Vilnius, archyvinė nuotrauka

Lietuvos jaunimas eina į valstybės tarnybą tik įgyti patirties

31
(atnaujinta 12:21 2018.04.28)
Valstybės tarnybai gana nesunkiai sekasi pritraukti jaunus specialistus, tačiau sudėtinga išlaikyti jau įgavusius darbo patirties

VILNIUS, balandžio 28 — Sputnik. Lietuvoje didėja atsistatydinusių iš pareigų savo noru ir daugiau neįsidarbinusių valstybės tarnyboje asmenų skaičiaus, praneša Valstybės tarnybos departamentas.

2017 metais tokių buvo 1349, 2016 metais — 1085, 2015 metais — 1025. Daugiausia tokių asmenų yra 30-39 metų amžiaus grupėje.

Daugiausiai į valstybės tarnybą ateina asmenys iki 30 metų amžiaus. 2017 metais tarp pirmą kartą priimtųjų asmenys iki 30 metų amžiaus sudarė 44 proc., 2016 metais — 46 proc., 2015 metais — 49 proc. visų naujai priimtųjų.

Per pirmus metus nuo priėmimo iš valstybės tarnybos išeina ar atleidžiama nuo 7,8 iki 9,98 proc. karjeros valstybės tarnautojų, antraisiais — nuo 6,7 iki 10 proc.,  trečiaisiais — nuo 5,8 iki 7,8 proc.

Iš viso 2017 metais valstybės tarnautojų registre įregistruoti 2949 karjeros valstybės tarnautojų atleidimo iš pareigų atvejai, savo noru išėjo 66,4 proc. visų atleistų valstybės tarnautojų.

Palyginti su 2016  metais, atleidimų sumažėjo apie 20 proc., o priimta 23 proc. mažiau tarnautojų. 2016 metais išeinančiųjų savo noru iš valstybės tarnybos buvo 48,4 proc. 

31
Tegai:
valstybės tarnyba, jaunimas, Lietuva
Dar šia tema
Jaunos šeimos gali gauti subsidijas būstui regionuose
Sodros "grindys": vieni darbuotojai atleisti, kiti gavo didesnes algas
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir premjeras Saulius Skvernelis

Nausėda ir Skvernelis atliks COVID-19 tyrimą

(atnaujinta 14:39 2020.09.25)
Politikai kartu dalyvavo paminklo atidarymo ceremonijoje Kryžkalnyje, kuri vyko šios savaitės pradžioje

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Lietuvos prezidentui Gitanui Nausėdai ir premjerui Sauliui Skverneliui bus atliktas koronaviruso tyrimas dėl kontakto su Raseinių rajono meru Andriumi Bautroniu, kuriam diagnozuotas COVID-19, praneša TASS, remdamasi Prezidentūros ir vyriausybės spaudos tarnyba.

Penktadienio rytą meras paskelbė, kad jo testas teigiamas. Rugsėjo 20 dieną politikai dalyvavo Raseinių krašto Kryžkalnyje esančio paminklo ceremonijoje.

Nausėda, jo žmona ir keletas Prezidentūros darbuotojų penktadienį atliks koronaviruso tyrimą. Tikimasi, kad rezultatai bus gauti tą pačią dieną.

Kalbant apie Skvernelį, premjeras atidėjo penktadienį numatytus susitikimus ir ketina susilaikyti nuo viešų kontaktų iki savaitės pradžios.

"Pirmadienį ministras pirmininkas ir keli jo komandos nariai atliks koronaviruso tyrimą", — pranešė spaudos tarnyba.

Lietuvoje bendras patvirtintų ligos atvejų skaičius konkretiems žmonėms nuo pandemijos pradžios siekia 4184. Šiuo metu sergančių žmonių skaičius yra 1778. Mirusių nuo koronaviruso skaičius liko nepakitęs — 89 žmonės. Pasveikusiais laikomi 2298 žmonės.

Izoliacijoje esančių asmenų skaičius siekia 18599.

Per vakar dieną ištirta ėminių dėl koronaviruso: 6028, viso ištirta 50202.

Ketvirtadienį buvo paskelbtas absoliutus nustatytų atvejų per parą rekordas — 138.

Tegai:
koronavirusas, Saulius Skvernelis, Gitanas Nausėda
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuvoje priimtas sprendimas dėl vakcinų įsigijimo
Skvernelis atskleidė, kaip toliau klostysis santykiai su Baltarusija
Koronaviruso tyrimai

Radviliškio rajone pradėta baudžiamoji byla dėl izoliacijos nesilaikymo

(atnaujinta 13:50 2020.09.25)
Pažymima, kad Radviliškio rajono policijos komisariato ir rajono savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai, vykdydami koronaviruso plitimo grėsmės prevenciją, tikrindami turinčius izoliuotis asmenis, nustatė du atvejus, kai buvo pažeistos izoliacijos taisyklės

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Radviliškio rajone pradėta baudžiamoji byla dėl izoliacijos nesilaikymo, pranešama Radviliškio rajono savivaldybės Facebook paskyroje.

Pažymima, kad Radviliškio rajono policijos komisariato ir rajono savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai, vykdydami koronaviruso plitimo grėsmės prevenciją, tikrindami turinčius izoliuotis asmenis, nustatė du atvejus, kai buvo pažeistos izoliacijos taisyklės.

"Radviliškio rajono policijos komisariate buvo pradėtas vienas ikiteisminis tyrimas dėl Kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisyklių pažeidimo pagal LR baudžiamojo kodekso 277 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl to, kad asmenys, būdami medicinos įstaigos informuoti apie savo ligą ir įspėti dėl apsaugos priemonių, kurių jie privalo laikytis bendraudami su žmonėmis, sukėlė pavojų kitiems asmenims užsikrėsti pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiamąja liga", — teigiama pranešime.

Pabrėžiama, kad už nusikalstamą veiką asmuo baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Antru nustatytu atveju renkami duomenys ikiteisminiam tyrimui pradėti.

Policijos ir savivaldybės atsakingi pareigūnai ateityje ir toliau sistemingai tikrins save turinčius izoliuoti asmenis, kaip jie laikosi priimtų anksčiau paminėtų taisyklių.

Dėl jų pažeidimo galima administracinė (įspėjimas arba bauda asmenims nuo 60 iki 1 500 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 140 iki 6 000 eurų) arba baudžiamoji (bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų) atsakomybė.

Bendras patvirtintų ligos atvejų skaičius konkretiems žmonėms nuo pandemijos pradžios siekia 4184. Šiuo metu sergančių žmonių skaičius yra 1778. Mirusių nuo koronaviruso skaičius liko nepakitęs — 89 žmonės. Pasveikusiais laikomi 2298 žmonės.

Izoliacijoje esančių asmenų skaičius siekia 18599.

Per vakar dieną ištirta ėminių dėl koronaviruso: 6028, viso ištirta 50202.

Ketvirtadienį buvo paskelbtas absoliutus nustatytų atvejų per parą rekordas — 138 žmonės.

Tegai:
Radviliškio rajonas, saviizoliacija, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Dėl koronaviruso plitimo policija keičia darbo organizavimą
Raseinių rajono merui patvirtintas koronavirusas
Svetlana Tichanovskaja Lenkijoje, archyvinė nuotrauka

ES ir JAV: tegul Lenkija pati sprendžia savo problemas su Baltarusija

(atnaujinta 15:01 2020.09.25)
Vakarų reakcija į įvykusią Baltarusijos prezidento inauguraciją pasirodė nuspėjamai neigiama

Pirma, Valstybės departamento atstovas sakė, kad JAV nelaiko Aleksandro Lukašenkos teisėtai išrinktu šalies vadovu, nes "paskelbti rezultatai buvo sufabrikuoti ir neatspindėjo teisėtumo".

Tada pasirodė specialus ES diplomatijos vadovo Žozepo Borelio (Josep Borrell) pareiškimas, kuriame naujasis Aleksandro Lukašenkos mandatas pavadintas neturinčiu "jokio demokratinio teisėtumo". Taip pat pažymėta, kad paskutinė inauguracija (dokumente šis žodis visada buvo rašomas kabutėse) respublikoje "prieštarauja didžiosios dalies gyventojų valiai", kuri išreiškiama "gausiais, beprecedenčiais ir taikiais protestais".

Borelio pareiškimas, žinoma, suteikia daug galimybių piktybiškumui. Pavyzdžiui, iš anksto galima drąsiai prognozuoti, kad JAV prezidento rinkimų rezultatai, neatsižvelgiant į jų baigtį, prieštaraus beveik pusės amerikiečių valiai, nes šalis praktiškai yra padalinta per pusę. Protestai ten nemažėjo jau kelis mėnesius. Taigi, pateiktą dokumentą jau galima lengvai pritaikyti užsienio realijoms. Savo ruožtu formuluotė "demokratinis teisėtumas" sufleruoja, kad, Briuselio nuomone, yra ir kitokių teisėtumo rūšių — ir, štai jų teigimu, Aleksandras Lukašenka yra gana teisėtas. Pastarasis, beje, paaiškina užsispyrusį Vakarų sėdėjimą ant dviejų kėdžių, nes visa ši griežta retorika praktiškai derinama su atvirai silpna, susitaikstančia pozicija Minsko atžvilgiu.

Sankcijos — tikrai jautrios sankcijos — Baltarusijai nebuvo įvestos. Dar blogiau, kad pačioje ES kilo naujų ginčų dėl šio klausimo, nes Kipras tuo pačiu reikalauja užtikrinti apribojimus prieš Turkiją ir tuo pagrindu blokuoja procesą.

Vakarų ambasadoriai iš šalies nebuvo atšaukti. Jie ne tik nebuvo atšaukti: amerikiečiai po daugelio metų atvėsimo visu greičiu atkuria diplomatinius santykius su respublika. Prieš porą dienų JAV Senato Užsienio santykių komitetas patvirtino naują ambasadorių. Tačiau jau dvylika metų abiejų valstybių ambasadoms vadovauja laikinieji patikėtiniai — po abipusio ambasadorių atšaukimo dėl 2008 metais Vašingtono įvestų sankcijų Baltarusijos įmonėms.

Atsižvelgiant į tai, net patys griežčiausi retoriniai posūkiai atrodo kaip silpnumo apraiška ir nesugebėjimo paveikti to, kas vyksta, pripažinimas, kas, beje, yra tiesa. Čia galbūt turėtume pagerbti Vakarus, kurie pradėjo suvokti ir, svarbiausia, priimti savo galimybių ribas.

Be jokios abejonės, tokia reakcija į rinkimus Baltarusijoje buvo labai skaudžios Venesuelos pamokos rezultatas. Praėjo daugiau nei pusantrų metų, kai daugiau nei penkiasdešimt šalių, daugiausia Vakarų, pripažino Chuaną Gvaidą (Juan Guaidó) teisėtu Venesuelos prezidentu. Bet šis sprendimas neturėjo įtakos tikrovei, kurioje šalies vadovas iki šiol yra Nikolas Maduras (Nicolás Maduro).

Ir jei Jungtinės Valstijos ir Europa gali sau leisti nekreipti dėmesio į mažą Lotynų Amerikos šalį, apsimesdamos, kad nieko ypatingo neįvyko ir jos nepateko į ten esančią balą, tada sunkiau panaudoti panašią gudrybę su valstybe Europos centre. Jau nekalbant apie tai, kad Baltarusija dalyvauja svarbiuose tarptautiniuose procesuose, įskaitant konflikto sureguliavimą Donbase, todėl tenka veikti kur kas atidžiau apskaičiuojant sprendimus ir jų pasekmes.

Kita svarbi aplinkybė, akivaizdžiai slopinanti Vakarų entuziazmą dėl galimų žingsnių prieš Minską, yra ta, kad ten vyksta visų pirma lenkų projektas. Būtent Varšuva stovi už nuolatinių kaimynų protestų, ji teikia politinę ir žiniasklaidos paramą Baltarusijos opozicijos lyderiams. Tačiau rezultatas daro įspūdį išskirtinai neigiama prasme: vien "Prezidentės Svetos" fenomenas (taip pavadinta Svetlanos Tichanovskajos "Instagram" paskyra) gali būti pavyzdys, kaip nereikia daryti grynai politiniu technologiniu požiūriu.

Lenkija įsivėlė į kovą, tačiau ji akivaizdžiai neturi jėgų pasukti bangą. Be to, Minskas pradėjo duoti atgal — visų pirma, žiniasklaida pranešė apie problemas, susijusias su lenkiškų prekių importu į Baltarusiją. Apskritai, įprastas lenkiškas grėblys.

Nenuostabu, kad dabar lenkai labai norėtų patekti į dangų ant kažkieno kito kupros: kad Vakarų Europa ir JAV pasinaudotų sunkiąja politine artilerija, kaip nors pasiektų Aleksandro Lukašenkos nuvertimą, o Varšuva nugriebtų savo pradėto judėjimo geopolitinę grietinėlę.

Bet vargu ar šie motyvai nėra akivaizdūs Berlynui, Paryžiui, Briuseliui ar Vašingtonui, o dar mažiau tikėtina, kad ten entuziastingai norima prisidėti įgyvendinant lenkų norus.

Tai reiškia, kad Vakarai ir toliau eis paskirtu griežtos retorikos keliu prieš Minską, vengdami tikros konfrontacijos, nes neturi nė menkiausio noro įsitraukti į dar vieną geopolitinį žaidimą, kuris akivaizdžiai pasmerktas pralaimėjimui. Pastaraisiais metais jų yra per daug.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lenkija, ES, JAV, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Į Baltarusiją draudžiama įvežti lenkiškas prekes
Įmantrus energetikos žlugdymas: ko nori ES nutraukdama ryšius tarp Pabaltijo ir Rusijos 
Lukašenka pareiškė, kad Minskas neprivalo perspėti Vakarų apie inauguraciją