Policininkas matuoja greitį, archyvinė nuotrauka

VRM nori įteisinti automatinių protokolų surašymą viršijusiems greitį

33
(atnaujinta 13:59 2018.05.10)
Ministerija siekia maksimaliai automatizuoti greičio matavimo sistemomis užfiksuotų nusižengimų apdorojimo, procesinių dokumentų formavimo ir išsiuntimo procesus

VILNIUS, gegužės 10 — Sputnik. Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo įstatymų pataisas, kurios leistų viršijusiems greitį ir kitiems pažeidėjams surašyti administracinių nusižengimų protokolą automatiškai, nedalyvaujant pareigūnams.

VRM Vyriausybei pateikė siūlymus dėl Administracinių nusižengimų registro tobulinimo — siekiama maksimaliai automatizuoti greičio matavimo sistemomis užfiksuotų nusižengimų apdorojimo, procesinių dokumentų formavimo ir išsiuntimo procesus. Pakeitimai leistų efektyviau naudoti valstybės lėšas ir palengvinti daug išlaidų bei žmogiškųjų išteklių reikalaujantį darbą. 

Pasak vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno, Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pakeitimais siekiama, kad administracinių nusižengimų protokolai su nurodymu savanoriškai sumokėti baudą bei kiti procesiniai dokumentai būtų automatiškai surašyti Administracinių nusižengimų registre.

"Tai reiškia, jog protokolai dėl sistemomis užfiksuotų nusižengimų formuotųsi automatiškai — tai yra per programinę įrangą, nedalyvaujant pareigūnui. Policijos skaičiavimu, priėmus tokius pakeitimus nuo techninio darbo atsilaisvintų daugiau kaip 200 pareigūnų, kurie galėtų dirbti tiesiogiai užtikrinant visuomenės saugumą", — aiškina ministras Misiūnas.

Pakeitimais taip pat siūloma numatyti galimybę surašyti administracinį nurodymą ir už pakartotinį administracinį nusižengimą, kai jis užfiksuotas greičio matavimo sistemomis.

Jei savininkas nurodys kitą vairavusį asmenį, protokolas su nurodymu bus siunčiamas nurodytam asmeniui. Numatoma, kad tokiu atveju registre prie šio pažeidimo bus įrašytas savininko nurodyto asmens kodas ir naujas protokolas su nurodymu susiformuos taip pat automatiškai.

Atitinkamai siūloma ANK papildyti nuostatomis, kurios palengvintų procesinių dokumentų įteikimą, nes jų siuntimas registruotu laišku yra ne tik neefektyvus, bet ir reikalauja daug lėšų. Procesiniai dokumentai asmenims taip pat galėtų būti siunčiami elektroniniu paštu.

Pakeitimais taip pat siekiama sumažinti administracinę naštą paimant, saugant ir grąžinant vairuotojo pažymėjimus.  Siūloma atsisakyti teisenos užtikrinimo prievartos priemonės — vairuotojo pažymėjimo paėmimo bei nuobaudos vykdymo, paimant vairuotojo pažymėjimą. Kadangi nuo 2018 metų liepos 1 dienos naikinama pareiga transporto priemonės vairuotojui turėti ir pateikti vairuotojo pažymėjimą, jei jis pateikia galiojantį savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, ši priemonė tampa neefektyvi. Informacija apie teisės vairuoti apribojimus bus tiesiogiai įrašoma registre.

2017 metų duomenys į Administracinių nusižengimų registrą buvo teikiami iš 182 sistemų. Jų tinklas nuolat plečiamas — iki 2020 m. kasmet Lietuvos keliuose numatoma įrengti po 25 kelių ruožus, kuriuose bus matuojamas vidutinis transporto priemonių greitis. Be to, planuojama kasmet plėsti stacionarių greičio matavimo prietaisų tinklą — jų bendras skaičius 2020 m. turėtų siekti apie 400 vienetų. 

33
Tegai:
greičio matuoklis, leistino greičio viršijimas, greičio viršijimas, Vidaus reikalų ministerija (VRM), Lietuva
Dar šia tema
Išsisukti nepavyks: kelių policininkams padeda naujas greičio matuoklis
Vizija 0: saugaus eismo srityje Lietuva kelia ambicingus tikslus
Vilniuje pradės veikti moderniausias greičio matuoklis
Klaipėdos uostas, archyvinė nuotrauka

Klaipėdos jūrų uosto akvatorijoje buvo suvaldyta tarša

(atnaujinta 15:29 2020.11.30)
Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos Jūros aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai atlieka tyrimą, teršėjui gresia bauda nuo 3000 iki 6000 eurų

VILNIUS, lapkričio 30 — Sputnik. Sekmadienį gautas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) pranešimą apie taršos incidentą ties 120 uosto krantine, praneša Aplinkos apsaugos departamentas.

Išsiliejusius teršalus užfiksavo KVJUD sumontuotas nuotolinis teršalų detektorius. Į įvykio vietą nuvykęs būdraujantis Klaipėdos valdybos Jūros aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnas taršą patvirtino.

Vandens paviršiuje uosto akvatorijoje išsilieti spėjo nedidelis naftos teršalų kiekis — teršalai pasklido maždaug 20–30 kvadratinių metrų plote.

Pabrėžiama, kad laivas buvo aptvertas boninėmis užtvaromis. Atliekamas tyrimas, teršėjui gresia bauda nuo 3000 iki 6000 eurų.

Tegai:
Aplinkos apsaugos departamentas, Klaipėdos jūrų uostas
Dar šia tema
Jūrų uosto akvatorijoje nustatyta tarša naftos produktais
Būsimas aplinkos ministras turės išsaugoti Žuvinto turtus, pareiškė Nausėda
Daugiausia buitinių nuotekų pažeidimų pasitaiko nuošalesnėse kaimiškose vietovėse
Seimo pirmininkė Čmilytė-Nielsen

Seimo pirmininkė Čmilytė-Nielsen pasveiko nuo koronaviruso

(atnaujinta 16:33 2020.11.30)
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen papasakojo, kad COVID-19 liga ji persirgo lengvai, kaip ir jos šeimos nariai

VILNIUS, lapkričio 30 — Sputnik. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pirmadienį pranešė pasveikusi nuo COVID-19. Apie tai ji parašė savo paskyroje Facebook.

"Jeigu mane kas sutiksite gatvėje, negalvokite, kad pažeidžiau izoliavimosi taisykles. Mane gydytojai dar savaitgalį pripažino pasveikusia, todėl dabar galiu vėl laisvai (kiek leidžia apsauga) vaikštinėti gatvėmis ar nusipirkti kavos”, — rašo Čmilytė-Nielsen.

Seimo pirmininkė teigė COVID-19 persirgusi lengvai, taip pat pavyko ir jos šeimai.

"Kai gavau teigiamą atsakymą, buvau pasiruošusi tam, apie ką FB rašė jau ne vienas žmogus. Tačiau nei aukštos temperatūros, nei nemigos, nei skonio ir kvapo praradimų, nei raumenų ar sąnarių sukimo. Mano šeima taip pat išsisuko palyginti lengvai", - pasidalino ji.

Seimo pirmininkė vėl ragina politikus priimti sprendimus dėl nuotolinio darbo >>

"Nepaisant tokio lengvo prisilietimo prie šio koronaviruso, labai nesinorėtų vėl patekti į tokią pat situaciją ir galvoti, kiek stipriai man smogs liga ir ar teks pamatyti ligoninę, ar ne. Mano kolegos, žinau, taip pat gana lengvai persirgo, to paties labai norėčiau palinkėti visiems, kurių testai bus teigiami", - rašo Čmilytė-Nielsen. 

Koronavirusas Seimo pirmininkei patvirtintas lapkričio 19 dieną.

Šiuo metu Lietuvoje labai padidėja sergamumas koronavirusu. Remiantis naujausiais duomenimis, šalyje nustatyta virš 61 tūkst. atvejų, per 14 tūkstančių žmonių pasveiko, daugiau nei 500 mirė.

Karantinas Lietuvoje įvestas nuo lapkričio 7 dienos. Valdžia jį pratęsė iki gruodžio 17 dienos imtinai.

Tegai:
Viktorija Čmilytė-Nielsen, COVID-19, Seimas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Per parą patvirtinti 1136 nauji COVID-19 atvejai
Čaplinskas įvertino COVID-19 infekcijos riziką perkant eglutę
Kėdainių rajone sustiprins situaciją kontroliuojant COVID-19
Lietuvoje išaugo COVID-19 aukų, nepatenkančių į rizkos grupę, skaičius
Seimo deputatas Petras Gražulis

Generalinė prokuratūra vėl paprašė panaikinti Seimo nario Gražulio teisinę neliečiamybę

(atnaujinta 19:07 2020.11.30)
Prokuratūra pateikė tokį prašymą parlamentui dar 2019 metų birželio 4 dieną, tačiau prašymas buvo atmestas. Pakartotinis kreipimasis tapo įmanomas po to, kai politikas buvo išrinktas į naujojo sušaukimo parlamentą ir prisiekė

VILNIUS, lapkričio 30 — Sputnik. Lietuvos generalinis prokuroras Evaldas Pašilis vėl kreipėsi į Seimą su prašymu leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn deputatą Petrą Gražulį ar kitaip suvaržyti jo laisvę. Apie tai pranešė Generalinės prokuratūros spaudos tarnyba.

Prokuratūra nurodė, kad nutraukto ikiteisminio tyrimo medžiagoje turimi duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad parlamentaras nuo 2015 metų gegužės iki 2017 metų vasario galimai siekė gauti ir gaudavo turtinę naudą iš privačios įmonės. Pažymima, kad deputatas neva veikė šios įmonės interesais ir kišosi į kitų valstybės tarnautojų veiklą Lietuvoje ir Rusijoje, taip pat siūlė kyšius Rusijos pareigūnams, kad jie neteisėtai sudarytų palankias sąlygas šios įmonės veiklai.

Pasak prokuroro, Seimo narys sistemingai, ilgą laiką naudojosi savo, kaip aukščiausios valdžios atstovo, statusu ir įtaka, menkino užimamų pareigų prestižą, Lietuvos Respublikos Seimo bei Seimo nariu autoritetą.

Gražulis atsisakė duoti parodymus kaip specialusis liudytojas.

Kad patrauktų Seimo narį atsakomybėn, jo imunitetas turi būti panaikintas.

Su tokiu prašymu generalinis prokuroras į Seimą kreipėsi 2019 metų birželio 4 dieną, tačiau šį prašymą Seimas atmetė. Išnaudojus visas turimas tyrimo galimybes 2019 metų rudenį ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo buvo nutrauktas.

Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisija 2017 metų rugsėjo 13 dienos išvadoje dėl generalinio prokuroro kreipimųsi nagrinėjimo konstatavo, kad Seimo statuto 2 straipsnio nuostatos nustato, kad naujai išrinktas Seimo narys privalo prisiekti nepaisant to, ar jis Seimo nariu buvo ankstesnės kadencijos Seime, todėl naujai išrinktas Seimo narys kartu su naujos kadencijos Seimo nario įgaliojimais bei teisėmis iš naujo įgyja ir Seimo nario neliečiamybę ir tai yra pagrindas pakartotinai kreiptis į naujos kadencijos Seimą dėl leidimo patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn.

Politikas įtariamas piktnaudžiavęs savo statusu, veikdamas sušaldytų maisto produktų gamybos bendrovės "Judex" interesais ir kišdamasis į valstybės tarnautojų veiklą, kad išvengtų draudimo eksportuoti įmonės produktus į Rusiją ir Baltarusiją.

Pats Gražulis neigė visus kaltinimus. Jis pareiškė, kad jo byla — politinė, ir užsakė ją tuometinė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaite. Politikas pažymėjo, kad Lietuvos vadovo administracija jį įtraukia į šią bylą, nes jis buvo vienas iš parlamentinės komisijos, kuri turėjo paaiškinti skandalus su slaptais dokumentais, sukūrimo iniciatorių. Be to, pasak Gražulio, jis "gavo bylą" už tai, kad buvo nuolatinis Grybauskaitės kritikas.

Tegai:
Lietuva, Generalinė prokuratūra, Seimas, Petras Gražulis