Vaistai, archyvinė nuotrauka

Medikai: savigyda gali privesti prie ligos komplikacijų

48
(atnaujinta 19:58 2018.04.10)
Specialistai pasakoja apie savigydos pavojus, kai dėl netinkamos diagnozės netinkamai renkami vaistai

VILNIUS, balandžio 10 — Sputnik. Nors šiais laikais vaistais galima išgydyti bei kontroliuoti daugybę ligų, tačiau neatsakingai, netinkamai, nepasitarus su sveikatos priežiūros specialistu, gydytoju arba vaistininku, vartojami vaistai gali nešti pavojų žmogaus sveikatai, perspėja Sveikatos apsaugos ministerijos spaudos tarnyba.

Savigydos  priežasčių — ne viena

Pasak Jaunųjų gydytojų asociacijos narės, šeimos medicinos rezidentės Kristinos Grigaliūnaitės, žmonės dabar išties gana dažnai nevengia spręsti patys, kuo būtent jie serga ir kaip reikėtų gydytis. 

"Priežastys, kodėl taip yra, yra kompleksinės. Viena svarbiausių — ilgos eilės pas gydytojus. Juk negaluojant ir laukiant vizito pas gydytoją, kuris dažniausiai įvyksta ne čia ir dabar, o po kelių dienų, savaitės ar dar ilgesnio laiko tarpo, reikia kažkaip sau padėti. Natūralu, kad žmonės ieško alternatyvų ir gydosi taip, kaip supranta, tuo, kas jiems prieinama. Savo vaidmenį šioje situacijoje turi ir gana menkas žmonių farmakologinis raštingumas — dauguma nežino, kad vaistų vartojimas turi savas taisykles, neįsigilina į jas", — teigia Grigaliūnaitė.

Savigydos tikslu vartojami vaistai gali maskuoti sunkesnę ligą

Kaip tvirtina Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) Bendradarbiavimo su Europos vaistų agentūra ir tarptautinių ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Brundzienė, savigyda pati savaime nėra blogai. Jei ji tinkama, tuomet ji naudinga tiek pačiam pacientui, tiek visuomenei, nes galima greitai palengvinti nesunkių ligų simptomus ar netgi pasveikti.

Vaistinės logotipas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Липовец

Brundzienės teigimu, jei be reikalo nesikreipiama į gydytoją ir esant nesunkiai būklei pasikonsultuojama su vaistininku, tinkamai išnaudojama vaistininkų profesinė kvalifikacija, taip pat mažėja gydytojų darbo krūvis ir dėl to trumpėja eilės sunkiau sergantiems pacientams.

"Tačiau savarankiškas ligų diagnozavimas ir gydymasis gali būti rizikingas dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, pacientas gali netinkamai nustatyti sau ligą, netinkamai pasirinkti vaistus, jų dozę ar gydymo kurso trukmę. Antras svarbus niuansas tas, kad savigydos tikslu vartojami vaistai gali maskuoti sunkesnę ligą, dėl to pacientas gali per vėlai kreiptis į gydytoją", — tvirtina Brundzienė.

Anot VVKT specialistės, būtent dėl to nereceptiniai vaistai yra pardavinėjami mažomis pakuotėmis ir šių vaistų informaciniame lapelyje nurodoma neviršyti rekomenduojamos gydymo trukmės. 

"Retai, tačiau pasitaiko, jog nereceptiniai vaistai sukelia sunkių nepageidaujamų reakcijų, todėl svarbu atidžiai perskaityti pakuotės lapelyje esančius įspėjimus ar kontraindikacijas, kokiais atvejais vaisto negalima vartoti arba kada tai reikia daryti atsargiai", — atkreipia dėmesį Brundzienė.

Pasak specialistės, siekiant išvengti sunkių vaistų sąveikų, prieš pradedant vartoti kiekvieną naują vaistą, visada reikia pasitikrinti, ar jis nesąveikauja su kitais paciento vartojamais vaistais. Netgi vartojant tuos pačius vaistus ilgą laiką, svarbu kartas nuo karto persiskaityti informacinį lapelį, nes jame esanti informacija periodiškai atnaujinama. Pavyzdžiui, gali būti įtraukta naujų faktų apie indikacijas, maksimalias vaisto dozes, vaisto vartojimo dažnį, taip pat gali atsirasti naujų įspėjimų dėl vaisto vartojimo.

Prieš perkant net ir "paprastą", nuolat vartojamą nereceptinį vaistą, verta pasitarti su specialistu

Brundzienės teigimu, viena vertus, didelė nereceptinių vaistų pasiūla naudinga ir patogi pacientams, nes savarankiškai galima palengvinti įvairių ūmių ir lėtinių būklių, tokių kaip alergija, peršalimas, galvos ar menstruaciniai skausmai, virškinamojo trakto sutrikimai, odos susirgimai ir pan., simptomus, kita vertus, savarankiškai pasirinkti tinkamą vaistą iš didelės pasiūlos yra sudėtinga.

"Tai pačiai būklei gydyti galima rinktis iš kelių skirtingų veikliųjų medžiagų, kurios skiriasi tiek savo veikimo principu, tiek kitais ypatumais — doze, vaisto vartojimo dažniu ir laiku, derinimu su maistu, gydymo trukme. Dėl to prieš perkant net ir "paprastą", nuolat vartojamą nereceptinį vaistą, verta iš pradžių pasikonsultuoti su vaistininku — priklausomai nuo ligos simptomų bei gretutinių ligų ar kitų vartojamų vaistų, pastarasis gali padėti parinkti tinkamesnį preparatą arba patikslinti šio dozę. Pavyzdžiui, dauguma pacientų žino tokį vaistą kaip aspirinas, tačiau tikrai ne visi yra skaitę ar girdėję,  kad vienokia šio preparato dozė  yra skirta gydyti skausmą, kitokia — slopinti kraujo krešėjimą", — teigia specialistė. 

Anot Brundzienės, dar viena problema iškyla, kai tą pačią veikliąją medžiagą gamina skirtingos farmacinės kompanijos, dėl to ji turi skirtingus firminius pavadinimus. Iškyla grėsmė nusipirkti tą patį vaistą, tik skirtingais pavadinimais.  

"Pavyzdžiui, į daugumą cheminių vaistų nuo peršalimo įeina paracetamolis. Ypač reikia atkreipti dėmesį perkant sudėtinius vaistinius preparatus, turinčius ne vieną, o kelias veikliąsias medžiagas. Sudėtiniai vaistiniai preparatai patogu, nes nereikia vartoti kelių skirtingų vaistų. Tačiau kartais žmonės perka vaistą, turinčią kelias veikliąsias medžiagas, nors iš tikrųjų jam reikalinga tik viena iš jų. Bereikalingas vaisto vartojimas paciento būklės nepagerina, tik didina nepageidaujamų poveikių riziką. Todėl prieš perkant sudėtinį vaistinį preparatą rekomenduotina vaistininkui išvardinti tikslius negalavimų simptomus", — aiškina VVKT atstovė.

Savigydos atveju svarbus ir dar vienas aspektas — kaip teisingai suderinti kelis skirtingus vaistus tai pačiai ligai gydyti.

"Pavyzdžiui, malšindami skausmą ir uždegimą, pacientai kartais vartoja kelis vaistus su skirtingomis veikliosiomis medžiagomis, bet veikiančius panašiai. Pacientai tikisi, kad keli vaistai kartu bus veiksmingesni, deja, kai kuriais atvejais labiau padidėja ne preparatų veiksmingumas, o šalutinių poveikių rizika", — pastebi specialistė.   

Be to, specialistė pabrėžė, jog pacientai turi atkreipti dėmesį ir į nereceptinio vaisto dozes bei dozavimą, ir tai aktualu ne tik cheminiams, bet ir augaliniams vaistams. Parinkti tinkamą konkretaus nereceptinio vaisto dozę gali pagelbėti vaistininkas.

48
Tegai:
savigydos pavojai, medikai, vaistai
Temos:
Medicina ir sveikata (347)
Dar šia tema
Medikai rekomenduoja pirmiausia kreiptis į šeimos gydytoją
Medikai ragina ruoštis vizitui pas gydytoją
Žydėjimas, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: liepos 8-osios šventės

(atnaujinta 23:20 2020.07.07)
Trečiadienį, liepos 8-ąją, minima Tarptautinė alergijos diena, be to, šią dieną katalikai mini Šv. Kilijoną, Šv. Kolonatą ir Šv. Totnaną

Liepos 8 yra 189-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, tačiau kadangi šie metai — keliamieji, tai — 190-a diena. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 176 dienos.

Trečiadienį minima Tarptautine alergijos diena. Ši diena skirta atkreipti dėmesį į alergijos priežastis, organizuojamos įvairios visuotinės akcijos.

Alergija — ypač jautri žmogaus organizmo reakcija į jį patekusį alergeną, į kurį įprastai žmonės nereaguoja. Alergizuoti gali įvairūs augalai, žiedadulkės, maistas, netgi šaltis.

Alergiškumą skatina didėjanti aplinkos tarša, nenatūralūs maisto produktai, vaistų ir buitinės chemijos medžiagų vartojimas, netgi stresas. Alergija gali išsivystyti ir tuomet, jei stengiamasi gyventi pernelyg steriliai, jei mama kūdikį saugo nuo bet kokių dulkių ir bakterijų. Tuomet jo imunitetas nuo pirmų dienų neišmoksta kovoti.

Manoma, kad alergijos atveju organizmo šalinimo sistemos (kepenys, inkstai, virškinimo traktas) yra perkrautos, todėl organizmas toksinus šalina per odą (atopinis dermatitas, alerginis dermatitas, kontaktinis dermatitas ir kt.) ar per kvėpavimo takų gleivinę (alerginis rinitas, bronchinė astma).

Katalikai šią dieną mini Šv. Kilijoną, kuris buvo vyskupas, kankinys, taip pat Šv. Kolonatą — kunigą, kankinį, ir Šv. Totnaną, kuris buvo diakonas, kankinys.

Liepos 8 dieną vardadienį švenčia Vaitautas, Valmantė, Arnoldas, Elžbieta, Elzė, Virginija, Virga, Arnas, Arentas.

Tegai:
šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai
Medicininės kaukės

KT: SAM priimti sprendimai dėl apsaugos priemonių galėjo diskriminuoti privačias įstaigas

(atnaujinta 23:18 2020.07.07)
Konkurencijos taryba kreipėsi į SAM siekdama išsiaiškinti, kaip asmens sveikatos priežiūros įstaigoms buvo paskirstomos apsaugos priemonės šalyje dėl COVID-19 infekcijos paskelbus karantiną

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sprendimas asmens apsaugos priemonėmis per karantiną aprūpinti tik viešąsias įstaigas galėjo diskriminuoti privačias sveikatos priežiūros įstaigas, pranešė Konkurencijos taryba (KT).

Ji pasiūlė SAM patobulinti reglamentavimą, numatantį, kaip karantino metu asmens sveikatos priežiūros įstaigoms (ASPĮ) paskirstomos apsaugos priemonės.

Konkurencijos taryba kreipėsi į SAM siekdama išsiaiškinti, kaip ASPĮ buvo paskirstomos apsaugos priemonės šalyje dėl COVID-19 infekcijos paskelbus karantiną.

2020 metų kovo 16 dieną SAM priimtas privalomas sprendimas numatė, kad tiek viešosios, tiek privačiosios ASPĮ per karantiną privalėjo užtikrinti būtinąją medicinos pagalbą ir turėjo vykdyti kitus ministerijos nustatytus įpareigojimus, tačiau apsaugos priemonės privačioms klinikoms nebuvo suteiktos.

Institucija nustatė, kad iš valstybės rezervo apsaugos priemonėmis prioritetine tvarka buvo aprūpinamos svarbiausias paslaugas dėl COVID-19 teikiančios įstaigos: penkios pagrindinės stacionarinės ASPĮ su veikimo teritorijoje esančiomis gydymo įstaigomis, penkios greitosios medicinos pagalbos stotys bei karščiavimo klinikos.

Ministerijos prašymu reikiamomis priemonėmis buvo aprūpinta ir privati Baltijos Amerikos klinika, kuri karantino laikotarpiu šalyje teikė sveikatos priežiūros paslaugas reziduojančių užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų darbuotojams bei jų šeimos nariams.

Koronaviruso testas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Пресс-служба мэрии Москвы

SAM nepateikė duomenų, kad priemonėmis buvo aprūpintos kitos į ją besikreipusios privačios klinikos. Tai galėjo diskriminuoti privačias ASPĮ ir galimai apriboti konkurenciją asmens sveikatos priežiūros paslaugų rinkoje.

"Konkurencijos taryba neginčija aplinkybės, jog viešosios ASPĮ, kurios karantino laikotarpiu buvo labiausiai įtrauktos kovojant su COVID-19, priemonėmis turėjo būti aprūpinamos prioritetine tvarka, tačiau sukurdama įpareigojimus, susijusius su privalomu visų ASPĮ funkcionavimu, SAM turėjo pasirūpinti, kad ir privačioms ASPĮ nepritrūktų priemonių arba neįpareigoti jų veikti, kai visų ASPĮ paslaugų teikimas buvo apribotas", — rašoma Konkurencijos tarybos išvadoje.

Atsižvelgiant į tai, kad karantino paskelbimo laikotarpiu šalyje galiojęs reglamentavimas galėjo daryti neigiamą įtaką sąžiningos konkurencijos užtikrinimui, Konkurencijos taryba rekomendavo tobulinti esamas teisės normas, kad esant panašioms situacijoms tiek viešosios, tiek privačios gydymo įstaigos būtų proporcingai aprūpinamos priemonėmis ir galėtų tinkamai vykdyti turimus įsipareigojimus.

Nesant tokios galimybės, tais atvejais, kai dėl padėties šalyje yra apribotas ASPĮ paslaugų teikimas, ministerijai pasiūlyta nenustatyti privačioms gydymo įstaigoms pareigų, susijusių su privalomu jų funkcionavimu.

Tegai:
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Konkurencijos taryba (KT)
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Estija ketina sušvelninti apribojimus iš užsienio atvykstantiems darbuotojams
Jungtinėse Amerikos Valstijose atliekamas "kokteilio" iš antikūnų prieš COVID-19 testas
JT įvardijo du scenarijus pasauliui po koronaviruso pandemijos
Supuvusios braškės

Uogos supuvo laukuose: Estija skundžiasi sezoninių darbuotojų trūkumu

(atnaujinta 22:42 2020.07.07)
Nors valdančioji koalicija susitarė dėl darbuotojų pritraukimo iš trečiųjų šalių sąlygų, tai braškių augintojams padės nedaug. Didžioji dalis derliaus supuvo, o sezonas artėja prie pabaigos

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Daugelis braškių supuvo laukuose, nes Estijos vyriausybė per vėlai priėmė sprendimą įleisti užsienio darbuotojus. Apie tai pranešė "ERR" portalas.

Pirmadienį koalicija pasiekė susitarimą dėl sezoninių darbuotojų pritraukimo iš trečiųjų šalių sąlygų. Iki krizės galiojusi tvarka buvo papildyta medicininės saugos reikalavimais — darbuotojai iš valstybių, kuriose didelis užsikrėtimo koronavirusu skaičius, privalo laikytis dviejų savaičių saviizoliacijos. Tuo tarpu Vyriausybės sprendimai dar nėra teisiškai įforminti.

Laari vienkiemio laukų savininkė Kadri Nebokat teigė, kad braškių augintojai nebuvo patenkinti šiuo sprendimu, nes uogų sezonas baigėsi ir didžioji derliaus dalis laukuose jau buvo supuvusi.

"Paskutinė galimybė nusipirkti uogų uogienėms. Į rinką patenka tai, ką pavyksta išsaugoti", — sakė ji.

Pasak Nebokat, ji prarado 80 procentų derliaus. Tai savo ruožtu reiškia, kad apyvarta sumažės 80 procentų.

"Be to, nėra iš ko mokėti darbo užmokesčio, nors darbuotojų mes vis tiek neturėjome", — sakė ji.

Taip pat Nebokat įvertino kitų metų perspektyvas.

"Pilkojo puvinio plitimas yra pakankamai aukštas, nuslopinti jo negalėsime. Pažiūrėsime, kaip augalai išgyvens šiuos metus", — sakė ji.

Pasak ūkininkės, ieškoti darbuotojų buvo labai sunku — iš 300 apskambintų žmonių tik dešimt atsiliepė. Nebokat mano, kad darbuotojai iš užsienio geriau renka uogas, nes jie geriau toleruoja rutiną. Be to, jie atvyksta į Estiją su konkrečiu tikslu — užsidirbti pinigų.

"Renkant braškes reikia nuoseklumo. Bedarbiai to neturi: žmogus dirba vieną dieną, o kitą dieną nori ilsėtis. Žmonės, kurie atvyksta dirbti, geriau ištveria rutiną. Lieka žmonės, kurie poilsio metu renka uogas, ir jauni žmonės, kurie yra įpratę užsiimti sportu, todėl yra atsakingesni", — sakė ji.

Kaip pranešė Sputnik Lietuva, apie braškių derliaus nuėmimo problemą dėl migrantų trūkumo paaiškėjo dar gegužę. Sunkumų kilo dėl to, kad dėl koronaviruso pandemijos Estijos valdžia uždraudė sezoninių darbuotojų iš Ukrainos atvykimą į respubliką. Vietiniai ūkininkai kreipėsi į žemės ūkio ministrą prašydami išspręsti problemą ir leisti atvykti "darbštiems ukrainiečiams", tačiau problema iki šiol nebuvo išspręsta.

Tegai:
karantinas, darbo migrantai, Estija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Estijos ūkininkai paprašė valdžios įleisti į šalį ukrainiečius
Lenkija pasiskundė ukrainiečių trūkumu rinkti braškes
Dėl koronaviruso pasaulyje gali nelikti kavos