Vilniaus oro uostas, archyvinė nuotrauka

Šią žiemą lietuviai dažniausiai skrido į Milaną, Hurgadą ir Barseloną

13
(atnaujinta 12:54 2018.03.13)
Nuo žiemos pilkumos Lietuvos gyventojai dažniausiai gelbėjosi skrydžiais į saulėtas šalis, tokias kaip Italija, Ispanija, Egiptas, Malta ar Izraelis

VILNIUS, kovo 13 — Sputnik. Lietuviškos žiemos niūrumą ir monotoniją šįmet dešimtys tūkstančių keliautojų praskaidrino skrydžiais ten, kur termometro stulpelis pakilęs aukščiau nei Lietuvoje, praneša Vilniaus oro uosto spaudos tarnyba.

Poilsines kryptis iš trijų Lietuvos oro uostų pastarąją žiemą rinkęsi keleiviai gausiausiai skraidė į Italijos, Ispanijos ir Egipto miestus bei kitas saulėtas šalis, tokias kaip Malta ar Izraelis.

Milanas, Hurgada ir Barselona — toks yra daugiausiai keleivių iš Lietuvos oro uostų nuo 2017 metų gruodžio iki šių metų vasario pabaigos sulaukusių poilsinių skrydžių krypčių trejetas. Vien tik į Milano Bergamo oro uostą minėtu laikotarpiu keliavo beveik 43 tūkstančiai, į Hurgados kurortą — 23 tūkstančiai, o į Barseloną — dar beveik 19 tūkstančių keleivių.

"Šaltasis sezonas vis dažniau tampa lietuvių pamėgtu atostogų metu, per kurį atgauti jėgų skrendama tiek į šiltuosius kraštus, tiek į slidinėjimo kurortus. Šios tendencijos pastebimos ir šių metų poilsinių skrydžių krypčių iš Lietuvos geografijoje. Čia matome ypač didelį Milano, iš kurio dalis keliautojų vyksta Alpių slidinėjimo kurortų link, populiarumą, taip pat vasariškais orais žiemą lepinančius Egipto kurortus Hurgadą ir Šarm aš Šeichą, atitinkamai esančius antroje ir ketvirtoje populiariausių krypčių vietose. Na, o po jų rikiuojasi kitos pietų kryptys — Roma, Madridas ir Tel Avivas", — populiariausius poilsiautojų pasirinkimus pastarąją žiemą komentavo Lietuvos oro uostų komunikacijos vadovė Indrė Baltrušaitienė.

Nuo septynių iki daugiau nei devynių tūkstančių keliautojų iš Lietuvos per tris žiemos mėnesius pritraukė ir skrydžiai į Larnaką, Maltą, Ovdą, Barį, Nicą bei į naująsias šio žiemos sezono kryptis — Alikantę ir Neapolį.

Tačiau vien tik kelionėmis į nemažai daliai poilsiautojų iš Lietuvos jau įprastais tapusius kraštus šią žiemą neapsiribota. Dalis populiariausių žiemos atostogų skrydžių turi ryškų egzotikos atspalvį.

Minėtu laikotarpiu iš Lietuvos oro uostų į Dubajų ir antrą pagal dydį Gruzijos miestą Kutaisį pakilo daugiau nei po šešis tūkstančius keleivių, o į dar vieną naują šio žiemos sezono kryptį — Maroko kurortą Agadirą — beveik 3,5 tūkstančio keliautojų.

13
Tegai:
skrydžiai, oro uostas, Lietuva
Temos:
Po lėktuvo sparnu: Lietuvos oro uostai (67)
Dar šia tema
Lietuvos oro uostai pamušė rekordą pagal keleivių ir skrydžių gausą
Dėstytojas, archyvinė nuotrauka

Nuo kitų mokslo metų pradžios didės dėstytojų ir mokslininkų atlyginimai

(atnaujinta 16:36 2020.07.04)
Mokslininkų ir dėstytojų atlyginimams kelti šiemet numatyta 4,6 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų

VILNIUS, liepos 4 — Sputnik. Seimas pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui didinti dėstytojų ir mokslininkų darbo užmokestį taip, kad jis nuo rugsėjo 1 dienos būtų vidutiniškai 10 proc. didesnis, palyginus su nustatytu iki 2019 metų gruodžio 31 dienos, pranešė ministerijoje.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, tikisi, kad nuoseklus atlyginimų augimas paskatins jaunus žmones rinktis mokslininko karjerą ir padidins šiuo metu šalyje dirbančių mokslininkų motyvaciją, kas sudarytų geresnes sąlygas didinti šalies mokslinį produktyvumą ir konkurencingumą.

"Seimui pakeitus Mokslo ir studijų įstatymą, nuo 2020 metų rugsėjo 1 dienos pareiginės algos koeficientų apatinės ir viršutinės ribos visoms mokslo darbuotojų pareigybių grupėms bus padidintos 8,125 proc. Tokiu atveju vyriausiojo mokslo darbuotojo pareiginė alga, palyginti su 2019 metais, kils 149–268 Eur, vyresniojo mokslo darbuotojo – 130–209 Eur, mokslo darbuotojo, tyrėjo, mokslininko stažuotojo – 130–158 Eur, jaunesniojo mokslo darbuotojo – 87–109 Eur iki mokesčių", — rašoma pranešime.

Mokslininkų ir dėstytojų atlyginimams kelti šiemet numatyta 4,6 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 metų III ketvirtį aukštojo mokslo veiklos darbuotojų neto darbo užmokestis buvo 1 101,5 Eur, bruto — 1782,3 Eur.

Tegai:
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, atlyginimai, mokslininkai, dėstytojai
Išmanusis telefonas, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: kodėl būtina išmaniajame telefone išjungti geolokacijos duomenų nustatymą

(atnaujinta 15:24 2020.07.04)
Jei žmogus nerimauja dėl asmeninių duomenų rinkimo, prasminga išjungti geografinės vietos nustatymą išmaniajame telefone ar bent jau apriboti prieigą prie jos iš įvairių programų

VILNIUS, liepos 4 — Sputnik. Geografinės padėties nustatymo tarnybų darbas šiuolaikiniuose išmaniuosiuose telefonuose yra įprasta kasdienybė, į kurią daugelis nekreipia dėmesio.

Vis dėlto, jei žmogus nerimauja dėl asmeninių duomenų rinkimo, prasminga išjungti geografinės vietos nustatymą išmaniajame telefone ar bent jau apriboti prieigą prie jos iš įvairių programų, taip pat prie įrenginio operacinės sistemos, agentūrai Prime pasakojo NAFI "Digital Citizen" platformos ekspertas Vladimiras Gricenka.

"Programėlės keičiasi informacija su vartotojo reklamos nuostatomis, kurios suformuojamos remiantis informacija iš įvairių šaltinių, ir jų geografine vieta. Pavyzdžiui, jei vartotojas prisijungia prie Instagram, programėlė gali nustatyti, kad asmuo yra Raudonojoje aikštėje, ir perduoti šią informaciją kitiems partneriams", — aiškino ekspertas.

Be to, jo teigimu, tam tikros programos prieiga prie geografinės padėties gali būti apribota, tada ši informacija nebus renkama.

Visiškai išjungus geografinės padėties nustatymą telefono nustatymuose, išmaniojo telefono baterijos naudojimo laikas gali pailgėti. Tuo pačiu metu ekspertas nepataria to daryti, nes šiuolaikiniai įrenginiai, naudodamiesi fonu, naudoja algoritmus, kurie geografinę buvimo vietą renka tik tam tikrais intervalais ir tai daro teigiamą įtaką akumuliatoriaus veikimo laikui (jei, žinoma, nenaudojamas navigatorius).

Gražios pasaulio vietos žaibų švytėjime

(atnaujinta 17:47 2020.07.04)
Pastaruoju metu vis dažniau gausų lietų lydi perkūnijos. Žiūrėkite Sputnik Lietuva nuotraukų galerijoje įspūdingiausius kraštovaizdžius, pagražintus žaibų švitėjimu
  • © Sputnik / Denis Murin

    Ypač įspūdingai žaibavimas atrodo naktiniame danguje.

  • © AFP 2020 / Yasuyoshi Chiba

    Nuotraukoje: žaibuoja aplink Kristaus statulą Rio de Žaneire.

  • Beje, žaibuoja ne tik Žemėje, bet ir kitose Saulės sistemos planetose — Veneroje, Jupiteryje, Saturne ir Urane. Nuotraukoje: žaibas virš Ankaros.

  • © AFP 2020 / Aris Messinis

    Nuotraukoje: žaibas virš Parthenono Atėnuose.

  • © AP Photo / Joseph Kaczmarek

    Tarp žaibų yra ir "čempionų". Ilgiausia buvo užfiksuota Oklahomoje — 321 kilometras. O ilgiausiais žaibas buvo užfiksuotas Alpėse, blyksnių trukmė siekė 7,74 sekundes.

  • Nuotraukoje: žaibas virš Londono.

  • © AFP 2020 / Kazuhiro Nogi

    Dažniausiai žaibai susidaro kamuoliniuose debesyse — tada jie vadinami audringais žaibais. Kartais šios elektros iškrovos susidaro lietaus debesyse ir net ugnikalnių išsiveržimų, tornadų ir dulkių audrų metu.

  • © Depositphotos / Taysaev

    Nuotraukoje: žaibas virš Paryžiaus Eifelio bokšto.

  • Žaibai susidaro ne tik apatiniuose atmosferos sluoksniuose, bet ir viršutiniuose — ten jie nėra labai gerai ištirti.

  • Beje, žaibai viršutinėse atmosferos sluoksniuose turi labai neįprastus ir romantiškus pavadinimus: "elfai", "džetai" ir "spritai".

  • © CC BY-SA 3.0 / Bobmorse59 / I Sassi di Matera

    Nuotraukoje: žaibas virš Sassi di Matera, istorinio Italijos miesto Matera centro.

  • © CC BY-SA 3.0 / AwOiSoAk KaOsIoWa / God's wrath - panoramio

    Dažniausiai žaibuoja tropikuose. Labiausiai "žaibiška" vieta yra Kifuka kaimas kalnuose Kongo Demokratinės Respublikos rytuose. Viename kvadratiniame kilometre per metus vidutiniškai fiksuojami 158 žaibai. Nuotraukoje: žaibas virš Madrido.

  • © Depositphotos / Jag_cz

    Nuotraukoje: žaibas virš Dubajaus "Burj Khalifa". "Burj Khalifa" yra ypač aukštas 828 metrų aukščio dangoraižis, aukščiausias ir daugiaaukštis pastatas.