Kinas, archyvinė nuotrauka

Lietuvos mokiniams parodys daugiau lietuviškų filmų apie tremtinius ir partizanus

185
(atnaujinta 17:39 2019.06.26)
Be to, Kino edukacijos ugdymo bazė pasipildys dokumentiniais ir vaidybiniais filmais apie jaunų žmonių problemas

VILNIUS, kovo 15 — Sputnik. Lietuvos kino centras (LKC), siekdamas didinti lietuviškų filmų prieinamumą šalies mokykloms, papildė Kino edukacijos ugdymo bazę naujais filmais ir jiems skirta metodine medžiaga, rašoma LKC pranešime spaudai.

Kino edukacijos ugdymo bazę papildė istorines temas — Lietuvos partizanų kovą ir tremtinių į Sibirą likimą — gvildenantys filmai: lietuvių kilmės amerikiečio Vinco Sruoginio ir švedo Jono Ohmano režisuotas dokumentinis filmas "Nematomas frontas" (2013) bei  režisierės Giedrės Beinoriūtės dokumentinis-animacinis filmas "Gyveno senelis ir bobutė" (2007). Į bazę taip pat įtraukti jaunosios kartos režisierių vaidybiniai trumpametražiai filmai, nagrinėjantys jaunų žmonių problemas, atspindintys jų emocinę savijautą: "Motinos diena" (režisierė Kamilė Milašiūtė, 2017), "Iglu" (režisieriai Marija Kavtaradzė ir Vytautas Katkus, 2015), "Plaukikė" (režisierė Giedrė Urbonaitė, 2013). Iš kito laiko perspektyvos apie jaunų žmonių gyvenimą kalba ir lietuviškos kino klasikos vaidybinis filmas "Maža išpažintis" (režisierius Algirdas Araminas, 1971), sukurtas Vytauto Bubnio apysakos "Arberonas" motyvais.

Šiuo metu bazėje, veikiančioje vaizdo dalijimosi platformos principu, yra 35 lietuviški filmai. Kiekvienam filmui parengta metodinė medžiaga. Ją sudaro filmo aprašymas ir analizė, filmavimo technikos bei kino kalbos pagrindai, informacija apie filmo kūrėjus, kino terminų žodynėlis. Taip pat kiekvienoje metodinėje medžiagoje pateikiami klausimai diskusijoms su moksleiviais, atskiroms pamokoms bei temoms pritaikytos praktinės užduotys.

Kad pedagogams būtų lengviau pasirinkti, kuriuos filmus žiūrėti su moksleiviais, sudarytos atskiros filmų programos, skirtos trims amžiaus  grupėms: 5-8, 9-10 ir 11-12 klasėms. Į kiekvieną filmų programą įtraukti vaidybiniai, dokumentiniai, animaciniai bei trumpametražiai filmai, sukurti jau pripažintų Lietuvos kino meistrų ir jaunosios kartos atstovų per Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį.

Kokią Lietuvą, sulaukusią šimto metų, mato moksleiviai, atskleis dokumentika >>

Kino edukacijos ugdymo bazė skirta visiems pedagogams, kurie jau naudoja filmus mokymo procese ir kurie norėtų tai daryti. Užsiregistravę ir prisijungę prie bazės mokytojai kartu su savo moksleiviais gali kartu tiesiogiai internetu žiūrėti bazėje esančius filmus, parsisiųsti filmų metodines medžiagas. Ir filmai, ir metodinės medžiagos suteikiamos nemokamai.

Šiuo metu kino edukacijos ugdymo baze naudojasi per 650 Lietuvos pedagogų.

Kino edukacijos ugdymo bazė — tai tęstinė kino edukacijos programa, kurios tikslas — skatinti žiūrėti lietuviškus filmus, diskutuoti apie juos ir naudotis kinu kaip savarankišku informacijos šaltiniu formaliojo ugdymo procese.

185
Tegai:
ugdymo įstaigos, dokumentinis kinas, mokiniai, Lietuvos kino centras (LKC), Lietuva
Temos:
Švietimas Lietuvoje (152)
Dar šia tema
Valdžia ištyrė lietuvių gebėjimą kritiškai vertinti žiniasklaidos informaciją
Lietuvos vaikų lytinis švietimas vyks JAV filmo pagalba
Lietuvoje startavo bandomasis projektas: mokyklose jau veikia kino klubai
Koronaviruso testas

SAM: Kaune nustatyta 18 COVID-19 užsikrėtusių žmonių, atvykusių Uzbekistano

(atnaujinta 08:11 2020.07.15)
Pabrėžiama, kad visi koronavirusu užsikrėtę asmenys liepos pradžioje atvyko įsidarbinti tarptautinius pervežimus vykdančioje įmonėje

VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. Vienoje Kauno transporto įmonėje antradienį registravus koronaviruso protrūkį, nustatyta apie 18 koronaviruso infekcija užsikrėtusių žmonių, praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

Pažymima, kad visi minėti žmonės atvyko iš Uzbekistano. Apie du užsikrėtusius asmenis buvo pranešta prieš porą dienų.

Pabrėžiama, kad visi koronavirusu užsikrėtę asmenys liepos pradžioje atvyko įsidarbinti tarptautinius pervežimus vykdančioje įmonėje.

Šiuo metu visi užsikrėtę koronavirusu yra izoliuoti.

Pranešama, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai aiškinasi, ar užsikrėtę žmonės turėjo kontaktą su kitais žmonėmis.

Taip pat atliekami kiti būtini veiksmai ligos protrūkiui valdyti.

Antradienio ryto duomenimis, bendras COVID-19 atvejų skaičius Lietuvoje siekia 1875. Iš jų 1571 pasveiko, 79 pacientai mirė. Dabar šalyje yra paskelbta ekstremalioji padėtis.

Anksčiau sveikatos apsaugos ministras sakė, kad antroji koronaviruso banga respublikoje gali prasidėti rugpjūtį. Anot jo, sveikatos apsaugos sistema jau pradėjo ruoštis antrajam protrūkiui, tačiau kol kas padėtis stabili.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau kaip 12,9 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 570 tūkstančiai žmonių mirė.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva, Uzbekistanas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuva padės JAV įveikti koronavirusą
Nufilmuotas antrojo vakcinos nuo COVID-19 komponento testavimas Rusijoje
Gedimino prospektas, archyvinė nuotrauka

Paaiškėjo, kiek gali sumažėti Lietuvos gyventojų iki 2100 metų

(atnaujinta 22:53 2020.07.14)
Be to, Lietuva atsidūrė tarp tų ES šalių, kuriose didelis mirštamumas ir neigiamas gyventojų prieaugis

VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. Tarp Baltijos šalių Lietuvai prognozuojamas didžiausias gyventojų skaičiaus mažėjimas iki 2100 metų. Tai įrodo "Eurostato" atliktas tyrimas.

​Pagal pagrindinį naujausių "Eurostato" paskelbtų demografinių prognozių scenarijų, nuo 2019 metų sausio 1 iki 2100 metų sausio 1 dienos Europos Sąjungos gyventojų skaičius sumažės beveik septyniais procentais, arba 31 mln. žmonių. Ekspertai tikisi, kad po kelerių metų nuolatinių gyventojų skaičiaus augimas ES 2026 metais bus didžiausias — 449 mln., bet po to mažės.

Tikėtina, kad iki 2100 metų Lietuvos gyventojų sumažės 1,1 mln. — iki 1,7 mln. žmonių. Estijoje gyventojų sumažės 0,2 mln., o Latvijoje — 0,8 mln. Tuo tarpu, remiantis "Eurostato" prognozėmis, šių dviejų Baltijos šalių gyventojų skaičius bus lygus ir sudarys 1,1 milijono žmonių.

"Eurostato" ataskaitoje pažymima, kad praėjusiais metais ES mirė 4,7 mln. žmonių, tai yra 0,9 proc. mažiau nei 2018 metais. Žemiausias mirštamumas užfiksuotas Kipre (6,8), Liuksemburge (6,9), Maltoje (7,3) ir Švedijoje (8,6).

Tuo tarpu Lietuva kartu su Latvija buvo įtraukta į šalių, kuriose mirštamumas yra didžiausias, sąrašą. Lietuvos Respublikoje šis rodiklis sudarė 13,7 proc., o Latvijos Respublikoje — 14,5 proc. Didelis mirštamumas taip pat nustatytas Bulgarijoje (15,5), Rumunijoje (13,4) ir Vengrijoje (13,3).

​2019 metais Lietuva pateko tarp ES valstybių narių, kuriose buvo užfiksuoti neigiami natūralaus gyventojų prieaugio rodikliai. Lietuvoje gyventojų skaičius sumažėjo 3,9 proc., o Latvijoje — 4,7 proc.

Lietuvoje demografinė krizė tęsiasi kelis dešimtmečius ir kelia rimtą susirūpinimą ekspertams. Jie prognozuoja tolesnį gyventojų mažėjimą. Demografai mano, kad Lietuva šią situaciją gali įveikti tik iš kitų šalių kilusių migrantų sąskaita.

Respublikos Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA) prognozuoja, kad iki 2050 metų šalis taps ketvirta pagal gyventojų senėjimą Europoje. Priežastis bus didelė emigracija ir žemas gimstamumas.

Lietuvos gyventojų skaičius — 2020
© Sputnik /
Lietuvos gyventojų skaičius — 2020
Tegai:
gyventojų skaičius, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva šalių, kur natūralus gyventojų skaičiaus mažėjimas didžiausias ES šalyse, sąraše
Rusijos ir JAV vėliavos

NASA vadovas tikisi Rusijos paramos JAV mėnulio programai

(atnaujinta 08:37 2020.07.15)
Anksčiau "Roskosmos" vadovas Dmitrijus Rogozinas teigė, kad JAV mėnulio programa yra "daugiau politinis projektas", kurio tikslas sukurti savotišką NATO kosmose, kurioje Vašingtonas atliks pagrindinį vaidmenį

VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. NASA vadovas Džimas Braidensteinas (Jim Bridenstine) antradienį pareiškė, kad vis dar tikisi Rusijos kosmoso korporacijos paramos JAV mėnulio programai, nepaisant to, kad "Roskosmos" vadovas Dmitrijus Rogozinas ją kritikavo, praneša RIA Novosti su nuoroda į "Reuters".

Anksčiau "Roskosmos" vadovas Dmitrijus Rogozinas teigė, kad JAV mėnulio programa yra "daugiau politinis projektas", kurio tikslas sukurti savotišką NATO kosmose, kurioje Vašingtonas atliks pagrindinį vaidmenį.

NASA vadovas antradienį duodamas interviu "Reuters" teigė, kad "NASA ir Roskosmos santykiai yra stiprūs", ir pabrėžė, kad tarptautiniai partneriai vaidins pagrindinį vaidmenį ir NASA iki 2024 metų nuskraidins žmones į mėnulio paviršių ir pasistatys kosminę stotį Mėnulio orbitoje.

"Aš turiu gerus santykius su Dmitrijumi Rogozinu, todėl tikiuosi, kad turėsime galimybę tęsti bendradarbiavimą", — sakė NASA vadovas.

JAV prezidento Donaldo Trampo administracija anksčiau paskelbė apie planus atnaujinti įgulos vykdomus skrydžius į Mėnulį 2024 metais. Naujoji mėnulio programa buvo pavadinta "Artemis" (Artemidė. Graikijos vaisingumo ir mėnulio deivės, dievo Apolono dvynių seserų, kurios vardas buvo suteiktas pirmajai mėnulio programai JAV, garbei, kurio metu 60–70-aisiais buvo atlikti šeši žmonių nusileidimai Mėnulyje.

Be to, JAV planuoja statyti "Gateway" stotį Mėnulio orbitoje ir kviečia TKS partnerius dalyvauti projekte.

Tegai:
Roskosmos, kosmosas, NASA, JAV, Rusija
Dar šia tema
Rusija papasakojo, kada gali prasidėti vakcinos nuo COVID-19 gamyba
Naujas Lenkijos padalijimas. Šį kartą Rusija jame nedalyvauja