Banko kortelės, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje uždaryta beveik pusė milijono nenaudojamų sąskaitų

78
(atnaujinta 10:55 2018.05.02)
Lietuvos bankas, išsiaiškinęs, kad pernai lietuviai mokėjo už sąskaitas, kurių trečdalis buvo nenaudojamos, paragino komercinius bankus uždaryti neaktyvias klientų sąskaitas, o gyventojus – pasitikrinti, ar jie moka už pamirštas sąskaitas

VILNIUS, gegužės 2 — Sputnik. Lietuvos banko paraginti šalies komerciniai bankai ėmėsi aktyvių veiksmų ir per pusmetį uždarė daugiau nei ketvirtadalį visų nenaudojamų klientų sąskaitų, praneša Lietuvos banko spaudos tarnyba.

Komerciniai bankai taip pat patikino, kad klientams, kurių sąskaitos tuščios ir nenaudojamos ilgą laiką, uždaryti jas nieko nekainuos.

"Paskatinome bankus imtis ryžtingų veiksmų, sprendžiant nenaudojamų sąskaitų klausimą. Tai davė rezultatų — uždaryta kas ketvirta nenaudojama sąskaita. Pažanga reikšminga, vis dėlto šiai dienai tokių sąskaitų dar yra daugiau kaip milijonas. Vertiname bankų pastangas, tačiau atidžiai stebėsime padėtį ir sieksime, kad nenaudojamų sąskaitų skaičius ir toliau mažėtų", — sako Lietuvos banko Priežiūros tarnybos vadovas Vytautas Valvonis.  

Lietuvos bankas yra patvirtinęs poziciją, pagal kurią bankai raginami aktyviai naudotis savo teise uždaryti nenaudojamas sąskaitas, kai jose nėra lėšų, ir išsiaiškinti klientų poreikį turėti nenaudojamas sąskaitas, kuriose yra lėšų likutis, kadangi pagal sutartis net ir ilgai nenaudojamos sąskaitos klientams gali kainuoti.

Po Lietuvos banko kreipimosi į kiekvieną šalies banką, pernai, nuo 2017 metų birželio 1 dienos iki 2018 metų sausio 1 dienos, buvo uždaryta beveik 425 tūkstančiai neaktyvių sąskaitų, priklausiusių fiziniams asmenims. Bendras neaktyvių sąskaitų, kuriomis nesinaudojama metus ar ilgiau, skaičius per minėtą laikotarpį sumažėjo 27 procentais — iki 1,1 mln.

Gyventojų sąskaitos bankuose
© Photo : Lietuvos bankas
Gyventojų sąskaitos bankuose

Metų pradžioje didžiąją likusių neaktyvių sąskaitų dalį — beveik du trečdalius (apie 717 tūkstančių) — sudarė sąskaitos, kuriose nebuvo jokių lėšų. Kai kuriais atvejais bankai prašydavo kliento, norinčio uždaryti tokią tuščią sąskaitą, padengti susikaupusį įsiskolinimą už nenaudojamos sąskaitos administravimą, kadangi tai numatyta sutartyse. Lietuvos bankas tokią praktiką įvertino kaip ydingą.

"Po mūsų pozicijos pateikimo bankai patikino, kad neaktyvios tuščios sąskaitos savininkui pageidaujant ją uždaryti nebereikalaus iš kliento padengti už ankstesnį laikotarpį sukauptą sąskaitos administravimo mokestį. Tačiau vien bankų pastangų nepakanka — svarbu, kad savo turtu tinkamai pasirūpintų ir gyventojai. Tikimės, kad jie atliks finansinės "higienos" procedūras ir uždarys nereikalingas sąskaitas", — sako Valvonis.  

Uždarant tuščią sąskaitą nebus reikalaujama iš jos savininko susimokėti už sąskaitos administravimą, jei sąskaita nebuvo naudojamasi — tai patvirtino visi Lietuvoje aktyviausiai su fiziniais asmenimis dirbantys bankai ("Citadele", Luminor Bank, Medicinos bankas, SEB, "Swedbank", Šiaulių bankas ir Danske banko filialas).

Tiesa, jeigu ilgai nenaudojamoje sąskaitoje yra lėšų, administravimo mokestis, priklausomai nuo sutarties sąlygų, gali būti nurašomas ir toliau. Neaktyvių sąskaitų, su didesniu ar mažesniu likučiu, metų pradžioje buvo daugiau nei 420 tūkstančių. Jose gyventojai laikė apie 400 milijonų eurų — vidutiniškai po 967 eurus vienoje sąskaitoje.  

Pasak bankų specialistų, nors klientai linkę pamiršti tiek tuščias sąskaitas, tiek tas, kuriose yra pinigų, pastarosios prisimenamos greičiau. Bankų duomenimis, sąskaitos, kuriose buvo didesnis ar mažesnis lėšų likutis, vidutiniškai buvo nenaudojamos apytiksliai 2,5 metų, o analogiškos tuščios sąskaitos — apie trejus metus. Tiesa, dalis neaktyvių sąskaitų su likučiu yra areštuotos, o tai apsunkina bet kokius veiksmus su jomis.

2018 metų sausio 1 dieną gyventojai bankuose iš viso turėjo 4,5 mln. sąskaitų, ketvirtadalis jų buvo neaktyvios, 31 procentas jų — areštuotos.

78
Tegai:
banko sąskaita, Lietuvos bankas, Lietuva
Dar šia tema
Mokėjimo paslaugos tampa vis prieinamesnės
Kredito unija "Taupkasė" iki vasario 28-osios negalės grąžinti indėlių
Apklausa: Lietuvos gyventojai nori momentinių mokėjimų paslaugos
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Nuo spalio ketinama nebeleisti rengti masinių renginių

(atnaujinta 14:58 2020.09.21)
Šeštadienį Lietuvoje buvo pranešta apie rekordinį naujų koronaviruso atvejų per parą skaičių – 99

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Reaguojant į pastaruoju metu išaugusį koronaviruso protrūkį, nuo spalio ketinama nebeleisti rengti masinių renginių, tokių kaip miestų ar derliaus šventės, teigia ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Jis šiandien galimas apsaugos priemones, padidėjus atvejų skaičiui, aptarė Vyriausybės COVID-19 valdymo komitete.

"Šiandien COVID-19 valdymo komiteto posėdyje iš medicinos profesorių darsyk išgirdome: svarbiausias ginklas prieš virusą yra mūsų pačių atsakingas elgesys. Todėl dar kartą prašau visų: atstumas, rankų higiena, veido apsaugos priemonės - ir teisingas jų dėvėjimas! Ir, žinoma, venkime nebūtinų kontaktų", — rašė Skvernelis savo paskyroje Facebook.

Premjero teigimu, komitete taip pat nutarta stiprinti ligoninių apsaugą, testuoti medikus "tiek, kiek reikės". Be to, siekiama užtikrinti, kad visos ligoninės laikytųsi reikiamų taisyklių.

"Nuo spalio 1 dienos ketiname nebeleisti rengti tokių masinio susibūrimo renginių kaip miestų ar derliaus šventės, kur itin sunku užtikrinti ir kontroliuoti saugumo reikalavimų laikymąsi. Formaliai jų tarsi laikomasi, bet realiai – nė kiek",  — rašė Skvernelis.

Jis teigia suprantantis dalies žmonių nuovargį bei susierzinimą, tačiau paragino žmones nepasiduoti ir nuleisti rankų. “Privalome imtis visų būtinų priemonių tam, kad apsaugotume mūsų visų sveikatą ir gyvybes”, - rašo Skvernelis.

Šeštadienį Lietuvoje buvo pranešta apie rekordinį naujų COVID-19 atvejų per parą skaičių – 99. Tuo tarpu daugiausiai naujų atvejų per parą iki šiol buvo fiksuota 90, epidemijos piko metu balandį. Iš viso per savaitgalį nustatyti nauji 179 koronaviruso atvejai.

Lietuvoje iš viso patvirtinta 3814 COVID-19 ligos atvejų, tebeserga 1511 asmenų, 2199 – pasveiko.

Tegai:
Saulius Skvernelis
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Šalna

Nepaisant rudeniškai šiltų orų, Lietuvoje pasirodė pirmosios šalnos

(atnaujinta 13:05 2020.09.21)
Pažymima, kad pirmadienio naktis jau buvo truputį šiltesnė, visur išsilaikė teigiama temperatūra

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Nepaisant rudeniškai šiltų orų, dėl naktimis krintančios temperatūros šalyje pasirodė pirmosios šalnos, pranešama Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Facebook paskyroje.

Pabrėžiama, kad šeštadienį šalnos pasirodė Panevėžio ir Varėnos apylinkėse.

Panevėžio meteorologijos stoties duomenimis, minimali oro temperatūra 5 cm aukštyje buvo 0 °C, Varėnos -0,1 °C.

Taip pat pranešime teigiama, kad sekmadienio naktį buvo dar šalčiau. Labiausiai šalo Vidurio ir Rytų Lietuvoje: Panevėžio meteorologijos stoties duomenimis, minimali oro temperatūra 5 cm aukštyje nukrito iki -2,5 °C, Šiaulių ir Ukmergės apylinkėse — iki -1,2 °C, Utenos -0,6 °C, o Dotnuvoje, Varėnoje buvo 0 °C.

Pažymima, kad pirmadienio naktis jau buvo truputį šiltesnė, visur išsilaikė teigiama temperatūra, tik Varėnoje 0 °C.

Rugsėjo orai Lietuvoje ir Vilniuje
© Sputnik /
Rugsėjo orai Lietuvoje ir Vilniuje
Tegai:
ruduo, šaltis, orai
Dar šia tema
Lietuvoje viršytas 1964 metų šilumos rekordas
Sinoptikai papasakojo, kada į Lietuvą vėl sugrįš šiluma