Dalia Grybauskaitė, archyvinė nuotrauka

Grybauskaitė pareiškė užuojautą dėl tragiško gaisro Kemerove

196
(atnaujinta 11:36 2018.03.26)
Gaisras, kilęs sekmadienio popietę, nusinešė 58 žmonių gyvybes, tarp jų ir vaikų

VILNIUS, kovo 26 — Sputnik. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė nuoširdžią užuojautą Rusijos žmonėms dėl daugybę gyvybių nusinešusio tragiško gaisro Kemerove, pranešė Prezidentūros kanceliarija.

"Šalies vadovė palinkėjo stiprybės aukų šeimoms ir artimiesiems", — rašoma pranešime.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius taip pat pareiškė užuojautą. Twitter paskyroje jis parašė palaikymo žodžius rusų kalba.

"Esu sukrėstas baisaus gaisro Kemerove, ypač skaudu dėl praradusių gyvybę vaikų. Reiškiu savo gilią užuojautą žuvusiųjų šeimoms ir visiems, ką palietė ši baisi tragedija", — rašo Linkevičius.

Gaisras kilo ketvirtame prekybos centro aukšte, kur buvo kelios kino salės ir vaikų aikštelės. Pirminiais duomenimis, užsidegė vienas iš atrakcionų.

Gaisras prekybos centre

Rusijos Tardymos komitetas iškėlė baudžiamąją bylą.

196
Tegai:
užuojauta, gaisras, Linas Linkevičius, Dalia Grybauskaitė, Lietuva
Dar šia tema
Kemerovo prekybos centre gaisro metu žuvo trys vaikai ir moteris
Pasienietis

Automobilio slėptuvėse pasieniečiai aptiko beveik tūkstantį pakelių cigarečių

(atnaujinta 15:09 2020.09.29)
Už akcizais apmokestinamų prekių gabenimą pažeidžiant nustatytą tvarką vyrui gresia iki 6000 eurų bauda

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Iš Dieveniškių kilpos važiavusiame automobilyje pasieniečiai aptiko įrengtas slėptuves, kuriose buvo tūkstantis pakelių baltarusiškų cigarečių, rašo Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Pirmadienį VSAT pareigūnai Šalčininkų rajono Širvių kaimo prieigose, kelyje Dieveniškės–Šalčininkai, tikrino 22 metų Šalčininkų rajono gyventojo ir jo vairuoto automobilio "Audi A6" dokumentus.

Vairuotojas pasieniečiams pateikė tvarkingus asmens bei transporto priemonės dokumentus. Vis dėlto "Audi A6" pasieniečiams pasirodė įtartinas, todėl buvo atlikta išsami apžiūra.

Nustatyta, kad mašinos dugne ir kėbulo konstrukcijose yra įrengtos slėptuvės. Iš jų pasieniečiai ištraukė 998 pakelius cigarečių "NZ Gold" su Baltarusijos banderolėmis.

Dėl akcizais apmokestinamų prekių gabenimo pažeidžiant nustatytą tvarką vairuotojui pradėta administracinės bylos teisena. Už tokį pažeidimą vyrui gresia bauda nuo 5200 iki 6000 eurų.

Tegai:
baltarusiškos cigaretės, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT)
Dar šia tema
VSAT pareigūnai patruliuoja prie ES išorės sienos — video
Iš Baltarusijos atvykusiame traukinyje buvo paslėpta apie 23 tūkst pakelių cigarečių
Pasieniečiai sulaikė į šalį gabentus du visureigius, ieškotus Nyderlandų teisėsaugos
Rankos paspaudimas, archyvinė nuotrauka

Lietuva ir Prancūzija pasirašė memorandumą dėl šalių finansinio bendradarbiavimo

(atnaujinta 16:29 2020.09.29)
Šalys skatins inovatyvius sprendimus finansų srityje, ypač naudojant tokias technologijas kaip blokų grandinė, dirbtinis intelektas ir didieji duomenys

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Finansų ministras Vilius Šapoka ir Prancūzijos Respublikos Europos ir užsienio reikalų ministras Žanas-Yvas le Drianas (Jean Yves Le Drian) pasirašė susitarimo memorandumą dėl bendradarbiavimo finansinių paslaugų srityse.

Министр финансов Вилиюс Шапока и Министр иностранных дел и международного сотрудничества Франции Жан-Ив Ле Дриан
Finansų ministras Vilius Šapoka ir Prancūzijos Respublikos Europos ir užsienio reikalų ministras Žanas-Yvas le Drianas

Apie tai praneša Finansų ministerijos spaudos tarnyba.

"Būtina išnaudoti Lietuvos ir Prancūzijos ekonominio bendradarbiavimo potencialą finansinių technologijų srityse. Šis memorandumas — tai ženklas, kad Lietuva ir Prancūzija skatina inovacijas šalių finansų paslaugų sektoriuose ir abiejų šalių finansinių technologijų įmonių bendradarbiavimą", — sako Šapoka.

Memorandumu Lietuva ir Prancūzija siekia paspartinti privataus kapitalo srautų nukreipimą į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką.

Šalys susitaria plėsti bendradarbiavimą, siekdamos skatinti inovatyvius sprendimus finansų srityje, ypač naudojant tokias technologijas kaip blokų grandinė, dirbtinis intelektas, didieji duomenys ir kitas inovatyvias technologijas.

Abi šalys remia ES tvarių finansų darbotvarkę ir siekia aktyviai dalintis gerąja patirtimi tam, kad pokrizinis ES ekonomikos augimas integruotų klimato kaitos rizikos valdymą, o finansiniai ištekliai būtų sutelkti ES perėjimui prie tvarios ekonomikos modelio.

Lietuva ir Prancūzija išreiškė pasirengimą bendradarbiauti, plėtodamos inovacijas šalių finansų paslaugų sektoriuose, palaikydamos abiejų šalių finansinių technologijų įmonių bendradarbiavimą ir skatindamos šias įmones teikti finansų paslaugas visoje bendrojoje rinkoje. Kartu bus skiriama daug dėmesio su finansinių technologijų plėtra susijusių rizikų valdymui, ypač kibernetiniam saugumui, taip pat pinigų plovimo, terorizmo finansavimo rizikų valdymui.

Lietuva ir Prancūzija daug dėmesio skirs finansų sektoriaus priežiūros priemonių skaitmeninimui ir teisės aktų pakeitimų, kurie leistų bendrojoje rinkoje taikyti saugius ir inovatyvius sprendimus finansinių technologijų srityje, inicijavimui.

Tegai:
Prancūzija, Lietuva
Военный конфликт в Карабахе

Situacijos Karabache paaštrėjimas kaip bandymas įtraukti Rusiją į karą Kaukaze

(atnaujinta 16:38 2020.09.29)
Ginkluotos konfrontacijos paaštrėjimas Kalnų Karabache, ilgalaikiai kariniai ir politiniai prieštaravimai tarp Baku ir Jerevano šiandien trečiųjų šalių išnaudojami kaip blogų kėslų įrankiai

Susidaro įspūdis, kad kažkas bando įtraukti Rusiją į didžiulį karą Kaukaze — nukreipti jos jėgas ir išteklius iš Baltarusijos, Sirijos, "Nord Stream-2" ir kitų geopolitinės konfrontacijos taškų. Tiesioginiai konflikto dalyviai — Baku ir Jerevanas — sąmoningai ar nevalingai "pakišinėja" Maskvą, griauna NVS ir KSSO saugumo sistemą. Kyla ir geopolitinės rizikos, susijusios su daugelio Vakarų šalių, turinčių savanaudiškų interesų Kaukaze, išorine "jėgos projekcija".

Kalnų Karabacho problema karinėmis priemonėmis neišsispręs. Abi konflikto pusės — Azerbaidžanas ir Armėnija (ginančios nepripažintos Kalnų Karabacho Respublikos, kuri nėra derybų šalis, interesus) ir ESBO Minsko grupė, kuriai vadovauja trys pirmininkai — Rusija, JAV ir Prancūzija, — sutinka su šiuo susitarimo postulatu. Derybų procesas vyksta lėtai ir sunkiai, tačiau nėra jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių rugsėjo 27 dieną buvo pereita prie aktyvių karo veiksmų naudojant sunkiąją artileriją, tankus, raketų sistemas ir puolamuosius lėktuvus.

Военный конфликт в Карабахе
Минобороны Азербайджана
Karinis konfliktas Kalnų Karabache.

Kilusi Armėnijos ir Azerbaidžano karinių žinybų "konkurencija" sunaikintų priešo tankų vaizdo įrašų skelbimo srityje, nerimą kelianti abiejų pusių nuostolių statistika Rusijoje kelia nuoširdžią užuojautą armėnų ir azerbaidžaniečių tautoms. Objektyviai vertinant, karo veiksmai nenaudingi nė vienai iš konflikto šalių, o tolesnio eskalavimo atveju pasekmės gali būti pačios netikėčiausios: užsienio taikdarių įvedimas (saugumo zonų formavimas) arba, neigiamiausių įvykių raidos atveju, didelio masto karas Pietų Kaukaze, dalyvaujant KSSO šalims (pirmiausia Rusijai ) ir NATO (užsimenama apie Turkiją).

Военный конфликт в Карабахе
Sputnik
Karinis konfliktas Kalnų Karabache.

Leiskite priminti, kad regione, kuriame gyvena ir Azerbaidžano, ir Armėnijos gyventojai, konfliktas prasidėjo 1988 metų vasario mėnesį, kai Kalnų Karabacho autonominis regionas paskelbė apie atsiskyrimą nuo Azerbaidžano TSR. Pirmajame etape taikdarių vaidmenį atliko TSRS Vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenė, kuriai trejus metus pavyko sulaikyti aktyvią ginkluotą konfrontaciją. Žlugus Tarybų Sąjungai ir nelikus vidaus kariuomenės, kova įsiplieskė su nauja jėga, o 1994 metais Azerbaidžanas prarado kontrolę didžiojoje Kalnų Karabacho dalyje ir septyniuose gretimuose regionuose. Derybos dėl taikaus konflikto sprendimo ESBO Minsko grupėje vyksta nuo 1992 metų, ginkluota konfrontacija periodiškai eskaluojama.

Nauja koordinačių sistema

Gana prieštaringa informacija gaunama iš Kalnų Karabacho karinių operacijų teatro. Azerbaidžanas ir Armėnija kaltina vienas kitą eskalacijos pradžia ir neva reaguoja tik į ginkluotas provokacijas. Atsižvelgiant į tai, pirmadienį Azerbaidžane buvo paskelbta dalinė mobilizacija, prezidentas Ilhamas Alijevas įvedė karo padėtį daugelyje respublikos miestų ir regionų. Armėnijoje dieną anksčiau buvo paskelbta bendra mobilizacija ir karo padėtis.

Военный конфликт в Карабахе
© Sputnik / Министерство обороны Армении
Karinis konfliktas Kalnų Karabache.

Anot Azerbaidžano valdžios institucijų, rugsėjo 27 dieną armėnų kariai paliko septynis vadinamosios "saugumo juostos" kaimus (sovietmečiu ši Azerbaidžano TSR teritorija nebuvo Kalnų Karabacho autonominio regiono dalis, o 1990-ųjų pradžioje pateko į Armėnijos pajėgų kontrolę). Rugsėjo 28-osios rytą nepripažinto Kalnų Karabacho prezidentas Araikas Arutiunianas pažymėjo: "Mes praradome savo pozicijas, prarasime dar daugiau, bet taip pat ir atkovosime pozicijas". Pozicinės kovos tęsiasi. Visiško vienos iš šalių pranašumo nėra.

Военный конфликт в Карабахе
Sputnik
Karinis konfliktas Kalnų Karabache.

Baku ir Jerevanas yra vienodai pasirengę "atkurti istorinį teisingumą" naudodami didelio galingumo daugkartinio paleidimo raketų sistemas ir "Iskander" raketas, smogiamuosius lėktuvus ir bepiločius orlaivius. Kiekviena karo veiksmų diena žada naujas aukas ir sunaikinimą. Šioje situacijoje nebesvarbu, kas rugsėjo 27-ąją pradėjo ugnį sunkiąja artilerija ir tankais, kurie karo lauke pademonstruotų pranašumą operatyvumo srityje. Šiandien pagrindinis dalykas yra sustabdyti eskalavimą prie Kalnų Karabacho sienos, grįžti prie derybų stalo, išgelbėti žmonių gyvybes. Mes neturėtume pamiršti apie sąjunginius įsipareigojimus.

Jei Baku ir Jerevanas laiko save Maskvos sąjungininkais, jie turi atsižvelgti į Rusijos poziciją, suvokti esamos tarpusavio santykių ir regioninio saugumo sistemos sunaikinimo pasekmes. Net atsižvelgiant į sudėtingiausius ginkluotos konfrontacijos šalių prieštaravimus, svarius argumentus ir priežastis, Rusijai karo Kaukaze nereikia. Rusijos užsienio reikalų ministerija paragino Kalnų Karabacho konflikto šalis "nedelsiant nutraukti ugnį".

Tikiu, kad sveikas protas nugalės, ir padėtis regione nedegraduos iki didelio masto karinio eskalavimo, dalyvaujant koalicijos grupėms. Be to, tarptautinė reakcija į Karabacho paūmėjimą paprastai yra konstruktyvi. Europos Sąjungos šalys, JAV, Iranas reiškia susirūpinimą ir siūlo tarpininkavimo paslaugas. Tik Turkijos prezidentas Redžepas Tajipas Erdoganas palaiko galios scenarijaus kūrimą, bet daugiausia žodžiais. Net karingoji Ankara turi ką prarasti pavojingame žaidime Pietų Kaukaze. Ataka prieš Armėniją neišvengiamai sukels KSSO atsakymą, tai yra, karą su Rusija (ir tai nėra Kipras su Graikija). Tai kas gi yra pagrindinis karštų įvykių iniciatorius ir naudos gavėjas?

Stulbinamas įžvalgumas

Gerai numatydamos įvykius ir oficialią Vašingtono reakciją į juos, JAV diplomatinės atstovybės Azerbaidžane ir Armėnijoje penktadienį, rugsėjo 25 dieną, perspėjo savo piliečius apie aštrėjančią padėtį. JAV ambasada Armėnijoje nepatarė lankytis Kalnų Karabacho regionuose, esančiuose į šiaurę nuo Diližano nacionalinio parko, iki Gruzijos sienos Tavušo regione. Tą pačią dieną JAV ambasada Azerbaidžane paragino savo piliečius neišvykti už Apšerono pusiasalio ribų "dėl įtampos aštrėjimo Armėnijos ir Azerbaidžano pasienyje". Galbūt tai nėra paprastas sutapimas, o kompleksinio karinio ir politinio derinio padarinys.

Военный конфликт в Карабахе
Sputnik
Karinis konfliktas Kalnų Karabache.

Jungtinių Valstijų noras dominuoti Rusijos sienose ekonominėje ir karinėje srityse visiškai atitinka planuojamus vidutinio intensyvumo ginkluotus konfliktus Kaukaze ir kituose regionuose. Jie negaili NVS šalių gyventojų, todėl bus garantuota, kad Rusijos ištekliai bus nukreipti karinei grėsmei pašalinti. Tai yra, Maskva turės mažiau jėgų ir išteklių konkuruoti su Vašingtonu kitose pasaulio vietose. Paūmėjęs Kalnų Karabacho konfliktas aiškiai kelia problemų Rusijai ir visiškai atitinka nacionalinius JAV interesus.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
karas, Rusija, Azerbaidžanas