Kariuomenė padeda Šilutės rajone gyventojams, nuotrauka iš įvykio vietos

Potvynis Šilutės rajone: kariuomenė pasilieka iki balandžio vidurio

38
(atnaujinta 14:42 2018.03.26)
Kariai Šilutės rajono potvynio rajone lieka iki balandžio mėnesio vidurio, toks Lietuvos kariuomenės vadovybės sprendimas priimtas atsižvelgiant į Šilutės rajono administracijos prašymą pratęsti paramą

VILNIUS, kovo 26 — Sputnik. Nuo vasario pradžios Šilutės rajono potvynio rajone veikusi Sausumos pajėgų Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono karių komanda su būtiniausia gelbėjimo įranga ir technika lieka potvynio vietovėje ir toliau teiks pagalbą gyventojams, skelbia kariuomenės spaudos tarnyba.

Nuo vasario mėnesio pradžios į potvynio vietą atvykę kariai savo transportu per užlietą ruožą jau pergabeno daugiau nei keturis tūkstančius gyventojų.

Kariai Šilutės rajono potvynio rajone liks iki balandžio mėnesio vidurio, tuomet situacija bus dar kartą įvertinta ir priimami atitinkami sprendimai.

Pamaryje pakilus vandens lygiui Lietuvos kariuomenė pradėjo teikti paramą Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybėms, likviduojančioms potvynio padarinius. Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas, atsižvelgdamas į gautą Šilutės rajono savivaldybės administracijos prašymą, nuo vasario 2 dienos aktyvavo Lietuvos kariuomenės Taikos meto užduočių pajėgas.

Esant būtinybei gali būti pasitelkiamas ir Karinių oro pajėgų sraigtasparnis.

Pirmą kartą Taikos meto užduočių operacinės pajėgos aktyvuotos 2010 metų kovo mėnesį, kai pamario regione buvo paskelbta ekstremali situacija potvynio apsemtose vietovėse Juknaičių seniūnijoje (Šilutės r.) ir Pagėgių savivaldybėje (Tauragės apskr.). Lietuvos kariuomenės Taikos meto užduočių operacinės pajėgos suformuotos 2009 metais, o budėjimą pradėjo nuo 2010 metų pradžios.

2018 metais budėjimą Lietuvos kariuomenės taikos meto užduočių operacinėse pajėgose vykdo beveik 1000 karių. Pajėgos sudarytos iš sausumos, jūrų, oro ir specialiųjų operacijų pajėgų vienetų. Didžiąją dalį šių pajėgų sudaro sausumos pajėgų kariai — apie 700 karių iš Motorizuotosios pėstininkų brigados "Žemaitija" Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono. Juos remia kariai iš Juozo Vitkaus inžinerijos, Karaliaus Mindaugo husarų batalionų ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų. Taikos meto užduočių pajėgoms vadovauja ir veiksmus koordinuoja Lietuvos kariuomenės Gynybos štabas.

Artimiausioje ateityje valstybė žada per kelią Šilutė — Rusnė pastatyti estakadą, tačiau net ir ją turint, jei potvyniai bus tokie kaip dabar, gyventojų nuosavybė vis tiek bus užtvindyta. Kad potvyniams būtų užkirstas kelias, reikia valyti Nemuno ir aplinkinių upelių dugną.

Ekstremalioji situacija Šilutės rajono savivaldybėje tęsiasi jau 45 dienas. Vandens lygis krašto kelio Šilutė — Rusnė apsemtame ruože aukščiausiai buvo pakilęs iki 105 centimetrų, tačiau tai palyginti nedaug su 1994 metais kilusiu potvyniu, kai virš minėto kelio tyvuliavo net 140 centimetrų pakilęs vanduo.

38
Tegai:
potvynis, Lietuvos kariuomenė, Rusnė, Šilutė, Lietuva
Dar šia tema
Neris pasitinka pavasarį: upėje pajudėjo ledai
Альгирдас Палецкис

Teismas nagrinėja įtariamųjų duotus parodymus Paleckio byloje

(atnaujinta 18:16 2020.10.20)
Paleckis teigia, kad jis nekaltas, tačiau neatsisakė duoti parodymų. Jis reikalavo, kad teismo posėdžiai būtų atviri, nes mano, kad byla yra sufabrikuota, ir yra įsitikinęs, kad tai įrodys

VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Šiaulių apygardos teismas antradienį pradėjo nagrinėti parodymus, kuriuos ikiteisminio tyrimo metu davė buvęs Socialistų populiaraus fronto partijos lyderis Algirdas Paleckis ir verslininkas Deimantas Bertauskas, skelbiama Šiaulių apygardos teismo pranešime.

Posėdžiai prokuratūros prašymu, atsižvelgiant į nagrinėjamų aplinkybių, susijusių su nacionaliniu saugumu, ypatingą pobūdį, vyksta už uždarų durų.

Maždaug 200 lapų surašytus Paleckio ir Bertausko duotus parodymus pasikeisdamos skaito bylą nagrinėjanti teisėja, valstybės kaltinimą šioje byloje palaikanti prokurorė. Šiems parodymams perskaityti gali prireikti dar kelių teismo posėdžių. Siekdamas užtikrinti proceso dalyviams saugią aplinką teismas skelbia trumpas pertraukas, per kurias vėdinamos, dezinfekuojamos patalpos. Kaltinamasis D. Bertauskas teismo posėdyje dalyvavo nuotoliniu būdu, garso ir vaizdo konferencijos priemonės pasitelktos siekiant tarp proceso dalyvių užtikrinti saugų atstumą.    

"Tai yra absoliuti fikcija. Kažkam prireikė tokio teismo, kad būtų galima parodyti savo audringą darbą. Tiesą sakant, prokurorai bando ištirti mano, kaip žurnalisto, politiko, socialinio aktyvisto, veiklą", — naujienų agentūra TASS cituoja Paleckio žodžius.

Jam ir Bertauskui pareikšti įtarimai dėl dviejų epizodų. Vienas iš jų yra susijęs su tariamai Rusijos specialiųjų tarnybų nurodymu rinkta informacija apie Sausio 13-osios bylą nagrinėjusius teisėjus ir prokurorus, antrasis — su gydytojų, kurie sutiktų išduoti tariamai fiktyvų šioje byloje nuteistojo Rusijos Federacijos piliečio Jurijaus Melio, sergančio cukriniu diabetu, sveikatos būklės liudijimą.

Paleckis teigia, kad jis nekaltas, tačiau neatsisakė duoti parodymų. Jis reikalavo, kad teismo posėdžiai būtų atviri, nes mano, kad byla yra sufabrikuota, ir yra įsitikinęs, kad tai įrodys. Kaltinamasis Bertauskas savo kaltės neneigia.

Paleckio byla

Kovo pradžioje Lietuvos generalinė prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą dėl Paleckio bylos. Be jo, byloje taip pat kaltinamas Deimantas Bertauskas. Istorikas Valerijus Ivanovas yra liudytojas. Kaltinamieji byloje kaltinami "dalyvavimu organizuotoje grupėje kartu su Rusijos Federacijos žvalgybos pareigūnu ir kitais Rusijos piliečiais" ir "šnipinėjimu Rusijos žvalgybai".

Paleckis ne kartą yra deklaravęs savo nekaltumą. Kaip arešto priežastį jis nurodė tai, kad Lietuvos valdžia jam keršijo dėl jo susidomėjimo 1991 metų sausio 13 dienos įvykiais prie Vilniaus televizijos bokšto, taip pat dėl ​​jo bendravimo su rusais.

Jis taip pat teigia, jog prokuratūra daro viską, kad jo byloje būtų išvengta atvirų teismo posėdžių.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova anksčiau pabrėžė, kad Lietuva visiškai pamina demokratines vertybes, kurias deklaravo stodama į Europos Sąjungą ir NATO.

Tegai:
byla, šnipinėjimas, Algirdas Paleckis
Temos:
"Šnipinėjimo skandalas" Lietuvoje
Vilniuje užfiksuotas Saulės halas

Antradienį sostinėje užfiksuotas Saulės halas

(atnaujinta 17:33 2020.10.20)
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyboje pranešama, kad Saulės halas šalyje yra gana dažnas reiškinys

VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Antradienį Vilniuje užfiksuotas optinis atmosferos reiškinys — Saulės halas, apie tai savo Facebook paskyroje pranešė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Sniegas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Кряжев

Šis reiškinys susidaro tada, kai lūžtantys saulės spinduliai atsispindi iš ledo kristalų sudarytuose plunksniniuose sluoksniniuose debesyse.

"Halas — tai danguje susidarantys lankai bei dėmės, dažnai silpnai nuspalvinti vaivorykštės spalvomis. Yra daug halo rūšių (lankai apie Saulę, netikros saulės ar Saulės stulpai). Dažniausiai nuotraukose užfiksuojama halo forma — 22° kampinio dydžio spindulio ratas apie Saulės diską. Vidinis rato pakraštys yra gan ryškaus raudono atspalvio, išorinis — daug blankesnio, violetinio. Tokiam halui susidaryti palankiausios sąlygos yra tada, kai debesis yra sudarytas iš panašaus dydžio atsitiktinai orientuotų šešiabriaunių prizmių, tuomet sklisdama šviesa lūžta tarp prizmės šonų ir sudaro lanką", — rašoma įraše.

Pabrėžiama, kad Saulės halas Lietuvoje yra gana dažnas reiškinys.

Tegai:
Vilnius, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba
Dar šia tema
Šalyje sudarytas lapų pageltimo žemėlapis
Šalies gyventojams priminta apie prieš 53 metus praūžusį cikloną
Elektros energijos sąnaudos Lietuvoje buvo didžiausios Baltijos šalyse