Antakalnio kapinės, archyvinė nuotrauka

Tarybinių karių paminkliniai akmenys liks Antakalnio kapinėse iki gegužės

58
(atnaujinta 13:29 2018.06.18)
Lietuvos organizacijos "Užmiršti kariai" vadovas pranešė, kad paminklinių akmenų demontavimas atidėtas iki teismo, kuris vyks gegužės mėnesį

VILNIUS, balandžio 5 — Sputnik. Vilniaus savivaldybė atidėjo sprendimą pašalinti paminklinius akmenis nuo Raudonosios armijos ir Rusijos imperijos kariuomenės karių kapų Antakalnio kapinėse. Apie tai Sputnik Lietuva pranešė Lietuvos karinės istorijos asociacijos "Užmiršti kariai" vadovas Viktoras Orlovas.

"Mes visiškai nuosekliai giname savo pozicijas pagal Lietuvos įstatymus. Šiandien (balandžio 5 dieną — Sputnik) aš gavau laišką iš Vilniaus savivaldybės, kuriame faktiškai parašyta — pažodžiui: "Mes dar kartą peržiūrėjome jūsų kreipimasį į Vilniaus savivaldybę dėl paminklo demontavimo atidėjimo ir nusprendėme atidėti demontavimą iki galutinio teismo sprendimo", — papasakojo Orlovas.

Be to, jis patvirtino Sputnik Lietuva korespondentui, kad asmeniškai apsilankė Antakalnio kapinėse ir matė, kad abu paminkliniai akmenys stovi savo vietoje.

"Mes saugome šių paminklų teisę ne sau. Mes giname tai dėl tų, kurie atidavė savo gyvybes, dėka kurių mes galime gyventi šiandien, kvėpuoti", — sakė Orlovas.

Vilniaus savivaldybė pareikalavo, kad Lietuvos visuomeninė organizacija "Užmiršti kariai" iki balandžio mėnesio pašalintų paminklinius akmenis nuo Raudonosios armijos ir Rusijos imperijos kariuomenės karių kapų Antakalnio kapinėse. Anksčiau Lietuvos kultūros departamentas kreipėsi su prašymu pašalinti tuos du paminklinius akmenis į Vilniaus savivaldybę, nurodęs, kad demontavimo klausimas yra pagrįstas abejonėmis identifikuojant palaikus.

Lietuvos rusų sąjunga kritikuoja valdžią dėl rusų karių paminklinių akmenų >>

Antakalnio kapinėse palaidoti Rusijos imperijos kariuomenės kariai, kurie žuvo 1915 metais, Vilniaus gynybos metu. Taip pat ten ilsisi 2011 metais Švenčionių rajone aptiktų Raudonosios armijos karių palaikai.

58
Tegai:
tarybinis paminklas, tarybiniai kariai, "Užmiršti kariai", Viktoras Orlovas, Vilnius
Dar šia tema
Rusija grasina Vilniui atsaku už tarybinio paminklo demontavimą
Demontuotas paminklas tarybiniams aktyvistams
Rusijos ambasada: Lietuva ieško pretekstų nugriauti tarybinius paminklus
Paieškininkai tikisi teisingo Vilniaus sprendimo tarybinių karių antkapių atžvilgiu
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Lietuva išlieka ES šalių pagal mirštamumą nuo COVID-19 dešimtuke

(atnaujinta 21:02 2021.02.25)
Remiantis ECDC duomenimis, per pastarąsias dvi savaites Lietuvoje buvo nustatyta 79,81 atvejo milijonui gyventojų

VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Lietuvoje per pastarąsias 14 dienų sergamumas COVID-19 buvo žemesnis už ES vidurkį, rodo Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenys.

ES šalių vidurkis buvo 283,62 atvejo šimtui tūkstančių gyventojų, o Lietuvoje — 261,05 atvejo.

Lietuva užima 15 vietą tarp ES šalių. Latvijoje sergamumas yra 509,47 atvejo, o Estijoje — 703,47.

Kalbant apie mirštamumą, per pastarąsias 14 dienų Lietuvoje buvo nustatyta 79,81 atvejo milijonui gyventojų. Taigi, pagal šį rodiklį Lietuva užima 9 vietą.

Latvijoje mirčių skaičius yra 106,41, Estijoje — 51,92.

Čekija pirmauja pagal sergamumą ES (1 120,03 atvejo 100 tūkst.), o didžiausias mirštamumas užfiksuotas Slovakijoje — 239,29 atvejo.

Tegai:
koronavirusas, COVID-19, mirtingumas, Lietuva
Mokykla, archyvinė nuotrauka

Šiaulių meras nepatenkintas mokykliniu eksperimentu Vilniuje

(atnaujinta 20:40 2021.02.25)
Meras pabrėžė, kad Lietuvos sostinėje padėtis su COVID-19 sergamumu yra du kartus blogesnė nei jo mieste

VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Šiaulių meras Artūras Visockas paklausė Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės, kodėl jo miesto mokyklos negali grįžti į darbą anksčiau nei kitos.

"Atviras klausimas Švietimo ministrei. Kodėl Šiauliai negalėtų anksčiau grįžti į klases ir pavyti prarastą laiką? Negana to grįžimo į mokyklą eksperimentas daromas Vilniuje?" — Facebook paskyroje parašė meras.

Visockas pateikė duomenis apie sergamumą per pastarąsias dvi savaites 100 tūkstančių gyventojų. Šiaulių mieste sergamumas — 176, Panevėžyje — 267, Kauno mieste — 268, Klaipėdos mieste — 313, Vilniaus mieste — 344.

Meras priminė, kad Šiauliai buvo pirmieji iš didžiųjų miestų, kuriuose išplito koronavirusas, ir pirmieji sustabdė švietimo įstaigų darbą. Vis dėlto dabar situacija mieste yra dvigubai geresnė nei Vilniuje, tačiau būtent Lietuvos sostinėje nuspręsta atlikti eksperimentą dėl mokyklų darbo atnaujinimo, sakė Visockas.

Vienoje iš sostinės mokyklų atnaujintas darbas, mokymas vyksta tiek nuotoliniu, tiek kontaktiniu būdu, periodiškai testuojant mokinius dėl koronaviruso. Remiantis eksperimento rezultatais, bus priimtas sprendimas, ar grąžinti mokinius į mokyklas.

Lietuvoje nuo pandemijos pradžios nustatyti daugiau nei 196 tūkstančiai COVID-19 atvejų, pasveiko daugiau nei 181 tūkstantis žmonių, mirė 3 209. Visiškai paskiepyti daugiau nei 70 tūkstančių žmonių.

Šalyje karantinas pratęstas iki kovo pabaigos. Judėjimo tarp savivaldybių apribojimai pratęsti iki kovo 15 dienos. Tačiau dabar gyventojams leidžiama keliauti tarp žiedinių savivaldybių.

Pasak Lietuvos ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės, dabar Lietuvoje yra "įstrigimo" situacija, kai nėra staigių sergamumo šuolių ar staigaus jo nuosmukio.

Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje