Naujos kartos modulinių vaikų darželių projektas, archyvinė nuotrauka

Rugsėjį Vilniuje duris atvers šeši naujos kartos moduliniai vaikų darželiai

172
(atnaujinta 17:09 2018.03.13)
Naujuose moduliniuose darželiuose saugiai žaisti ir mokytis galės net 630 mažųjų vilniečių

VILNIUS, kovo 13 — Sputnik. Šiemet rugsėjį Vilniuje duris atvers pirmieji naujos kartos moduliniai vaikų darželiai, praneša sistinės savivaldybės spaudos tarnyba.

Numatoma, kad Vilniaus mieste bus pastatyti šeši moduliniai darželiai, kuriuos galės lankyti 630 vaikų. Moduliniai priestatai bus statomi prie šių lopšelių-darželių: "Gabijėlė" (Pašilaičiuose), "Vandenis" (Fabijoniškėse), "Atžalėlės" (Antakalnyje), "Gintarėlis" (Baltupiuose), "Strazdelis" (Karoliniškėse), "Medynėlis" (Karoliniškėse).

Su naujų modulinių vaikų darželių Vilniuje projektu dirbantis architektas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Architektūros katedros vedėjas profesorius Sigitas Kuncevičius teigia, kad įprasti ir moduliniai statiniai skiriasi tik konstrukcine struktūra.

"Pasaulyje moduliniai statiniai populiarūs dėl pastatymo greičio, mobilumo perkeliant į kitą vietą, jei to prireikia, bei ekologiškumo, kadangi yra gaminami iš metalo arba medžio. Vilniui, kaip ir kitiems didmiesčiams, būdingas demografinis bangavimas, kuomet tam tikru metu labai sparčiai vystosi atskiros miesto teritorijos, jose padidėja gyventojų tankis, atitinkamai — paslaugų paklausa. Problemą leidžia išspręsti moduliniai statiniai, kurie gali būti pastatomi tam tikram laikui konkrečiai funkcijai atlikti", — sako Kuncevičius.

Vilniaus miesto savivaldybės teigimu, skandinaviška praktika padės spręsti tėvams aktualų klausimą ne tik dėl vaikų priežiūros darbo metu, bet ir dėl kokybiško ugdymo, jų paruošimo pradinei mokyklai, nes tėvai galės kelti klausimą ne "ar vesiu vaiką į darželį", bet "į kurį darželį keliaus mano atžala".

Pasak architekto, lopšelio-darželio priestato koncepcija buvo parengta vadovaujantis ilgamete patirtimi ir praktika su vaikams skirtais statiniais. Rengdami šią koncepciją, specialistai išanalizavo šiuolaikinių vaikų įstaigų architektūros pavyzdžius, atsižvelgė į geriausių šalyje veikiančių tokios paskirties objektų statybos ir eksploatavimo patirtį.

"Mūsų tikslas buvo moduliniam priestatui suteikti žaismingą įvaizdį. Taip atsirado spalvotų elementų, vaikų ūgiui pritaikytų erkerių, kuriuose jie galės atrasti savo individualią erdvę", — sako architektas.

Jo teigimu, modulinės statybos vaikų darželiai Vilniuje niekuo nesiskirs nuo įprastinės statybos darželių. Kadangi modulinė statyba teisės aktuose nėra atskirai reglamentuota, jai bus taikomi tokie patys griežti reikalavimai, kaip ir kitiems ypatingos svarbos statiniams.

Šiuo metu Vilniuje darželius lanko 28 668 vaikai. 

172
Tegai:
modulinis darželis, vaikų darželiai, vaikai, Vilnius
Temos:
Švietimas Lietuvoje (166)
Dar šia tema
Kitąmet Vilniuje bus pastatyti septyni moduliniai darželiai
Modulinis darželis niekuo nenusileidžia pastatytiems tradiciniu būdu
Vilniuje atsirado naujas vaikų darželis iš modulinių patalpų
Gydytojas

SAM pateikė rekomendacijas gydymo įstaigoms dėl apsaugos priemonių rezervo kaupimo

(atnaujinta 14:50 2020.10.01)
Ketvirtadienio duomenimis, Lietuvoje patvirtintų koronaviruso atvejų skaičius siekia 4784, 92 žmonės mirė

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją šalyje ir padidėjusią riziką medicinos darbuotojams užsikrėsti COVID-19 infekcija, paskelbtos rekomendacijas gydymo įstaigoms dėl apsaugos priemonių rezervo kaupimo, rašo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

Tam, kad gydymo įstaigos dirbtų nepertraukiamai, rekomenduojama sukaupti ir laikyti apsaugos priemonių atsargas ne trumpesniam kaip 30 kalendorinių dienų laikotarpiui. Ne mažiau kaip 20 proc. mėnesinio apsaugos priemonių poreikio savo pavaldumo gydymo įstaigoms rekomenduojama kaupti ir savivaldybėms.

Taip pat rekomendacijose pateikti per mėnesį sunaudojamų apsaugos priemonių vidurkiai vienai stacionaro lovai ir vienam ambulatorines paslaugas teikiančios gydymo įstaigos darbuotojui.

Ministerijoje priminta, kad įstatymai įpareigoja darbdavį užtikrinti darbuotojų aprūpinimą apsaugos priemonėmis ir nustatyti jų naudojimo tvarką.

Iš viso Lietuvoje patvirtintų koronaviruso atvejų skaičius siekia 4784, 92 žmonės mirė. Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtintas 91 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejis.

Tegai:
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), koronavirusas, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuviai išgelbėjo turizmo sezoną Latvijoje
Estijos URM vadovas paragino atkurti "Baltijos burbulą"
Vienam iš "Lietuvos geležinkelių" konduktorių nustatytas koronavirusas
Rinkimai Lietuvoje, archyvinė nuotrauka

VRK: rinkėjo korteles keičia nevardiniai pranešimai apie rinkimus

(atnaujinta 14:48 2020.10.01)
Šiais metais rinkėjai vietoj įprastų vardinių rinkėjo kortelių, gaunamų prieš rinkimus, sulauks pranešimų apie rinkimus 

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Prieš artėjančius Seimo rinkimus rinkėjai sulauks nevardinių pranešimų apie rinkimus, praneša Vyriausioji rinkimų komisija.

Pagal naują pranešimo apie rinkimus įteikimo rinkėjams tvarką, nuo šiol pranešimai apie rinkimus nebus įteikiami asmeniškai, o bus metami į rinkėjų pašto dėžutes. Taip pat juose nebeliks rinkėjų asmens duomenų. 

"Šiemet rinkėjai, užuot gavę įprastas vardines rinkėjo korteles, sulauks pranešimų apie rinkimus. Šie pranešimai nebus vardiniai, juose nebus jokių rinkėjų asmens duomenų. Kaip ir anksčiau, ateinant balsuoti nebus būtinybės jų atsinešti į rinkimų apylinkes — užteks turėti tik asmens dokumentą", — teigė VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė.

Pranešime apie rinkimus rinkėjai ras rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą įrašytas rinkėjas, pavadinimą, numerį ir balsavimo patalpos adresą, apygardos, kurios teritorijai priskirta rinkimų apylinkė, pavadinimą ir numerį, rinkimų datą, laiką ir kitą informaciją, susijusią su artėjančiais rinkimais. 

Kaip anksčiau, taip ir šiemet pranešimus rinkėjams pristatys ir kitą su rinkimais susijusią informaciją perduos apylinkių rinkimų komisijų nariai. 

Rinkėjams, turintiems teisę balsuoti namuose, pranešimai, kaip ir anksčiau, bus įteikiami asmeniškai. Apylinkės rinkimų komisijos narys, įteikdamas tokiam rinkėjui pranešimą, pasidomės, ar rinkėjas pasinaudos balsavimo namuose teise, bei suteiks informaciją, kaip jis tai galės įgyvendinti. 

Rinkimų dienomis balsuoti į apylinkes įprastiniu būdu atvykusiems rinkėjams reikės atsinešti tik asmens dokumentą, kuriame yra nuotrauka ir asmens kodas — pasą, asmens tapatybės kortelę, vairuotojo ar pensininko pažymėjimą.

Eilinių Lietuvos Seimo rinkimų pirmasis turas vyks spalio 11 dieną, antrasis — spalio 25 dieną.

Tegai:
Lietuva, rinkimai, Seimo rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Va dabar tai rinkimai — Karbauskis smogė "neliečiamiesiems"
Rinkimų agitacijos subtilybės
Trakų rajone apšaudyti rinkiminiai plakatai
Karinis konfliktas Karabache

Putinas, Trampas ir Makronas susitarė dėl pareiškimo dėl padėties Karabache

(atnaujinta 16:17 2020.10.01)
Valstybių vadovai griežtai pasmerkė įtampos eskalavimą regione ir paragino nedelsiant paskelbti paliaubas, taip pat atnaujinti derybas be išankstinių sąlygų

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Rusijos, JAV ir Prancūzijos prezidentai Vladimiras Putinas, Donaldas Trampas ir Emanuelis Makronas susitarė dėl pareiškimo dėl padėties Kalnų Karabache, jis paskelbtas Kremliaus tinklalapyje.

Rusijos vadovas apie parengtą pareiškimą kalbėjo anksčiau susitikime su nuolatiniais JT Saugumo Tarybos nariais.
Valstybių vadovai griežtai pasmerkė įtampos eskalavimą regione ir paragino nedelsiant paskelbti paliaubas bei atnaujinti derybas be išankstinių sąlygų.

Karabacho kontaktinėje linijoje padėtis paaštrėjo rugsėjo 27-osios rytą. Nepripažinta respublika pareiškė, kad Azerbaidžano kariuomenė pradėjo ugnį jos teritorijoje, įskaitant sostinę Stepanakertą. Yra civilių aukų.

Baku ir Jerevanas kaltina vienas kitą dėl eskalacijos. Azerbaidžano gynybos ministerija tvirtina, kad Armėnija pradėjo šaudymą, o Azerbaidžano pajėgos vykdo tik atsakomąsias operacijas. Tuo tarpu Jerevanas teigia, kad Karabache oro ir raketų išpuolius pradėjo Azerbaidžanas.

Военный конфликт в Карабахе
© Sputnik / Минобороны Азербайджана

Karabacho konfliktas

Konfliktas prasidėjo 1988 metų vasarį, kai Kalnų Karabacho autonominis regionas paskelbė apie atsiskyrimą nuo Azerbaidžano TSR. Dėl ginkluotos konfrontacijos 1992–1994 metais Baku prarado Kalnų Karabacho ir septynių gretimų regionų kontrolę.

Nuo 1992 metų ESBO Minsko grupėje, kuriai pirmininkauja Rusija, JAV ir Prancūzija, vyksta derybos dėl taikaus konflikto sprendimo. Azerbaidžanas reikalauja išsaugoti jo teritorinį vientisumą, Armėnija gina nepripažintos Kalnų Karabacho respublikos interesus, nes ji nedalyvauja derybose.

Tegai:
Prancūzija, JAV, Rusija, Kalnų Karabachas