Rusijos prezidėnto rinkimai Lietuvoje, nuotrauka iš įvykio vietos

Lietuvoje Rusijos prezidento rinkimuose balsavo apie 4,5 tūkst rusų

64
(atnaujinta 10:29 2018.03.19)
Didžiausią balsų skaičių gavo dabartinis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas; antroje ir trečioje vietoje - Pavelas Grudininas ir Ksenija Sobčiak

VILNIUS, kovo 19 — Sputnik. Lietuvoje Rusijos prezidento rinkimuose balsavo 4 487 rinkėjai, praneša Rusijos ambasados spaudos tarnyba.

Į rinkimus atvyko 39% rinkėjų.

Už Putiną savo balsus atidavė 3 834 žmonės — 85% rinkėjų. Už Grudininą — 240 žmonių, tai yra 5,3%, o už Sobčiak — 129, tai yra 2,9% rinkėjų.

Lietuvoje Rusijos piliečiai galėjo balsuoti penkiuose miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Visagine ir Šiauliuose.

Be to, Rusijos ambasados Vilniuje rinkimų apylinkėje balsavo Maskvos Vachtangovo teatro aktoriai ir dainininkas Filipas Kirkorovas, kurie šiuo metu gastroliuoja po Lietuvą.

Praėjusiais metais Rusijos Valstybės Dūmos rinkimuose dalyvavo šiek tiek daugiau nei du tūkstančiai rusų. Tuo pačiu metu Rusijos konsulinės įstaigos skaitoje yra apie 15 tūkstančių piliečių, iš kurių du trečdaliai turi teisę balsuoti.

Remiantis Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, kandidatas į Rusijos prezidento postą, dabartinis valstybės vadovas Vladimiras Putinas gavo 76,65% balsų po 99,51% biuletenių skaičiavimo. Antroje vietoje yra  Rusijos Federacijos komunistų partijos (KPRF) kandidatas Pavelas Grudininas — jis gavo 11,81% balsų, trečioje vietoje — Liberalų demokratų partijos (LDPR) kandidatas Vladimiras Žirinovskis su 5,67% balsų.  Partijos "Piliečių iniciatyva" kandidatė Ksenija Sobčiak surinko 1,67%, "Jabloko" atstovas Grigorijus Javlinskis — 1,04% balsų.

64
Tegai:
Rusijos prezidento rinkimai, Rusija, Lietuva
Temos:
Rusijos prezidento rinkimai 2018 (44)
Dar šia tema
Putinas surinko daugiau nei 76% balsų po 99,5% biuletenių skaičiavimo
Eismo įvykis, archyvinė nuotrauka

Radviliškio rajone du automobiliai mirtinai sužalojo moterį

Pranešama, kad velionė ėjo važiuojamąja kelio dalimi, jos tapatybė nustatoma. Renkama išsami informacija apie įvykį

VILNIUS, rugpjūčio 15 — Sputnik. Penktadienį vakare Radviliškio rajone du automobiliai partrenkė ir mirtinai sužalojo pėsčiąją, pranešama policijos įvykių suvestinėje.

Pranešama, kad incidentas įvyko rugpjūčio 14 dieną apie 23:10 Januškonių kaime, 79-ame kelio Jonava–Kėdainiai–Šeduva kilometre.

Automobilis "Audi A6", vairuojamas vyro (g. 1988 m.), ir kitas nenustatytos markės automobilis, partrenkė ir mirtinai sužalojo važiuojamąja kelio dalimi ėjusią nenustatytos tapatybės moterį. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas.

Tegai:
mirtis, eismo įvykiai, Radviliškio rajonas
Sveikas maistas, archyvinė nuotrauka

Išsklaidyti populiarūs mitai apie svorio metimą

(atnaujinta 20:34 2020.08.14)
Dietologė pabrėžia, kad nereikia aklai tikėti, kad badavimas padės atsikratyti nereikalingų kilogramų

VILNIUS, rugpjūčio 15 — Sputnik. Dietologė Anastasija Chernych interviu portalui progorod79.ru išsklaidė populiariausius mitus apie svorio metimą.

Anot jos, pagrindinis klaidingas požiūris tarp norinčių sulieknėti yra tikėjimas, kad badavimas padės numesti tuos papildomus kilogramus.

"Kai esame alkani, dar labiau lėtėja medžiagų apykaitą, nes kūnas patiria stresą, pereina į energijos kaupimo režimą, o svorio metimas vyksta raumenų masės ir vandens, o ne riebalų sąskaita", — aiškino ji.

Kitas paplitęs mitas yra draudimas valgyti po šešių vakaro. Gydytoja pažymėjo, kad ši dieta netinka visiems žmonėms ir nereikalingi apribojimai gali tik pakenkti kūnui.

"Svarbiausia yra vakare valgyti lengvai virškinamus baltymus. Pavyzdžiui, žuvis ir nekrakmolingos daržovės: pomidorai, agurkai, paprikos", — rekomendavo portalo pašnekovė.

Černych taip pat priminė, kad liesas maistas, nepaisant gamintojo nurodytos naudos, dažnai gali pakenkti tiems, kurie numeta svorio dėl didelio krakmolo ir cukraus kiekio.

Specialistė pabrėžė, kad žmonėms, norintiems sulieknėti nepakenkiant sveikatai, pirmiausia reikia kreiptis į dietologą, atlikti kūno diagnostiką ir atlikti reikiamus testus.

Tegai:
sveikata, maistas
Temos:
Sveikas gyvenimo būdas — mityba, receptai
Dar šia tema
Gydytoja papasakojo apie greito svorio metimo pavojų
Švedijos mokslininkai nuvainikavo penkis mitus apie duoną
Dietologė įvardijo situaciją, kada lašiniai padeda mesti svorį
Lukašenka ir Putinas, archyvinė nuotrauka

Lukašenka pareiškė norįs aptarti, kas vyksta Baltarusijoje su Putinu

(atnaujinta 13:12 2020.08.15)
Anot Baltarusijos vadovo, dauguma protestuotojų nesupranta tikrojo situacijos fono ir nesuvokia, kas jiems vadovauja

VILNIUS, rugpjūčio 15 — Sputnik. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad nori susisiekti su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu, kad aptartų situaciją Baltarusijoje.

"Matome, kas vyksta. Nereikia mūsų užliūliuoti taikiomis akcijomis ir demonstracijomis. Mes matome, kas vyksta gilumoje. Mes tai matome labai gerai. Ir be to, mes skaitėme spalvų revoliucijų vadovėlius. Be to, spalvotų revoliucijų vadovams tai yra savybė, apie tai šiandien kalbėsime Gynybos ministerijoje, Strateginio valdymo centre, jau yra išorinio kišimosi elementų", — cituoja valstybinė agentūra "BelTA".

"Tai yra, ką aš ir sakiau — iš esmės pagal scenarijų išryškėja agresija prieš Baltarusiją. Turime susisiekti su Rusijos prezidentu Putinu, kad galėčiau su juo pasikalbėti. Nes tai jau kelia grėsmę ne tik Baltarusijai", — sakė jis.

Baltarusijos prezidentas taip pat pabėdoti dėl netikrų naujienų, skirtų sukurti žmonėms "niekšybišką nuotaiką".

"Tie, kurie klaidžioja gatvėmis, dauguma jų to nesupranta. Tie, kurie koordinuoja ir vadovauja, supranta tai. Ir matote — kartais jie veikia profesionaliai: inscenizuoja kadrus, klastotes. Pasirodo, aptiko, kad aš jau Maskvoje kažkokį namą turiu. Dabar noriu viešai pasakyti: jei radote, atimkite. Neturiu jokio turto Baltarusijoje, išskyrus oficialią rezidenciją, kurioje gyvenu kaime. Ne, tai yra pradiniai klastotės. Pasirodo, kad vakar jau išvažiavau iš šalies, paaiškėja, kad aš arba miriau, arba susirgau. Ir viskas sukasi. Kam? Norėdami sukurti šią niekšybišką nuotaiką tarp žmonių. Nesuveiks. Mes neturime leisti, kad tai įvyktų", — cituoja "BelTA".

Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Galutiniais duomenimis, kuriuos CRK paskelbė penktadienį, dabartinis prezidentas Aleksandras Lukašenka surinko 80,1 procento balsų, o 10,12 procento rinkėjų savo balsus atidavė Svetlanai Tichanovskajai.

Nuo sekmadienio vyko nesankcionuotos akcijos, pirmosiomis dienomis jas griežtai slopino saugumo pajėgos, teisėsaugos pareigūnai prieš protestuotojus naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas.

Didžioji dalis rugpjūčio 13–14 dienomis vykusių veiksmų vyko taikiai. Taigi rugpjūčio 14 dieną prie Vyriausybės rūmų Minske, kur, be kita ko, yra Baltarusijos CRK, įvyko daugybės tūkstančių žmonių protesto akcija. Demonstrantai reikalavo perskaičiuoti balsus per praėjusius rinkimus ir Lukašenkos atsistatydinimo, areštų nebuvo.

Baltarusijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, dėl rugpjūčio 9–13 dienomis vykusių protestų buvo sužeistas 121 milicijos pareigūnas, o tyrimo institucijos inicijavo per 90 baudžiamųjų bylų. Buvo sulaikyta daugiau kaip 6,7 tūkst. protestuotojų. Vienas protestuotojas, pasak Vidaus reikalų ministerijos, mirė bandydamas mesti į pareigūnus sprogstamąjį įtaisą.

Tegai:
protestai, Vladimiras Putinas, Aleksandras Lukašenka, Rusija, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų