apsaugoti Lietuvos žmones ir ekonomiką nuo pavojingo viruso, ir tokiu būdu "aiškiai siunčiant verslui ženklą, kad mes jų neuždarinėsime ir neribosime".

 

Privalomo kaukių dėvėjimo režimas
© Sputnik /
Privalomo kaukių dėvėjimo režimas

 

Tegai:
Lietuva, COVID-19, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Lietuvos pasienis, archyvinė nuotrauka

Atidarytas Lavoriškių pasienio kontrolės punktas su Baltarusija

(atnaujinta 10:59 2020.08.04)
Tikimasi, kad atidarius Lavoriškių–Kotlovkos sienos perėjimo punktą tolygiau pasiskirstys transporto priemonių srautai, kurie šiuo metu gali nusidriekti po 10-11 km

VILNIUS, rugpjūčio 4 — Sputnik. Vyriausybė pritarė susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevič prašymui nuo rugpjūčio 4 dienos atnaujinti Lavoriškių–Kotlovkos sienos perėjimo punkto su Baltarusija veiklą, primena Susisiekimo ministerijos spaudos tarnyba.

Pasak susisiekimo ministro Narkevičiaus atšaukus karantiną padidėjo krovininio transporto priemonių srautai, o kartu ir eilės sienos perėjimo punktuose. Krovininio transporto priemonių eilės neretai nusidriekia po 10-11 km.

"Atidarius Lavoriškių–Kotlovkos sienos perėjimo punktą tolygiau pasiskirstys transporto priemonių srautai, kas yra svarbu ir stabdant COVID-19 plitimą", — rašoma pranešime žiniasklaidai.

Šiuo metu tiek lengvieji, tiek ir krovininiai automobiliai Lietuvos išorės sieną su Baltarusija kirsti gali trijuose sienos perėjimo punktuose: Medininkų–Kamenyj Log, Raigardo–Privalkos bei Šalčininkų–Benekainių.

Pastaruoju metu neretai Lietuvos-Baltarusijos pasienyje susidaro didelės sunkvežimių eilės.

Įprastai eilės Lietuvos–Baltarusijos kryptimi susidaro savaitgaliais ir švenčių dienomis. Taip pat susidaro sudėtinga situacija pasienyje, jei iš Lietuvos pusės įvyksta kokie nors techniniai gedimai. Ši atkarpa laikoma labiausiai apkrauta, nes sunkvežimių vairuotojai stengiasi taupyti kurą: per Lietuvą jo galima įvežti dvigubai daugiau nei per kitas ES šalis.

Tegai:
Baltarusija, Lietuva, pasienis