Programėlė Trafi, archyvinė nuotrauka

Vilniečiai visą kelionę viešuoju transportu galės apmokėti programėlėje "Trafi"

66
(atnaujinta 13:18 2018.04.24)
Mobiliojoje programėlėje "Trafi" bus integruotas atsiskaitymas už elektroninius viešojo transporto bilietus, tad miestiečiams bus patogiau susiplanuoti ir apmokėti savo kelionę

VILNIUS, balandžio 24 — Sputnik. Kelionių mieste planavimo platforma "Trafi" netrukus taps oficialiu elektroninių viešojo transporto bilietų platinimo kanalu, praneša Vilniaus savivaldybės spaudos tarnyba.

Savivaldybės įmonė "Susisiekimo paslaugos" ir "Trafi" pasirašė sutartį, kuria bendrovei suteikiamos bilietų platintojo teisės, o viešasis transportas taps pilnai integruota multimodalinės judėjimo Vilniuje programėlės dalimi.  

"Trafi" tapus oficialiu bilietų platintoju šios programėlės naudotojai šalia kitų transporto pasirinkimų, tokių kaip dviračiai, pavežėjimo, automobilių dalinimosi paslaugos, galės rinktis ir viešąjį transportą bei programėlėje vienu "Trafi" mokėjimu atsiskaityti už visą multimodalinę kelionę.  

"Išmanieji įrenginiai — tai daugelio vilniečių kasdienybė, o naudodamiesi mobiliosiomis programėlėmis jie lengviau ir greičiau užsisako tam tikras paslaugas, atlieka įvairius mokėjimus ir kitus veiksmus, kurie padeda taupyti laiko. Viešojo transporto keleiviams taip pat norime suteikti daugiau lankstumo ir patogumo", — sako "Susisiekimo paslaugų" Bendrųjų reikalų departamento vadovas, vykdantis direktoriaus funkcijas Vaidotas Meškauskas.

Pasak Meškausko, tiems miestiečiams, kurie yra aktyvūs būtent viešojo transporto keleiviai, bus rekomenduojama naudotis mobiliąja programėle "m.Ticket" — ji jau atnaujinta ir netrukus bus pasiūlyta naujų funkcionalumų. Įvairius keliavimo Vilniuje būdus ir skirtingas transporto rūšis, tarp kurių ir viešasis transportas, pasirenkantys miestiečiai, galės naudotis "Trafi" — jie visą kelionę susiplanuos ir apmokės programėlėje.  

Tam, kad "Trafi" taptų oficialiu papildomu elektroninių viešojo transporto bilietų platinimo kanalu, šioje programėlėje bus integruoti mobiliosios programėlės "m.Ticket" duomenys. Planuojama, jog ši integracija bus baigta iki birželio mėnesio.

"Integravus programėlėje "Trafi" atsiskaitymą už elektroninius viešojo transporto bilietus, Vilnius taps vienu pirmųjų miestų Europoje, kuriame veikia platforma, apjungianti visus populiariausius keliavimo būdus bei leidžianti lengvai ir greitai juos apmokėti", — sako bendrovės "Trafi" Lietuvos padalinio vadovas Mantas Vizbaras.  

Primenama, jog viešojo transporto bilietus galima įsigyti naudojantis "m.Ticket", "Trafi" mobiliosiomis programėlėmis arba savitarna internete. Taip pat keleiviai gali pildyti Vilniečio korteles "Susisiekimo paslaugų" Klientų aptarnavimo centruose Gedimino pr. 9A ir Geležinkelio g. 16, spaudos kioskuose, pašto skyriuose ir "PayPost" padaliniuose, prekybos centruose MAXIMA ir kitose Vilniečio kortelės ženklu pažymėtose vietose ar pirkti vienkartinius bilietus iš viešojo transporto vairuotojų.

66
Tegai:
elektroniniai bilietai, viešasis transportas, Trafi, Vilnius
Temos:
Eismo pakeitimai Vilniuje (87)
Dar šia tema
"Park & Ride" aikštelių mokestis nuo gegužės 1-osios bus keturiskart mažesnis
Pasienietis

Automobilio slėptuvėse pasieniečiai aptiko beveik tūkstantį pakelių cigarečių

(atnaujinta 15:09 2020.09.29)
Už akcizais apmokestinamų prekių gabenimą pažeidžiant nustatytą tvarką vyrui gresia iki 6000 eurų bauda

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Iš Dieveniškių kilpos važiavusiame automobilyje pasieniečiai aptiko įrengtas slėptuves, kuriose buvo tūkstantis pakelių baltarusiškų cigarečių, rašo Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Pirmadienį VSAT pareigūnai Šalčininkų rajono Širvių kaimo prieigose, kelyje Dieveniškės–Šalčininkai, tikrino 22 metų Šalčininkų rajono gyventojo ir jo vairuoto automobilio "Audi A6" dokumentus.

Vairuotojas pasieniečiams pateikė tvarkingus asmens bei transporto priemonės dokumentus. Vis dėlto "Audi A6" pasieniečiams pasirodė įtartinas, todėl buvo atlikta išsami apžiūra.

Nustatyta, kad mašinos dugne ir kėbulo konstrukcijose yra įrengtos slėptuvės. Iš jų pasieniečiai ištraukė 998 pakelius cigarečių "NZ Gold" su Baltarusijos banderolėmis.

Dėl akcizais apmokestinamų prekių gabenimo pažeidžiant nustatytą tvarką vairuotojui pradėta administracinės bylos teisena. Už tokį pažeidimą vyrui gresia bauda nuo 5200 iki 6000 eurų.

Tegai:
baltarusiškos cigaretės, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT)
Dar šia tema
VSAT pareigūnai patruliuoja prie ES išorės sienos — video
Iš Baltarusijos atvykusiame traukinyje buvo paslėpta apie 23 tūkst pakelių cigarečių
Pasieniečiai sulaikė į šalį gabentus du visureigius, ieškotus Nyderlandų teisėsaugos
Rankos paspaudimas, archyvinė nuotrauka

Lietuva ir Prancūzija pasirašė memorandumą dėl šalių finansinio bendradarbiavimo

(atnaujinta 16:29 2020.09.29)
Šalys skatins inovatyvius sprendimus finansų srityje, ypač naudojant tokias technologijas kaip blokų grandinė, dirbtinis intelektas ir didieji duomenys

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Finansų ministras Vilius Šapoka ir Prancūzijos Respublikos Europos ir užsienio reikalų ministras Žanas-Yvas le Drianas (Jean Yves Le Drian) pasirašė susitarimo memorandumą dėl bendradarbiavimo finansinių paslaugų srityse.

Министр финансов Вилиюс Шапока и Министр иностранных дел и международного сотрудничества Франции Жан-Ив Ле Дриан
Finansų ministras Vilius Šapoka ir Prancūzijos Respublikos Europos ir užsienio reikalų ministras Žanas-Yvas le Drianas

Apie tai praneša Finansų ministerijos spaudos tarnyba.

"Būtina išnaudoti Lietuvos ir Prancūzijos ekonominio bendradarbiavimo potencialą finansinių technologijų srityse. Šis memorandumas — tai ženklas, kad Lietuva ir Prancūzija skatina inovacijas šalių finansų paslaugų sektoriuose ir abiejų šalių finansinių technologijų įmonių bendradarbiavimą", — sako Šapoka.

Memorandumu Lietuva ir Prancūzija siekia paspartinti privataus kapitalo srautų nukreipimą į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką.

Šalys susitaria plėsti bendradarbiavimą, siekdamos skatinti inovatyvius sprendimus finansų srityje, ypač naudojant tokias technologijas kaip blokų grandinė, dirbtinis intelektas, didieji duomenys ir kitas inovatyvias technologijas.

Abi šalys remia ES tvarių finansų darbotvarkę ir siekia aktyviai dalintis gerąja patirtimi tam, kad pokrizinis ES ekonomikos augimas integruotų klimato kaitos rizikos valdymą, o finansiniai ištekliai būtų sutelkti ES perėjimui prie tvarios ekonomikos modelio.

Lietuva ir Prancūzija išreiškė pasirengimą bendradarbiauti, plėtodamos inovacijas šalių finansų paslaugų sektoriuose, palaikydamos abiejų šalių finansinių technologijų įmonių bendradarbiavimą ir skatindamos šias įmones teikti finansų paslaugas visoje bendrojoje rinkoje. Kartu bus skiriama daug dėmesio su finansinių technologijų plėtra susijusių rizikų valdymui, ypač kibernetiniam saugumui, taip pat pinigų plovimo, terorizmo finansavimo rizikų valdymui.

Lietuva ir Prancūzija daug dėmesio skirs finansų sektoriaus priežiūros priemonių skaitmeninimui ir teisės aktų pakeitimų, kurie leistų bendrojoje rinkoje taikyti saugius ir inovatyvius sprendimus finansinių technologijų srityje, inicijavimui.

Tegai:
Prancūzija, Lietuva
Vilnius

Istorikas paaiškino, kodėl Lietuva neturi teisės pareikšti apie jos "okupaciją"

(atnaujinta 16:56 2020.09.29)
Lietuva nepareiškė, kad TSRS ir Lietuvos savitarpio pagalbos sutartis yra negaliojanti ir kad sovietų veiksmai jai prieštarauja

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Iki TSRS žlugimo Lietuva nenutraukė TSRS ir Lietuvos savitarpio pagalbos sutarties, todėl teisiškai neteisinga kalbėti nei apie tuometinę jos okupaciją, nei apie pakartotinę okupaciją 1991 metų sausį, pareiškė Istorinės atminties fondo direktorius Aleksandras Diukovas. Apie tai praneša RIA Novosti.

Pirmadienį jis kalbėjo naujienų agentūroje MIA "Rossija segodnia" dokumentinio leidinio "Gyventojai praneša... Dokumentų rinkinys apie politinę situaciją Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje, 1939 metų rugpjūtis–1940 metų rugpjūtis", kurį išleido Istorinės atminties fondas, virtualiame pristatyme. Leidinys, kurio išleidimas sutapo su Baltijos šalių įstojimo į TSRS sudėtį 80-mečiu, į mokslo apyvartą išleidžia anksčiau nežinotus sovietų užsienio žvalgybos dokumentus. Jie žymiai papildo esamą sovietų politikos supratimą Baltijos šalyse. Į rinkinį pateko išslaptinti dokumentai iš Rusijos, Latvijos, Lietuvos ir Estijos archyvų, kurių didžioji dauguma išleidžiama pirmą kartą.

Pristatymo metu TSRS buvusio KGB karininko Michailo Golovatovo, nuteisto už akių Lietuvoje pagal "Sausio 13-osios bylą", advokatas iš Lietuvos Ryšardas Burda paklausė, kaip naujų istorinių dokumentų skelbimo fone žiūrėti į dabartinius Vilniaus pareiškimus apie Sovietų Sąjungos reokupaciją 1991 metų sausį, kuria grindžiamas visas procesas šioje byloje.

Pasak Diukovo, neteisėta kalbėti apie tariamą 1940 metų Sovietų Sąjungos okupaciją Lietuvoje dėl vienos paprastos priežasties.

"Papildomo sovietų karių kontingento įvedimas 1940 metų birželį buvo vykdomas pagal tuo metu galiojusią 1939 metų TSRS ir Lietuvos savitarpio pagalbos sutartį. Lietuva sutarties nenutraukė. Lietuva nepaskelbė, kad ši sutartis yra negaliojanti ir kad sovietų veiksmai jai prieštarauja", — pasakė Diukovas.

Šis dokumentas toliau veikė net įvedus sovietų kariuomenę į Lietuvos teritoriją, dėl to tezė, kad Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą, netenka teisinės prasmės, pabrėžė istorikas.

Башня Гедеминаса, архивное фото
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Kalbėdamas apie 1990-ųjų pradžios įvykius, Diukovas priminė, kad 1990-ųjų viduryje Lietuvos, Latvijos ir Estijos TSR Aukščiausiosios Tarybos pareiškė, jog sutartys, kurias šios šalys sudarė su Sovietų Sąjunga iki 1939-ųjų rudens, o būtent prieš sutartis su Maskva dėl savitarpio pagalbos, yra negaliojančios.

"Tai yra, 1990 metais Aukščiausiosios šių šalių Tarybos pripažino, kad šios sutartys ir toliau veikia. Ir, daugelio Vakarų teisininkų manymu... šios sutartys toliau veikė iki 1994 metų, tai yra, iki galutinio sovietų kariuomenės išvedimo iš Baltijos šalių teritorijos", — pridūrė Diukovas.

Pasak jo, jei šios sutartys buvo pripažintos 1990 metais ir toliau veikė iki 1994 metų, "apie jokią pakartotinę okupaciją negali būti nė kalbos".

Procesą apie 1991 metų sausio įvykius Diukovas pavadino ne teismu, o tiesiog "šališku teismu". Lietuvos teismas ignoruoja didžiulį sovietinio tyrimo dokumentų rinkinį, kuris aiškiai rodo, kad bent dalis žmonių 1991 metų sausio 13 dieną "žuvo toli gražu ne nuo sovietų karių rankų", — pridūrė jis.

"Tai yra faktai, kuriuos, deja, ignoruoja Lietuvos teisingumas. Tiesą sakant, galima sakyti, kad Lietuvos teisėjai, Lietuvos teisėsaugos institucijos trukdo teisingumui. Deja, jie trukdo politiniais sumetimais", — apibendrino Diukovas.

2016 metais Lietuvoje prasidėjo teismo posėdžiai Sausio 13-osios įvykių byloje. Lietuvos prokuratūra tvirtina, kad žmonės, kurie išėjo į protesto akcijas ir žuvo prie Vilniaus televizijos bokšto 1991 metų sausį, buvo nužudyti sovietų kareivių, tačiau ji nepateikia jokių įrodymų. 1991 metų sausio įvykių dalyviai iš sovietų pusės nurodo, kad 1991 metais įvyko provokacija, o šaudyta į vilniečius iš namų stogų.

1990 metų kovo 11 dieną Lietuvos Aukščiausioji Taryba paskelbė apie respublikos nepriklausomybės atkūrimą. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo nesankcionuotos protesto akcijos, į respubliką buvo perkelti specialiųjų padalinių kariai. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona patraukė į Vilniaus centrą. Per susirėmimus prie televizijos centro žuvo 14 žmonių, per 600 buvo sužeista. Vilniaus apygardos teismas 1991 metų įvykių byloje pripažino kaltais 67 Rusijos Federacijos piliečius. Dauguma kaltinamųjų už akių buvo nuteisti ilgomis laisvės atėmimo bausmėmis, dviem iš jų — sovietų armijos atsargos pulkininkui Jurijui Meliui, kuris buvo sulaikytas Lietuvoje 2014 metais, ir jo bendradarbiui, Lietuvos gyventojui Genadijui Ivanovui, — paskirtos atitinkamai septynerių ir ketverių metų laisvės atėmimo bausmės.

Rusijos Federacijos Valstybės Dūma priėmė pareiškimą dėl teismo proceso "Sausio 13-osios byloje" apie 1991 metų įvykius Lietuvoje, pavadinusi jį "politiniu procesu pagal blogiausias "baudimo teisingumo" tradicijas, kuris neturi nieko bendro su žmogaus teisių ir laisvių apsauga". 2018 metų liepą Rusijos Federacijos Tardymo komitetas inicijavo bylą prieš Lietuvos prokurorus ir teisėjus dėl nekaltų žmonių patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal 1991 metų įvykių Vilniuje tyrimo rezultatus.

Tegai:
TSRS, Lietuva
Temos:
Sausio 13-osios byla
Dar šia tema
Nausėda: pripažinti, kad mūsų piliečiai žuvo ir nuo lietuvių rankų, buvo sunku
"Užsipuolė rėkdamas": latvis išgąsdino lietuvę, kalbėjusią rusiškai
Teisininkas įvardijo būdą įrodyti Lietuvos teismo neteisėtumą "Sausio 13-osios byloje"
Pagrindiniai klausimai apie Baltijos šalių "sovietinę okupaciją"