Kariuomenė padeda Šilutės rajone gyventojams, nuotrauka iš įvykio vietos

Potvynis Šilutės rajone: kariuomenė pasilieka iki balandžio vidurio

39
(atnaujinta 14:42 2018.03.26)
Kariai Šilutės rajono potvynio rajone lieka iki balandžio mėnesio vidurio, toks Lietuvos kariuomenės vadovybės sprendimas priimtas atsižvelgiant į Šilutės rajono administracijos prašymą pratęsti paramą

VILNIUS, kovo 26 — Sputnik. Nuo vasario pradžios Šilutės rajono potvynio rajone veikusi Sausumos pajėgų Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono karių komanda su būtiniausia gelbėjimo įranga ir technika lieka potvynio vietovėje ir toliau teiks pagalbą gyventojams, skelbia kariuomenės spaudos tarnyba.

Nuo vasario mėnesio pradžios į potvynio vietą atvykę kariai savo transportu per užlietą ruožą jau pergabeno daugiau nei keturis tūkstančius gyventojų.

Kariai Šilutės rajono potvynio rajone liks iki balandžio mėnesio vidurio, tuomet situacija bus dar kartą įvertinta ir priimami atitinkami sprendimai.

Pamaryje pakilus vandens lygiui Lietuvos kariuomenė pradėjo teikti paramą Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybėms, likviduojančioms potvynio padarinius. Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas, atsižvelgdamas į gautą Šilutės rajono savivaldybės administracijos prašymą, nuo vasario 2 dienos aktyvavo Lietuvos kariuomenės Taikos meto užduočių pajėgas.

Esant būtinybei gali būti pasitelkiamas ir Karinių oro pajėgų sraigtasparnis.

Pirmą kartą Taikos meto užduočių operacinės pajėgos aktyvuotos 2010 metų kovo mėnesį, kai pamario regione buvo paskelbta ekstremali situacija potvynio apsemtose vietovėse Juknaičių seniūnijoje (Šilutės r.) ir Pagėgių savivaldybėje (Tauragės apskr.). Lietuvos kariuomenės Taikos meto užduočių operacinės pajėgos suformuotos 2009 metais, o budėjimą pradėjo nuo 2010 metų pradžios.

2018 metais budėjimą Lietuvos kariuomenės taikos meto užduočių operacinėse pajėgose vykdo beveik 1000 karių. Pajėgos sudarytos iš sausumos, jūrų, oro ir specialiųjų operacijų pajėgų vienetų. Didžiąją dalį šių pajėgų sudaro sausumos pajėgų kariai — apie 700 karių iš Motorizuotosios pėstininkų brigados "Žemaitija" Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono. Juos remia kariai iš Juozo Vitkaus inžinerijos, Karaliaus Mindaugo husarų batalionų ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų. Taikos meto užduočių pajėgoms vadovauja ir veiksmus koordinuoja Lietuvos kariuomenės Gynybos štabas.

Artimiausioje ateityje valstybė žada per kelią Šilutė — Rusnė pastatyti estakadą, tačiau net ir ją turint, jei potvyniai bus tokie kaip dabar, gyventojų nuosavybė vis tiek bus užtvindyta. Kad potvyniams būtų užkirstas kelias, reikia valyti Nemuno ir aplinkinių upelių dugną.

Ekstremalioji situacija Šilutės rajono savivaldybėje tęsiasi jau 45 dienas. Vandens lygis krašto kelio Šilutė — Rusnė apsemtame ruože aukščiausiai buvo pakilęs iki 105 centimetrų, tačiau tai palyginti nedaug su 1994 metais kilusiu potvyniu, kai virš minėto kelio tyvuliavo net 140 centimetrų pakilęs vanduo.

39
Tegai:
potvynis, Lietuvos kariuomenė, Rusnė, Šilutė, Lietuva
Dar šia tema
Neris pasitinka pavasarį: upėje pajudėjo ledai
Vakcina Pfizer/BioNTech, archyvinė nuotrauka

EK pritaria 1,8 mlrd. vakcinos dozių sutarčiai su "Pfizer"

(atnaujinta 10:44 2021.05.09)
EK pirmininkė Ursula von der Leyen išreiškė viltį, kad tai atvers kelią kitoms sutartims ir technologijoms

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Europos Komisija patvirtino susitarimą su "BioNTech" ir "Pfizer" tiekti 1,8 mlrd. vakcinų dozių. Apie tai šeštadienį, gegužės 8 dieną, pranešė EK vadovė Ursula von der Leyen.

"Džiaugiuosi galėdamas pranešti, kad Europos Komisija ką tik patvirtino sutartį su "BioNTech" ir "Pfizer" dėl garantuoto 900 mln. vakcinos dozių tiekimo (pridėjus 900 mln. dozių rezerve) 2021–2023 metams", — parašė ji Twitter.

Taip pat EK pirmininkas išreiškė viltį, kad tai atvers kelią kitoms sutartims ir technologijoms.

Europos Sąjungos rinkoje dabar leidžiama centralizuotai naudoti keturias vakcinas — "Pfizer" ir "BioNTech", "Moderna", "AstraZeneca", "Johnson & Johnson". Be to, EK su "Sanofi-GSK" ir "CureVac" yra sudariusi vakcinų tiekimo į ES sutartis. Tačiau skiepijimo kampanija nevyksta sklandžiai. Visų pirma, buvo ir yra kai kurių preparatų tiekimo sutrikimų.

Tegai:
ES, vakcina, Pfizer/BioNTech, Europos Komisija
Temos:
Vakcinacija nuo COVID-19 Lietuvoje ir pasaulyje: iššūkiai ir pažanga
Alkesejus Isakovas, archyvinė nuotrauka

Rusijos ambasadorius Lietuvoje pasveikino veteranus su Pergalės diena

(atnaujinta 11:38 2021.05.09)
Jis pažymėjo, kad šiuo metu ypač svarbu užkirsti kelią fašistinės ideologijos atgimimui ir nacių nusikaltėlių reabilitacijai

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksejus Isakovas pasveikino veteranus ir tautiečius minint 76-ąsias Pergalės Didžiajame Tėvynės kare metines. Sveikinimai skelbiami diplomatinės atstovybės svetainėje.

Putinas Pergalės parade, nuotrauka iš įvykio vietos
© Sputnik / Михаил Метцель

"Nuoširdžiai sveikinu jus su Didžiosios pergalės 76-osiomis metinėmis! Gegužės 9-oji yra šventa data mums visiems. Šią dieną lenkiame galvas atmindami milijonus, žuvusius žiauriausiame ir kruviniausiame žmonijos istorijos kare", — sakoma pranešime.

Isakovas teigė, kad niekada nebus pamiršta, jog "mūsų šalis patyrė didžiausias aukas tais baisiais metais, vaidindama lemiamą vaidmenį nugalint nacizmą, sužlugdant planus užkariauti visą pasaulį, išvaduoti ne tik mūsų Tėvynę, bet ir Europą".

Jo teigimu, svarbu užkirsti kelią fašistinės ideologijos atgimimui ir nacių nusikaltėlių reabilitacijai, taip pat kovoti su bandymais klastoti istoriją ir patikslinti Antrojo pasaulinio karo rezultatus.

"Norėčiau palinkėti visiems geros sveikatos, geros nuotaikos ir dar daugelio gyvenimo metų! Jūs esate mums ryškus nesavanaudiško atsidavimo pareigai, neprilygstamo didvyriškumo, atsidavimo ir patriotizmo pavyzdys. Gražios šventės, mieli draugai! Laimingos pergalės dienos!" —  sakoma sveikinime.

Pergalės diena Rusijoje minima gegužės 9 dieną. Šią dieną šalies miestuose vyksta tradiciniai šventiniai renginiai: paradai, procesijos, gėlių padėjimas prie memorialų, koncertai. Didžioji dalis švenčių baigiasi fejerverkais. Daugelyje šalių šią dieną taip pat vyksta atminimo renginiai.

Lietuva kartu su Europa Pergalės dieną oficialiai gegužės 8 dieną, toks sprendimas motyvuojamas tuo, kad būtent šią dieną buvo pasirašytas Nacių Vokietijos besąlygiško pasidavimo aktas.

Interviu su Sputnik Lietuva politologas, Maskvos valstybinio pedagoginio universiteto (MPGU) Istorijos ir politikos instituto direktoriaus pavaduotojas Vladimiras Šapovalovas pabrėžė, kad Europos šalyse, taip pat ir Baltijos šalyse, atmintis apie Antrąjį pasaulinį karą yra neryški.

Tegai:
Aleksejus Isakovas, Rusijos ambasadorius, Pergalės diena
Tajipas Erdoganas, archyvinė nuotrauka

"ES be Turkijos negalės išlaikyti savo galios". Erdoganas kreipiasi į Europos Sąjungą

(atnaujinta 15:21 2021.05.09)
Europos Sąjungai reikia naujų požiūrių ir struktūrinių pertvarkymų, mano Turkijos lyderis, per pastaruosius ketverius metus Briuselis ir skirtingo lygio ES valstybės narės ne kartą pareiškė, kad Turkijos veiksmai prisideda prie atstumo nuo Europos bendruomenės

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Turkijos prezidentas Tajipas Erdoganas teigė, kad be Turkijos ES negalės išlaikyti savo galios. Jis patikslino, kad narystės Europos Sąjungoje klausimas yra vienas iš strateginių Ankaros tikslų.

Turkijos lyderis pabrėžė, kad Europos Sąjungai reikalingos struktūrinės reformos ir sprendimų priėmimo mechanizmas.

"Didžiausia kliūtis, kad ES taptų stipriu pasauliniu veikėju, yra strateginės kantrybės ir vizijos stoka", — sakoma Erdogano pranešime Europos dienos proga, kurį cituoja RIA Novosti.

Pasak jo, Turkija tęsia ryžtingą darbą kelyje į narystę ES, "tai yra jos strateginis tikslas, nepaisant dvigubų standartų ir kliūčių, su kuriais ji susiduria".

Turkija yra asocijuota Europos Sąjungos narė nuo 1964 metų, 1987 metų balandžio 14 dieną pateikė prašymą įstoti į ES. Derybų dėl jos priėmimo į ES procesas prasidėjo 2005 metų spalio 3 dieną. Norėdama įstoti į sąjungą, Turkija turi sėkmingai užbaigti derybas su Europos Komisija dėl 33 iš 35 derybų punktų (dėl dviejų susitarimo nereikia). Po to ES šalys turi vieningai balsuoti dėl Turkijos narystės Europos Sąjungoje suteikimo.

2017 metų liepos 6 dieną Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, raginančią ES ir EK sustabdyti derybas dėl Turkijos stojimo, kol jos valdžia pakeis konstituciją. 2017 metų balandžio mėnesį įvyko referendumas dėl Turkijos konstitucinės reformos, kuri žymiai išplėtė prezidento galias.

Per pastaruosius ketverius metus Briuselis ir skirtingo lygio ES valstybės narės ne kartą pareiškė, kad Turkijos veiksmai prisideda prie atstumo nuo Europos bendruomenės, ir paragino Ankarą nustatyti savo poziciją.

Tegai:
Redžepas Tajipas Erdoganas, ES, Turkija
Dar šia tema
Turkija paskelbė derybas dėl naujo Rusijos S-400 pirkimo
Žiniasklaida: JAV pranešė Turkijai apie pašalinimą iš F-35 programos
Sergejus Lavrovas: mes nenorime nepagrįstai priskirti šalis prie nedraugiškų
Turkija tikisi, jog gaus "Sputnik V" gegužę