Mokykla, archyvinė nuotrauka

Lietuvos istorijos pamokos galimai atsiras ir nevalstybinėse mokyklose

23
(atnaujinta 14:04 2018.04.01)
Pagal istatymo projektą, užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų mokyklos Lietuvoje privalės įvesti Lietuvos istorijos, geografijos ir pilietinio ugdymo programas

VILNIUS, balandžio 1 — Sputnik. Seimas pradėjo svarstyti Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis visose Lietuvos bendrojo ugdymo įstaigose šalies piliečiams būtų užtikrinama galimybė mokytis Lietuvos istorijos, geografijos ir pilietinio ugdymo, praneša Seimo spaudos tarnyba.

Įstatymo projektą pristatė Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Eugenijus Jovaiša.

Šis reikalavimas užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų mokykloms, įsteigtoms Lietuvoje, įsigaliotų 2018 metų rugsėjo 1 diеną.

Šio metu kiekvienam Lietuvos piliečiui ir užsieniečiui, turinčiam teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvoje, garantuojamas tik mokymas valstybine kalba ir valstybinės kalbos mokymasis.

Po pristatymo už teisės akto pakeitimus balsavo 55 Seimo nariai, prieš — penki, susilaikė 30 parlamentarų. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Švietimo ir mokslo komitete. Seimas taip pat nusprendė dėl šio pasiūlymo prašyti Vyriausybės išvados. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti balandžio 12 dieną.

23
Tegai:
mokykla, Lietuva
Temos:
Švietimas Lietuvoje (155)
Lietuvos pasienis, archyvinė nuotrauka

Atidarytas Lavoriškių pasienio kontrolės punktas su Baltarusija

(atnaujinta 09:29 2020.08.04)
Tikimasi, kad atidarius Lavoriškių–Kotlovkos sienos perėjimo punktą tolygiau pasiskirstys transporto priemonių srautai, kurie šiuo metu gali nusidriekti po 10-11 km

VILNIUS, rugpjūčio 4 — Sputnik. Vyriausybė pritarė susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus prašymui nuo rugpjūčio 4 dienos atnaujinti Lavoriškių–Kotlovkos sienos perėjimo punkto su Baltarusija veiklą, primena Susisiekimo ministerijos spaudos tarnyba.

Pasak susisiekimo ministro Narkevičiaus atšaukus karantiną padidėjo krovininio transporto priemonių srautai, o kartu ir eilės sienos perėjimo punktuose. Krovininio transporto priemonių eilės neretai nusidriekia po 10-11 km.

"Atidarius Lavoriškių–Kotlovkos sienos perėjimo punktą tolygiau pasiskirstys transporto priemonių srautai, kas yra svarbu ir stabdant COVID-19 plitimą", — rašoma pranešime žiniasklaidai.

Šiuo metu tiek lengvieji, tiek ir krovininiai automobiliai Lietuvos išorės sieną su Baltarusija kirsti gali trijuose sienos perėjimo punktuose: Medininkų–Kamenyj Log, Raigardo–Privalkos bei Šalčininkų–Benekainių.

Pastaruoju metu neretai Lietuvos-Baltarusijos pasienyje susidaro didelės sunkvežimių eilės.

Įprastai eilės Lietuvos–Baltarusijos kryptimi susidaro savaitgaliais ir švenčių dienomis. Taip pat susidaro sudėtinga situacija pasienyje, jei iš Lietuvos pusės įvyksta kokie nors techniniai gedimai. Ši atkarpa laikoma labiausiai apkrauta, nes sunkvežimių vairuotojai stengiasi taupyti degalus: per Lietuvą jų galima įvežti dvigubai daugiau nei per kitas ES šalis.

Tegai:
Baltarusija, Lietuva, pasienis
Daugiabutis namas, archyvinė nuotrauka

Vilniuje prie daugiabučio namo, rastas mirusio nepilnamečio kūnas

(atnaujinta 09:58 2020.08.04)
Jaunuolio kūnas buvo rastas Karaliaučiaus gatvėje prie daugiabučio namo 05:36. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti

VILNIUS, rugpjūčio 4 — Sputnik. Pirmadienį Vilniuje prie daugiabučio namo buvo rastas mirusio nepilnamečio kūnas, apie tai praneša Lietuvos policija.

Jaunuolio kūnas buvo rastas Karaliaučiaus gatvėje prie daugiabučio namo 05:36.

Pranešama, kad jaunuolis galimai iškrito pro balkoną ir mirtinai susižalojo.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Anksčiau Sputnik Lietuva rašė, kad Plungės rajone "Mercedes Benz" vairuotojas sukėlė mirtiną eismo įvykį.

Incidentas įvyko šeštadienį, apie 22:40, Plungės rajone, Bereinių kaime, kelio Mažeikiai–Plungė–Tauragė 51-ame km, automobilis "Mercedes Benz S320" (vairuotojo tapatybė nustatoma), lenkdamas automobilį "Toyota Auris", vairuojamą moters, gimusios 1970 metais, atsitrenkė į jo galinę dalį. Šis automobilis, nuo smūgio išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, susidūrė su krovininiu automobiliu "Scania", kurį vairavo vyras, gimęs 1970 metais.

Tegai:
mirtis, nepilnametis, nelaimė, Vilnius
Dar šia tema
Naujų lengvųjų automobilių registravimas sumažėjo beveik 8 proc
Senjorus ir socialiai pažeidžiamas grupes šią savaitę pasieks 200 eurų išmokos
Transformatorių pastotė

Lietuva ir Lenkija "Harmony Link" projekto įgyvendinimui pasitelks tarptautinę grupę

(atnaujinta 09:42 2020.08.04)
Turi būti parengtas techninės specifikacijos projekto svarbiausių elementų rangos pirkimams, taip pat bendrovė padės su kita projekto dokumentacija

VILNIUS, rugpjūčio 4 — Sputnik. Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatoriai "Litgrid" ir PSE elektros jungties "Harmony Link" projekto įgyvendinimui pasitelks Austrijos kapitalo tarptautinę grupę "ILF Consulting Engineers", rašoma "Litgrid" spaudos tarnybos pranešime.

Bendrovė "ILF Consulting Engineers Polska" rengs technines specifikacijas "Harmony Link" projekto svarbiausių elementų — povandeninio kabelio ir keitiklių stočių — rangos pirkimams, taip pat padės su kita projekto dokumentacija.

Sutarties vertė yra 1,367 mln. eurų. Ji apima įgyvendinimo studijos darbus, leidimų tiesti kabelį Švedijos išskirtinėje ekonominėje zonoje gavimą, pirkimų dokumentacijos kabeliui ir keitiklių stotims parengimą, konsultavimą pirkimų klausimais, kabelio įgilinimo rizikos vertinimo studiją.

Maždaug 330 km ilgio 700 MW galios povandeninė aukštos įtampos nuolatinės srovės jungtis "Harmony Link", 2025 metais sujungsianti Klaipėdos ir Pucko regionus — didžiausias Baltijos šalių sinchronizacijos su žemyninės Europos tinklais projektas, kuriam numatytos investicijos siekia apie 680 mln. eurų.

Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija 2025 metais nori pasitraukti iš BRELL energijos žiedo (jį sudaro Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva) ir prisijungti prie žemyninės Europos energetikos sistemos. Jos bus sujungtos per Lenkiją — per jau pastatytą "LitPol Link" jungtį ir jūrų kabelį "Harmony Link".

Laivas Akademik Čerskij
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas siekiu gauti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Vis dėlto, daugelio ekspertų teigimu, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus labai brangus išteklių ir pinigų srityje, taip pat ateityje smogs ir per vartotojų kišenę, nes tarifai neišvengiamai didės.

Tuo pat metu Maskva tikisi, kad net ir po to, kai Baltijos šalys pasitrauks iš BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Tegai:
Litgrid, Lenkija, Lietuva, Lietuvos pasitraukimas iš BRELL
Temos:
Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL
Dar šia tema
Kitą savaitgalį Lietuvoje vyks dalinis elektros sistemos bandymas
Kaliningrado sritis ruošiasi rudenį vyksiantiems energetikos sistemos bandymams
Kauno HE ir Kruonio HAE išlaikė avarinius bandymus