Kinas, archyvinė nuotrauka

Lietuvos mokiniams parodys daugiau lietuviškų filmų apie tremtinius ir partizanus

199
(atnaujinta 17:39 2019.06.26)
Be to, Kino edukacijos ugdymo bazė pasipildys dokumentiniais ir vaidybiniais filmais apie jaunų žmonių problemas

VILNIUS, kovo 15 — Sputnik. Lietuvos kino centras (LKC), siekdamas didinti lietuviškų filmų prieinamumą šalies mokykloms, papildė Kino edukacijos ugdymo bazę naujais filmais ir jiems skirta metodine medžiaga, rašoma LKC pranešime spaudai.

Kino edukacijos ugdymo bazę papildė istorines temas — Lietuvos partizanų kovą ir tremtinių į Sibirą likimą — gvildenantys filmai: lietuvių kilmės amerikiečio Vinco Sruoginio ir švedo Jono Ohmano režisuotas dokumentinis filmas "Nematomas frontas" (2013) bei  režisierės Giedrės Beinoriūtės dokumentinis-animacinis filmas "Gyveno senelis ir bobutė" (2007). Į bazę taip pat įtraukti jaunosios kartos režisierių vaidybiniai trumpametražiai filmai, nagrinėjantys jaunų žmonių problemas, atspindintys jų emocinę savijautą: "Motinos diena" (režisierė Kamilė Milašiūtė, 2017), "Iglu" (režisieriai Marija Kavtaradzė ir Vytautas Katkus, 2015), "Plaukikė" (režisierė Giedrė Urbonaitė, 2013). Iš kito laiko perspektyvos apie jaunų žmonių gyvenimą kalba ir lietuviškos kino klasikos vaidybinis filmas "Maža išpažintis" (režisierius Algirdas Araminas, 1971), sukurtas Vytauto Bubnio apysakos "Arberonas" motyvais.

Šiuo metu bazėje, veikiančioje vaizdo dalijimosi platformos principu, yra 35 lietuviški filmai. Kiekvienam filmui parengta metodinė medžiaga. Ją sudaro filmo aprašymas ir analizė, filmavimo technikos bei kino kalbos pagrindai, informacija apie filmo kūrėjus, kino terminų žodynėlis. Taip pat kiekvienoje metodinėje medžiagoje pateikiami klausimai diskusijoms su moksleiviais, atskiroms pamokoms bei temoms pritaikytos praktinės užduotys.

Kad pedagogams būtų lengviau pasirinkti, kuriuos filmus žiūrėti su moksleiviais, sudarytos atskiros filmų programos, skirtos trims amžiaus  grupėms: 5-8, 9-10 ir 11-12 klasėms. Į kiekvieną filmų programą įtraukti vaidybiniai, dokumentiniai, animaciniai bei trumpametražiai filmai, sukurti jau pripažintų Lietuvos kino meistrų ir jaunosios kartos atstovų per Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį.

Kokią Lietuvą, sulaukusią šimto metų, mato moksleiviai, atskleis dokumentika >>

Kino edukacijos ugdymo bazė skirta visiems pedagogams, kurie jau naudoja filmus mokymo procese ir kurie norėtų tai daryti. Užsiregistravę ir prisijungę prie bazės mokytojai kartu su savo moksleiviais gali kartu tiesiogiai internetu žiūrėti bazėje esančius filmus, parsisiųsti filmų metodines medžiagas. Ir filmai, ir metodinės medžiagos suteikiamos nemokamai.

Šiuo metu kino edukacijos ugdymo baze naudojasi per 650 Lietuvos pedagogų.

Kino edukacijos ugdymo bazė — tai tęstinė kino edukacijos programa, kurios tikslas — skatinti žiūrėti lietuviškus filmus, diskutuoti apie juos ir naudotis kinu kaip savarankišku informacijos šaltiniu formaliojo ugdymo procese.

199
Tegai:
ugdymo įstaigos, dokumentinis kinas, mokiniai, Lietuvos kino centras (LKC), Lietuva
Temos:
Švietimas Lietuvoje (175)
Dar šia tema
Valdžia ištyrė lietuvių gebėjimą kritiškai vertinti žiniasklaidos informaciją
Lietuvos vaikų lytinis švietimas vyks JAV filmo pagalba
Lietuvoje startavo bandomasis projektas: mokyklose jau veikia kino klubai
Vakcina nuo koronaviruso

Lietuvoje per praėjusią parą nustatyti 1 226 nauji koronaviruso atvejai

(atnaujinta 09:54 2021.05.11)
Iš viso nuo pandemijos pradžios Lietuvoje nustatyti 259 862 užsikrėtimo atvejai. Statistiškai pasveiko 234 223 asmenys

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 1 226 nauji koronaviruso atvejai, praneša Statistikos departamentas.

Per pastarąją dieną, nuo antradienio ryto, koronavirusas pasiglemžė 5 žmones. Du mirė sulaukę 80–89 metų, vienas — 70–79 ir 60–69 metų, o vienas — 20–29 metų.

Iš viso nuo pandemijos pradžios Lietuvoje nustatyti 259 862 užsikrėtimo atvejai. Statistiškai pasveiko 234 223 asmenys. 

Šiuo metu bendras saviizoliacijoje esančių asmenų skaičius yra 52 101.

Per praėjusią parą pirma skiepo doze vakcinuota 14 671 asmenys, antrą skiepo dozę gavo 3 960. Iš viso Lietuvoje dviem skiepo dozėmis vakcinuoti 388 716 asmenys. Iš viso panaudota 1 181 387 vakcinos.

Antrasis karantinas Lietuvoje galioja nuo lapkričio pradžios. Pastarosiomis savaitėmis valdžia ėmė palaipsniui švelninti apribojimus, pavyzdžiui, atidarė prekybos centrus, kino teatrus, kai kurias maitinimo įstaigas ir leido rengti renginius.

Tegai:
Lietuva, vakcinacija, vakcina, koronavirusas
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Mergina fotografuojasi pučiant stipriam vėjui

Sinoptikai Lietuvos gyventojams žada stiprų vėją ir lietų

(atnaujinta 10:53 2021.05.11)
Nepaisant to, kad oro temperatūra bus gana aukšta, lietuviams teks apsirengti šiltesniais drabužiais

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Sinoptikai savaitės pradžioje lietuviams žadėjo šiltus, bet vėjuotus orus, praneša Hidrometeorologijos tarnyba.

Antradienio popietę pietryčių vėjas pūs nuo 9 iki 14 metrų per sekundę, gūsiai sieks iki 16 metrų per sekundę. Oro temperatūra dieną yra nuo 20 iki 25 laipsnių, Kuršių nerijoje — 17–19 laipsnių.

Trečiadienį pietryčių vėjas naktį svyruos nuo 7 iki 12 metrų per sekundę, o dieną — nuo 9 iki 14 metrų per sekundę. Oro temperatūra naktį yra nuo aštuonių iki 13 laipsnių šilumos, dieną 20–25 laipsnių šilumos.

Ketvirtadienio naktį kai kuriose vietovėse palis smarkus lietus. Naktį vėjas yra pietryčių, rytų, nuo 7 iki 12 metrų per sekundę, dieną jis keisis nuo 5 iki 10 metrų per sekundę, kartais 12–14 metrų per sekundę. Oro temperatūra naktį nuo 6 iki 11 laipsnių, dieną 12–17 laipsnių.

Penktadienį bus gausus, tačiau protarpiais lietus. Pietryčių, pietų vėjas, nuo septynių iki 12 metrų per sekundę. Oro temperatūra naktį nuo šešių iki 11 laipsnių, dieną 14–19 laipsnių.

Gegužės orai Lietuvoje ir Vilniuje
© Sputnik
Gegužės orai Lietuvoje ir Vilniuje
Tegai:
orai, Lietuva
Vladimiras Putinas

"Welt" žurnalistas atvyko į Maskvą ir papasakojo apie "pagrindinį Putino kozirį"

(atnaujinta 09:38 2021.05.11)
Visų pirma vokiečių žurnalistai paradą pavadino "užsienio politikos žinia". Nepaisant to, televizijos kanalas pačius įvykius pavadino grandioziniais, o šalies karines jėgas laikė "stipriausiu Rusijos vadovo argumentu"

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. "Welt" korespondentas Kristofas Vaneris atvyko į Pergalės paradą Maskvoje ir papasakojo apie Rusijos kariuomenės galią, praneša RIA Novosti.

"Sustiprinta armija yra svarbiausias ir efektyviausias Vladimiro Putino užsienio koziris", — sakė žurnalistas.

Kaip ir daugelis kitų užsienio žiniasklaidos priemonių, "Welt" pergalės dieną daugiausia laiko skyrė Rusijos ir Vakarų santykiams. Visų pirma vokiečių žurnalistai paradą pavadino "užsienio politikos žinia". Nepaisant to, televizijos kanalas pačius įvykius pavadino grandioziniais, o šalies karines jėgas laikė "stipriausiu Rusijos vadovo argumentu".

Dieną prieš tai sostinėje buvo surengtas pagrindinis paradas, skirtas 76-osioms pergalei Didžiojoje Tėvynės kare paminėti. Raudonosios aikštės akmenimis žygiavo 37 paradų įgulos. Mechanizuotoje kolonoje žygiavo daugiau kaip 190 vienetų karinės ir specialiosios technikos, tiek istorinės, tiek modernios. Pergalės paradą užbaigė 23 sraigtasparniai ir 53 aviacijos ir kosmoso pajėgų lėktuvai.

Tegai:
Rusija, Vokietija, Vladimiras Putinas